Floridos universiteto finansų profesorius Alejandro Lopez-Lira panaudojo „ChatGPT“ naujienų antraščių analizei: pokalbių robotui „sumaitino“ gaunamas naujienas, „privertė“ analizuoti, ar naujienos teigiamos ar neigiamos konkrečios įmonės akcijų kainai, reportaže pasakoja CNBC. Ir pamatė, kad „ChatGPT“ gali daug geriau numatyti, kaip akcijų kainos keisis kitą dieną – rezultatai buvo daug geresni nei atsitiktiniai spėjimai.
Praktikoje tai reiškia, kad jei „ChatGPT“ bus pritaikytas finansinių naujienų apdorojimui ir akcijų kainų prognozavimui, tai gali sunaikinti tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų finansų industrijoje, vertina CNBC. Jau anksčiau bankas „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad 35 procentai darbo vietų finansų sektoriuje yra pavojuje – jas paprasta automatizuoti naudojant dirbtinį intelektą.
Tiesa, nors mokslininko rezultatai atrodo įspūdingi, jie taip pat parodo ir esamą kalbos robotų ribotumą finansuose. Pavyzdžiui, tyrime nebuvo vertinama, kaip robotas apskaičiuotų tikslinę akcijos kainą, ar kiti matematiniai skaičiavimai. Jau iš anksčiau žinoma, kad „ChatGPT“ nelabai moka skaičiuoti ir „išradinėja“ skaičius.
Eksperimento metu į senesnę „ChatGPT“ 3.5 versiją buvo pateikiama daugiau nei 50 tūkstančių antraščių, o tada kalbos modelis vertino naujienas: ar jos geros, ar blogos, ar neaiškios. Tada tyrėjai žvelgė į akcijų grąžą kitą prekybos dieną biržose. Rezultatai parodė, kad „ChatGPT“ geba geriau numatyti akcijų kainas nei kiti sudaromi „nuotaikų“ ar „sentimentų“ indeksai ar kitokios žmonių sudaromos programos.
Rizikos draudimo fondai nedelsė – jau susisiekė su profesoriumi, norėdami plačiau sužinoti apie jo tyrimus, rašo golem.de. Tikėtina, kad pasipelnys tik pirmieji, kadangi „ChatGPT“ gebėjimai numatyti akcijų judėjimą ateityje bus tuo menkesni, kuo daugiau žmonių juo naudosis šiam tikslui.
