Kibernetinio saugumo ekspertas: programėlė nesuras dingusio asmens
Kibernetinio saugumo ekspertas Darius Grigaliūnas teigia, kad tokių programėlių, leidžiančių stebėti mobilaus vartotojo buvimo vietą, yra ne viena, tačiau jos neišgelbės ar pačios nesuras dingusio asmens.
„Tokios programėlės gali teikti tik tam tikrus duomenis, pavyzdžiui, paskutinio buvimo vietą, laiką (angl. „GPS Tracker“, „GPS Locator“). Programėlės veikia naudodamos integruotą GPS imtuvą, esantį telefone. Pavyzdžiui, „iPhone“ telefone yra tokia funkcija, pavadinimu „Find My iPhone“. Ja naudojantis, galima stebėti, kur yra įrenginys“, – teigia D. Grigaliūnas.
Anot jo, su kitomis stebėjimo programėlėmis yra galimybė nustatyti virtualią „geografinę tvorą“ (angl. „Geofencing“).
„Tai reikštų, kad jeigu asmuo gali būti patvirtintose saugiose geografinėse zonose, tokiose kaip gyvenamasis rajonas, mokykla, namai, treniruočių salė ir kt., tai kituose mikrorajonuose, miestuose ar konkrečiose vietose, kuriuose asmuo negali lankytis, jas pažeidus, būtų automatiškai informuojami atsakingi asmenys“, – aiškina kibernetinio saugumo ekspertas.
„Tele2“ ekspertas: naudodami programėlę tėvai gali bet kada matyti, kur yra jų vaikas
Kaip teigia „Tele2“ IT saugumo ekspertas Mantas Užupis, bene dažniausiai naudojamais įrankiais vaikų buvimo vietos nustatymui laikomi „Family link“ („Google“) ir „Family Sharing“ („iOS“).
„Naudodami „Family link“ programėlę, tėvai gali bet kada matyti, kur yra jų vaikas. Norėdami aktyvuoti vietos stebėjimo funkciją, spustelėkite parinktį „Vieta“ (angl. „Location“); „Nustatyti“ (angl. „Set up“). Įjunkite nustatymus, kurių reikalaujama ekrane, kad matytumėte savo vaiko buvimą vietą. Galiausiai, pasirinkite „Įjungti“ (angl. „Turn on“).
Čia galima įjungti ir pranešimus, kai vaikas atvyksta ar išvyksta iš tam tikros vietos. Programėlė pasitarnaus ir tuo atveju, jeigu atžala pames ar užmirš, kur paliko išmanųjį – speciali įrenginio radimo funkcija leis įjungti garso signalą ir taip lengviau jį surasti“, – aiškina M. Užupis.
Anot jo, kai bendrinate savo buvimo vietą su „Family Sharing“ grupės nariais, jūs galite matyti jų buvimo vietą, o jie jūsų.
„Taip pat galite gauti pranešimus, kai pasikeičia šeimos nario buvimo vieta, pavyzdžiui, vaikas išeina iš mokyklos vykstant pamokoms.
Pasirinkite „Nustatymai“ (angl. „Settings“) ir spustelėkite savo „Apple ID“ vardą bei „Family Sharing“ funkciją. Tada slinkite iki „Vieta“ (angl. „Location“) pasirinkimo ir spustelėkite reikiamo šeimos nario vardą, su kuriuo norite bendrinti savo buvimo vietą“, – dėsto pašnekovas.
Pasak eksperto, kad šie įrankiai veiktų, turi būti įjungtos vietos nustatymo paslaugos.
„Abiejose programose nerasite savo vaiko buvimo vietos, jeigu jo prietaisas yra išjungtas, nėra prijungtas prie interneto ar telefonas kurį laiką buvo nenaudojamas“, – teigia M. Užupis.
Teisininkė: kiekvienas vaikas turi teisę į privatumą
Pasak advokatės Linos Alksnienės, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, vaikas turi teisę į privatų asmeninį gyvenimą, bendravimo privatumą, duomenų apsaugą, susirašinėjimo slaptumą.
„Tačiau be šių teisių, vaikas dar turi teisę ir į saugumą. Tėvai turi pareigą užtikrinti visas vaiko teises bei laisves, taip pat tėvai turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus.
Programėlės, kurios skirtos stebėti vaikų buvimo vietą ar klausytis jų pokalbių, stebėti susirašinėjimus, riboja vaikų teisę į privatumą. Tačiau ši teisė nėra priskiriama prie absoliučių teisių ir ji gali būti ribojama, jei tai būtina paties vaiko ar kito asmens pagrindinėms teisėms ir laisvėms, sveikatai apsaugoti“, – teigia L. Alksnienė.
Anot jos, kiekvieno ribojimo atveju yra labai svarbu, kokio tikslo juo siekiama.
„Jeigu ribojant vaiko teisę į privatumą siekiama užtikrinti jo teisę į saugią aplinką, apsaugoti jį nuo nusikalstamų veikų ir smurto, įtraukimo į psichiką veikiančių ir draudžiamų medžiagų vartojimą, tėvai, įgyvendindami jiems iš įstatymų kylančias pareigas, turi teisę ir pareigą imtis priemonių, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas, įskaitant ir teisę diegti programėles, fiksuojančias vaiko buvimo vietą ar bendravimo su kitais asmenimis aplinkybes“, – dėsto pašnekovė.
Vis dėlto, pasak teisininkės, tai nereiškia, kad tėvai turi teisę persekioti savo vaikus ir minėtas programėles diegti tik smalsumo ar nuolatinės kontrolės, nesant tam jokio pagrindo, tikslu.
„Vaikai turi būti mokomi atsakomybės, taip pat tėvai turi stengtis pasitikėti savo vaikais. Ieškant abiejų šalių interesų balanso, tėvai visada turėtų pirmiausiai ieškoti priemonių, kaip užtikrinti vaiko teisę į saugumą neribojant arba kuo mažiau ribojant jo teisę į privatumą“, – dėsto advokatė.
Ji pabrėžia, kad su vaikais būtina bendrauti, kalbėtis, domėtis jų gyvenimu, su kuo jie bendrauja, kur eina, ką veikia, kokie jų pomėgiai.
„Tik esant pagrįstiems įtarimams, kad vaiko teisėms bei laisvėms gresia atitinkamas pavojus, gali būti imamasi priemonių, ribojančių vaiko teisę į privatų gyvenimą“, – pabrėžia L. Alksnienė.
