Iš nedidelio Pietvakarių Vokietijos miestelio kilęs B. Eldagsenas studijavo fotografiją, konceptualius menus bei medijas, vėliau susidomėjo filosofija. Berlyne nuo 1997 metų gyvenantis menininkas „Sony World“ fotografijų konkursui pateikė projektą „PSEUDOMNESIA / The Electrician“. Organizatoriai skelbė, kad darbų atlikimo technika absoliučiai nesvarbi.
2023 metų kovą menininkas sužinojo, kad jo darbas nugalėjo Kūrybiškiausio sprendimo kategorijoje. Netrukus jis susisiekė su organizatoriais ir prisipažino, kad nuotrauką sukūrė pasitelkęs dirbtinį intelektą, žiniasklaida jau buvo suskubusi domėtis nuotraukos kilme, kėlė klausimų dėl darbo autorystės. Kadangi organizatorių reakcija buvo tyla, tai B. Eldagsenui atrišo rankas pasielgti taip, kaip jam atrodė tinkamiausia – atvykti į apdovanojimus, užlipti ant scenos ir... apdovanojimo atsisakyti.
„Jie kažkodėl nusprendė mano pareiškimu nepasinaudoti. Kažkodėl žiniasklaidai neatskleidė tiesos: taip, čia pasidarbavo dirbtinis intelektas, nes tai kūrybiškumo kategorija, o mes privalome žiūrėti į ateitį, nes tai ir yra ateitis. Tai būtų buvęs idealus atsakymas, ir rezultatas būtų buvęs pozityvus. Tik jie kažkodėl nusprendė sureaguoti taip, kaip sureagavo“, – teigė Fotografas ir menininkas Borisas Eldagsenas.
Per „Zoom“ pokalbį menininkas prisipažino: jis jautęs pareigą viešai parodyti savo poziciją, nes „Sony World“ apdovanojimų organizatoriai nepanoro įsitraukti į diskusiją apie dirbtinio intelekto ateitį mene bei žurnalistikoje.
„Norėjau patikrinti, ar tokie konkursai pasiruošę dirbtinio intelekto atėjimui, ar ne. Tai jie akivaizdžiai nepasiruošę. Labai svarbu suvokti, kad, kuo toliau, tuo daugiau dirbtinio intelekto nuotraukų dalyvaus fotografijų konkursuose, tad svarbu jas atskirti. Tai du skirtingi dalykai. Atrodo taip pat, bet taip nėra, tokie darbai neturėtų būti vertinami toje pačioje kategorijoje“, – kalbėjo jis.
B. Eldagsenas sako manantis, kad apdovanojimai praleido labai svarbią progą išreikšti savo poziciją: organizatoriai nei pripažino, kad dirbtinis intelektas gali laimėti, nei iškomunikavo, kad negali. „Sony Word“ teigia, kad menininkas tiesiog turėjo apdovanojimą priimti.
„Jie galėjo tiesiog iškomunikuoti, kad tai dirbtinis intelektas, arba išreikšti aiškią poziciją: mums viskas gerai, nes neturime atskiros kategorijos. Štai kaip mes suprantame kūrybiškumą, mūsų argumentai tokie ir tokie. Arba: geriau tokius dalykus atskirti, reikia atskiros kategorijos, nes ateityje tokių nuotraukų tik daugės, tad reikia sugalvoti, kaip jas vertinti, nes kitais metais bus dar daugiau bėdų“, – pažymėjo menininkas.
Tam, kad ateityje spręsti su dirbtiniu intelektu susijusius klausimus būtų lengviau, B. Eldagsenas pasisako už terminų pokyčius: jis siūlo žodį fotografija keisti žodžiu promptografija. Pastarąjį terminą, sužinojęs apie kilusį skandalą, pasiūlė fotografas iš Peru Christianas Vincesas. Prompt (liet. užklausa) – kodas, tekstas ar paveikslėlis, kurį turinio kūrimui naudoja dirbtinis intelektas. Kad ir kaip B. Eldagsenas džiaugtųsi dirbtinio intelekto galimybėmis kūryboje, menininkas nerimauja ir dėl jo visuomenei ir ypač žurnalistikai keliamų pavojų.
„Žinoma, kad žurnalistikai dirbtinio intelekto nereikia. Žurnalistika privalo būti autentiška, mums reikia autentiškos faktų bazės, kad galėtume kalbėtis, ieškoti skirtingų požiūrio taškų, kompromisų, propaguoti demokratiją. O jeigu tokios faktų bazės neturime, aplinkui vien alternatyvūs faktai – kas tada?“ – įspėja B. Eldagsenas.
Anot B. Eldagseno, faktų tikrinimo infrastruktūra reikalaus daug laiko ir finansinių sąnaudų, tačiau ji gyvybiškai svarbi ir būtina.
„Manau, kad fotografija pasiliks – kaip kad pasiliko muzikos įrašai, vinilai, tačiau fotografijos ateities šiuo metu pati fotografija neapibrėžia. Ją apibrėžia dirbtinis intelektas, jis dabar galingiausias ir įtakingiausias. Aš siūlau labai aiškiai atskirti fotografiją ir dirbtinio intelekto kuriamą turinį. Terminas promptografija labai aiškiai tą skirtumą iliustruotų“, – pažymėjo jis.
