2022 m. spalį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai dėl kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą. Maksimali paramos suma pareiškėjui siekė 14,5 tūkst. eurų, o vidutiniškai vienam namų ūkiui kompensuojama 2,7 tūkst. eurų. Taip gyventojams suteikiamos sąlygos vietoj taršių šildymo katilų įsirengti tvaresnius ir efektyvesnius šilumos siurblius.
LOGIN.LT skaičiavimais, šiuo metu šildantis šilumos siurbliu, 10 kWh šilumos kainuotų nuo 59 centų, dujomis – apie 92 centus, o biokuru – apie 70 centų, vertinant tik kuro/elektros kainą.
Rekomenduoja kartu įsirengti ir saulės elektrinę
Inžinerinės infrastruktūros statybos bendrovės „Rimgauda“ direktorius Andrius Grekauskas teigia, kad šilumos siurblys yra ekologiškas pasirinkimas.
„Elektros kainos rinkoje yra neprognozuojamos, todėl įsirengiant šilumos siurblį rekomenduojame kartu įsirengti ir saulės elektrinę. Taip bus užtikrinamas elektros kainos stabilumas, trumpinant šio kompleksinio sprendinio atsiperkamumą vartotojui ir dar labiau sumažinamas namo anglies dvideginio pėdsakas“, – tikina A. Grekauskas.
Anot jo, šilumos siurblys pasiekia geriausius techninius parametrus dirbdamas žemomis temperatūromis.
„Taigi radiatorinė šildymo sistema šilumos siurbliui yra iššūkis. Siekiant užtikrinti šildymo sistemos aukštos temperatūros tiekimą į karšto vandens boilerį ir radiatorinę sistemą, yra naudojamas pagalbinis elektros tenas, kuris stipriai sumažina įrangos naudingumo koeficientą.
Siekiant užtikrinti efektyvų šilumos siurblio darbą su radiatorine šildymo sistema, rekomenduojama atlikti sistemos renovaciją. Tokiu atveju reikėtų didinti šildymo paviršiaus plotą keičiant radiatorius naujais arba montuoti hibridinę šildymo sistemą, kuri parinktų ekonomiškiausią šildymo būdą“, – aiškina A. Grekauskas.
Pataria kombinuoti dujinį katilą su šilumos siurbliu
Jis pasakoja, kad šių metų pasaulinėje parodoje ISH Frankfurte, Vokietijoje, gamintojai pristatė naujos kartos monoblokinius šilumos siurblius.
„Šie šilumos siurbliai dirba su R290 (propanas) šaltnešiu, kuris geba užtikrinti aukštesnę paruošiamo termofikato temperatūrą, taip mažindamas papildomą elektrinio teno poreikį, taip pat ir elektros sąnaudas“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, šilumos siurblio pasirinkimas yra labai atsakingas procesas, kuris daro didelę įtaką šilumos siurblio efektyvumui.
„Pavyzdžiui, šeimai, gyvenančiai 130 kv. m. name ir naudojančiai dujinį katilą, rekomenduotume kurti hibridinę sistemą, kombinuojant esamą dujinį katilą su naujai montuojamu šilumos siurbliu. Taip pasiektume technologiškai efektyviausią sprendimą.
Šilumos siurblys, dirbdamas optimaliausiu režimu, aprūpins namą šiluma, o dujinis katilas ruoš karštą vandenį ir padės užtikrinti namų komfortą šalčiausiomis žiemos paromis“, – aiškina A. Grekauskas.
Pastebi ir privalumų, ir trūkumų
A. Grekauskas taip pat įvardijo šilumos siurblių privalumus ir trūkumus:
Privalumai:
- Labiausiai tinka naujos statybos namuose su grindiniu šildymu;
- Užima mažai vietos katilinėje;
- Ekologiškas pasirinkimas, per pusę sumažinantis namo anglies dvideginio pėdsaką; elektros energijos ir pagamintos šiluminės energijos santykis nuo penkių kartų (t. y. penkis ir daugiau kartų pagamina daugiau šiluminės energijos nei sunaudoja elektros energijos);
- Yra galimybė instaliuoti vėsinimo funkciją;
- Ilgas tarnavimo laikas.
Trūkumai:
- Reikalingas papildomas šilumos šaltinis esant itin žemoms aplinkos temperatūroms;
- Senesni modeliai pakankamai triukšmingi, tačiau pasaulinėje parodoje gamintojai pristatė naujos kartos itin tylius šilumos siurblius;
- Reikalinga vieta išorinio bloko montavimui.
Energetikos ekspertas įžvelgia minusų
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas komentuoja, kad šilumos siurbliai geriausiai dirba išėjimo žemesnių temperatūrų diapazone – iki maždaug 45 °C.
„Jei „išėjime“ reikalinga aukštesnė temperatūra, šilumos siurblių efektyvumas stipriai krenta. Todėl dažniausiai šilumos siurbliai naudojami ne radiatorių, o grindų šildymui („išėjime“ 35 °C)“, – aiškina R. Zabarauskas.
Jis teigia, kad geoterminiai šilumos siurbliai (žemė–vanduo) yra brangus pasirinkimas, nes tenka gręžti giluminius gręžinius grunte.
„Tai didelė investicija su ilgu atsipirkimu, jei toks apskritai yra. Toks pasirinkimas tinka, jei reikia įrengti ekologišką autonominį šildymą ten, kur nėra dujų, o malkos sudaro nepatogumų. Tačiau yra ir privalumų – šie šilumos siurbliai gerai dirba žiemą, kadangi šilumą paima iš žemės“, – dėsto pašnekovas.
Visai kita situacija, anot R. Zabarausko, yra su šilumos siurbliais oras–vanduo.
„Tokio tipo šilumos siurbliai yra populiariausi ir gerokai pigesni. Jie šilumą paima iš oro, o esant žemoms temperatūroms, žemiau – 10 °C, jų efektyvumas smarkiai krenta ir jie vis labiau priartėja prie elektrinio šildytuvo. Be to, šie siurbliai sukelia tam tikrą triukšmą“, – teigia R. Zabarauskas.
Gali atsipirkti per 6-8 metus
Pasak energetikos eksperto, šilumos siurblių atsipirkimas priklauso nuo konkrečios schemos ir šilumos bei elektros kainų. Geriausiu atveju jie gali atsipirkti per 6-8 metus.
„Šilumos siurblių oras–vanduo našumo koeficientas žemėjant temperatūrai sparčiai krenta. Jų efektyvumo riba yra apie –10 °C, prie tokios temperatūros našumo koeficientas yra artimas dvejetui. Vadinasi, su 1 dalimi elektros, šilumos siurblys pagamins 2 dalis šilumos.
Tarkim, jeigu elektra kainuoja 30 centų už kilovatvalandę, o šiluma – 10 centų už kilovatvalandę, tai tokioje temperatūroje aiškiai neapsimoka, nes sunaudojama 30 centų, o pagaminama 20 centų.
Jei lauke yra 7 laipsniai šilumos, našumo koeficientas bus apie 3,5 ir sunaudoję 1 dalį elektros, pagaminsite 3,5 dalies šilumos. Kitaip tariant, sunaudoję 30 centų, pagaminsite 35 centus – jau apsimoka“, – aiškina R. Zabarauskas.
Palyginkime: kas šildys pigiau
Katilas katilui nėra lygus, tačiau šilumos kilovatvalandė visuomet vienoda. Palyginkime, kiek kainuotų įsigyti tokios pačios galios – 10 kW šilumos siurblį, gamtinių dujų katilą arba granulinį katilą.
Pavyzdžiui, šilumos siurblys „oras–vanduo 10 kW“ kainuoja 4,6 tūkst. eurų (su APVA parama – 1,9 tūkst. eurų), dujinis katilas „Vaillant ecoTEC plus VU 10CS/1-5 9,9 kW“ kainuoja 1,6 tūkst. eurų. Naujos kartos biokuro katilas „PEREKO COMFORT-PELL 10 kW“ kainuoja 3,2 tūkst. eurų, žinoma, pigesni kieto kuro katilai gali atsieiti kelis kartus pigiau. Tačiau taikomos paramos priemonės leidžia pasiekti, kad šilumos siurbliai jau yra gana konkurencingi.
Kiek kainuotų šiuos prietaisus eksploatuoti, gaunant tą patį šilumos kiekį – 10 kWh – namui?
Šilumos siurblio naudingumo koeficientas siekia 4,8, tai reiškia, kad jis 10 kWh šilumos optimaliomis sąlygomis generuos sunaudodamas apie 2,1 kilovatvalandės elektros – tiek elektros šiuo metu vidutiniškai kainuoja 0,59 Eur.
Žinoma, kuo didesni šalčiai, tuo labiau šilumos siurblio efektyvumas krenta. Pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, naudojant jo kaitinimo elementą (teną), 10 kWh šilumos pagaminti reikės 10 kWh elektros energijos – tai jau kainuotų 2,8 Eur dabartinėmis elektros kainomis. Dėl to verta gerai pasiskaičiuoti ir neįsigyti per mažo įrenginio.
Gamtinių dujų katilo kūrenimas atsieitų maždaug po vieną kubą dujų per valandą. Mat vienas kubinis metras dujų prilygsta 9,37 kilovatvalandės šiluminės energijos, konversiją pateikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šiuo metu vienas kubas namų vartotojams su kompensacija kainuoja 0,92 Eur, tad 10 kWh šilumos iš dujų atsieitų keliais centais daugiau.
Biokuro katilo sąnaudos priklausys nuo naudojamo kuro. Sudeginus kilogramą granulių generuojama apie 5,5 kWh šilumos – reikia grubiai dviejų kilogramų tam pačiam šilumos kiekiui. Mažmeninės prekybos tinkle „Senukai“ šiuo metu 15 kilogramų granulių kainuoja apie 5,3 euro, tad 10 kWh biokuro šilumos kainuos apie 0,70 Eur.
Tai teoriniai skaičiavimai ir realios sąnaudos name priklausys nuo namo efektyvumo, naudojamų įrenginių efektyvumo. Tačiau LOGIN.LT skaičiavimai rodo, kad esant palankioms elektros kainoms, o jei turima ir nemokama elektra iš saulės elektrinės, šilumos siurblys jau gali būti pati pigiausia alternatyva ilgu laikotarpiu.
