Ar reikėtų drausti „TikTok“: Veryga panaršo, Maldeikis stebisi prorusiškų veikėjų populiarumu – kai ką jau paruošė EK

JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad reikėtų drausti „TikTok'ą“ – socialinis tinklas netgi lyginamas su opijumi, už kurio stovi Kinijos Komunistų partija. Ar Lietuva turėtų dėl susirūpinti? LOGIN.LT pakalbino šalies politikus.

„TikTok“ yra socialinis tinklas, kurio naudotojai dalijasi trumpais vaizdo įrašais, jis labai populiarus tarp jaunų žmonių. Tačiau pastaruoju metu šis socialinis tinklas atsidūrė politikų, ypač JAV, taikiklyje. Šioje valstybėje „TikTok“ netgi lyginamas su opijumi, jis jau uždraustas Kongreso Atstovų rūmų darbuotojų telefonuose, kalbama apie draudimo plėtimą federaliniu lygmeniu. Dėl nesutarimų su Kinija „TikToką“ yra uždraudusi Indija.

Ar reikėtų šį socialinį tinklą riboti Lietuvoje?

Konservatorius Matas Maldeikis pastebi, kad čia gali tarpti prorusiški aktyvistai – tačiau trūksta informacijos, ar dėl to kalti algoritmai.

Valstietis Aurelijus Veryga pripažįsta, kad pats „TikToke“ panaršo, jis mano, kad pats įrankis savaime nėra žalingas, o žmonėms normalu burtis į „burbulus“ – tačiau reikėtų šviesti, kad ne visas pasaulis galvoja, kaip bendraminčiai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas apibendrina, kad lyderystę turėtų rodyti Europa – viena Lietuva atskiro gardelio internete neapsitvers.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega atkreipė dėmesį į tai, kad EK savo oficialių paskyrų tiktoke neturi, o susirūpinimas dėl šio soc. tinklo gerai žinomas. Tačiau jau įsigaliojo teisės aktas ir netrukus pati komisija ims prižiūrėti didžiąsias technologijų kompanijas, joms rasis nauji įpareigojimai – šiuo metu vykdomi tyrimai atskirose šalyse.

Kelios priežastys pastaruoju metu kursto aistras dėl „TikTok“. Pirmiausia, „TikTok“ yra susijęs su Kinija – jį kontroliojančios bendrovės „ByteDance“ būstinė yra Pekine, o Kinija ne kartą buvo kritikuota dėl griežtos cenzūros ir duomenų valdymo politikos. Tai kelia susirūpinimą, kad „TikTok“ privatūs vartotojų duomenys bet kada gali būti pasiekiami šalies institucijoms, valdomoms Kinijos Komunistų partijos.

Antra, nuogąstaujama, kad „TikTokas“ gali būti naudojama kaip propagandos priemonė, per kurią Kinojos vyriausybė skleistų savo naratyvus, arba socialinis tinklas gali būti naudojamas kenkėjiškai veikla, pvz., dezinformacijai, netikroms naujienoms platinti.

Trečia priežastis yra susijusi su jaunų žmonių psichologine sveikata – sparčiai išpopuliarėjusiame socialiniame tinkle vartotojai gali kelti nerealius kūno, išvaizdos standartus, taip pat mokslininkai pastebėjo, kad psichologinių problemų turintys paaugliai gali gauti daugiau turinio, kuris skatina savęs žalojimą.

Tačiau „TikTok“ yra ir galinga varomoji jėga, sukūrusi daug naujų verslų ir kūrėjų, kuriems socialinis tinklas virto pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

Maldeikis: peržiūras renka prorusiški veikėjai – reikia daugiau informacijos apie algoritmus

Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Maldeikis nemano, kad šiuo metu „TikTok“ reikėtų kokių ribojimų – anot jo, pirmiausia reikėtų gauti daugiau informacijos, kaip veikia „TikTok“ algoritmai. O čia yra abejonių – kaip gali būti, kad prorusiški aktyvistai, pvz., Laurynas Ragelskis, būtent „TikTok“ surenka šimtatūkstantinius peržiūrų skaičius, tuo metu nepatiria panašios sėkmės kitose platformose.

„Tam, kad galėtume uždrausti arba palaikyti, turėtume suprasti – kas iš tikrųjų vyksta su vieno ar kito socialinio tinklo algoritmu, kur eina visa informacija, kuri surenkama apie žmogų. „TikToko“ atveju mes žinome, kad visa informacija eina į Kiniją. Andras dalykas – mes labai mažai žinome, kaip iš tikrųjų veikia „TikTok“ algoritmas. Iš vienos pusės, pačioje Kinijoje algoritmas sukonstruotas taip, kad skatintų gimstamumą, Kinijoje viena didžiausių problemų yra demografija. <...> Tuo tarpu Vakarų visuomenėse algoritmas taip konstruojamas, kad jis skaldytų visuomenę. Kad po truputį, ypač jaunimas, kuris sėdi „TikToke“, žiūrėtų, kad, pvz., po vieną gyventi žymiai geriau, kad nereikia kurti šeimų, kad viskas supuvę, viską valdo pasaulio Vyriausybės. Iš esmės tai, ką mes jau esame girdėję RT ar kituose propagandiniuose kanaluose, veikiančiuose prieš Vakarų visuomenę“, – vertina M. Maldeikis.

Jis mano, kad po to, kai dėl konkrečių veiksmų apsispręs JAV, banga bei diskusija atsiris ir iki Europos – pirmiausia Europos Parlamente, o vėliau ir į kitas šalis.

„Tai nėra vienos šalies klausimas, o visos Europos bendrijos bendra politika socialinių tinklų klausimu“, – kalbėjo politikas.

Jis piktinosi, kad „TikTokas“ virto platforma reikštis proprusiškiems ir antivakarietiškiems asmenims.

„Laurynas Ragelskis, pats yra kalbėjęs, kad turi tik aštuonis „patreonus“, turi daugiausia kelis tūkstančius sekėjų per visus socialinius tinklus, bet staiga „TikToke“ – šimtas tūkstančių. Tai iš kur šie skaičiai staiga atsiranda, ypač tokiame specifiniame socialiniame tinkle, kuris yra jaunimui, kuris visiškai yra ne jo sekėjas, kuriam būtų įdomu. Staiga tas Ragelskis turi 100 tūkst. – tai daug ką pasako apie tai, kaip konstruojamas algoritmas, kad žmonėms būtų įdomus Ragelskis, kad jie jį matytų. Tai daug pasakantis dalykas“, – dėstė M. Maldeikis.

Jis pasigedo, kad „TikToko“ kūrėjai parodytų bent tiek pat pastangų, kiek deda „Meta“ ar kiti socialiniai tinklai, ieškant „sąlyčio taškų“, galimų sprendimų.

„TikTok“ atveju mes niekada to nematėme. Tai yra uždara kompanija, kurios galutinis naudos gavėjas yra Kinijos komunistų partija, na ir tai yra daug pasakantis dalykas“, – pabrėžė politikas.

Jis pabrėžė, kad apskritai bet koks socialinis tinklas, kuomet pradedamas naudoti kaip informacinis ginklas, laisvoms Vakarų visuomenėms gali kelti grėsmių: „Tai turėtų būti tam tikros demokratinės revizijos lauke“.

Veryga vertina, kad žmonės yra supratingi: įrankis pats iš savęs nėra blogas

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga, vertina, kad joks socialinis tinklas pats iš savęs savaime nėra nei blogas nei geras, o viso labo tik įrankis, platforma.

„JAV apie jį („TikTok“ – LOGIN.LT) daug kalbama ne dėl to, kad jis pats savaime keltų kažkokią psichologinę žalą, bet dėl to, kad tai yra visgi Kinijos produktas, nuogąstaujama, kad juo gali būti pasinaudota kažkokiems blogiems tikslams, ar gali būti renkami tam tikri žvalgybiniai duomenys“, – apžvelgia A. Veryga.

Jis pripažino, kad ir pats kartais „TikTok“ naudoja.

„Veikia jis iš tikrųjų gerai, aš kartais pasižiūriu – na tikrai užkabina. Matyt žmogui, jei yra besikeičiantys vaizdai, tai kaip ir kokias sporto varžybas žiūrėti, kai vyksta kažkoks nuolatinis veiksmas. Bet tą gali naudoti tiek geram, tiek blogam tikslui. Pats įrankis – kaip ir kastuvas: gali su juo žemę kasti, gali su juo kažką sužaloti“, – vertino A. Veryga.

Jis tik pripažino, kad dažnai patys žmonės, nors nori būti privatūs, nepagalvoja ir nesusimąsto, kiek kokių leidimų yra davę telefone sekti jų buvimo vietą, duomenis.

„Nežinau, ar čia labai yra logikos kokiais nors būdais riboti – nes ribojimas, ką jis reikštų? Turinio kontrolę? O kas jį kontroliuotų? <...> o kas iš to? Vieną kažkas sugalvotų apriboti, kai yra dešimtys kitų. Matyt žmonės, kurie tokiu būdu bendrauja, jie rastų kitą platformą“, – nesureikšmino A. Veryga.

Tačiau jis pritartų, kad rinką reikėtų skaidrinti, žmones šviesti ir ugdyti, tik, galbūt, net ir paviešinus, kaip veikia algoritmas, daugelis gali to ir nesuprasti, kadangi jie labai sudėtingi.

„Suprantu, algoritmas vis tiek vadovaujasi tokia logika – ką tu labiau žiūri, tą tau labiau ir rodo. <...> Natūralu, kad tai komerciniai produktai. Jie nori iš kažko uždirbti. O norint uždirbt, reikia, kad žiūrėtų. Norint, kad žiūrėtų, reiškia reikia žmogui duoti tą turinį, kurio jis tikisi ir nori. Na, jeigu pradedi žiūrėti kokias nors automobilių lenktynes, tai programėlė tau ir meta daug reportažų, kur bus automobiliai, kur bus lenktynės ir panašiai. Jei žiūrėsi kokias kovas – tai tau ir mėtys tokias. Tai toks pataikavimas vartotojui, kad jis žiūrėtų, kad jis neatsitrauktų, nepabėgtų, neišjungtų, o tada jau gali iškišti reklamą, gali kažką parduoti, kažką komerciškai panaudoti“, – apibūdino A. Veryga.

A. Veryga iškėlė klausimą – ar tikrai žmonės nesupranta socialinių tinklų veiksmų principų? Galbūt jie puikiai supranta „esantys burbuluose“.

„Dažnas išsireiškimas – mano burbule. Na taip, mes laisvai renkamės žmones, su kuriais norime bendrauti. Jeigu kažką priimi į draugus socialiniame tinkle, tu gi gali pasižiūrėti, kas tas žmogus, ir jei jis tau nepatinka, gali gi nepriimti. Taip ir pasidaro, kad tu bendrauji su tais žmonėmis, kurie gal atitinka tavo pažiūras, tavo įsitikinimus, tavo interesus. Bet ir realiame gyvenime taip yra – juk mes nebendraujame su kažkuo, kas mums yra nemalonus, nepatrauklus, nepatinka. Buriamės į tokias grupes žmonių, kurie yra mūsų bendraminčiai, ar kartu leidžiame laisvalaikį. Tai savaime nėra kažkoks blogis, tik būtų gerai, kad žmonės iš tų burbulų nedarytų visa apimančių išvadų, kad neįsivaizduotų, jog visas pasaulis taip galvoja. Jeigu mano 5 kaimynai taip galvoja, tai dar nereiškia, kad visi taip galvoja. O kartais žmonėms, matyt, susidaro toks įspūdis, kad jei jo burbule kažkas vyksta, žmonės kažką labai palaiko, tai taip visas pasaulis galvoja, nors kiti žmonės būna net negirdėję apie tai, ką mes tuose savo uždaruose ratuose diskutuojame“, – pasvarstė politikas.

Lukas Savickas: turime ieškoti būdų, kaip šias rizikas kontroliuoti

Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas pripažįsta, kad socialiniai tinklai didina poliarizaciją daugelyje valstybių: „Žmonės vis labiau diskutuoja uždaruose panašios nuomonės ratuose, ir vis mažiau vyksta diskusijų su kitaip manančiais“.

Socialiniai tinklai, anot jo, įgalino panašiai mąstančiųjų didelių burbulų kūrimąsi, tačiau retai ten gimsta diskusijos su turinčiais kitokių nuomonių.

„TikTok“ kaip priemonė turi tam tikrų padidintos rizikos aspektų. Vienas iš jų – patys duomenys: kiek jų daug prašoma, sutikti dalintis su šia platforma. Ši platforma, mano žiniomis, išsiskiria iš kitų socialinių tinklų kaip ypatingai daug informacijos prašanti, kaupianti, renkanti“, – vertina L. Savickas.

Jis įsitikinęs, kad saugumo tarnybos turėtų kontroliuoti ne tik tradicinę viešąją erdvę ar standartines platformas, tačiau ir naujas, įskaitant „TikTok“. Valstybė taip pat turėtų prevenciškai veikti mažindama rizikas, pvz., priklausomybių.

„ES išsiskiria tuo, kad užima lyderiaujančią poziciją siekiant atrasti galimybes, kaip padėti kontroliuoti ir prižiūrėti tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose. Tą reikėtų ir sveikinti, ir skatinti, nes akivaizdu, kad technologijos, soc. Tinklai greitai žengia į priekį ir politikai, ir reguliavimas, turi neatsilikti šiuo atveju. Bent ES rodo ambiciją būti lydere šioje srityje“, – pabrėžė L. Savickas.

Jis pabrėžė, kad būtent ES lygmeniu ir turėtų būti ieškoma sprendimų, kad jie galėtų turėti realų poveikį.

„Interentas, puikiai žinome, neturi aiškiai apibrėžtų geografinių sienų. Tai tikriausiai bandyti plačiose interneto ribose apibrėžti lietuviškas taisykles būtų labai sudėtinga, galbūt neįmanoma. Bet kalbant apie ES lygmenį, manau, kad čia jau atsiranda daugiau realių sprendimų, nes tai yra pakankama apimtis“, – vertina L. Savickas.

EK jau traukia platformoms pavadžius

EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega pastebi, kad jau šiuo metu yra pradėtų tyrimų „TikTok“ atžvilgiu.

„Žinome, kad asmeninių duomenų rinkimas, perdavimas, naudojimas reglamentuojamas ES lygmeniu, veikia vadinamasis GDPR reglamentas, ir čia jau visos platformos, kurios aktyviai veikia ES, ar tai būtų tiktokas, ar tviteris ar feisbukas, ar bet kuri kita, privalo jo laikytis. Už šio reglamento taikymą atsakingos nacionalinės institucijos, nacionaliniai teismai“, – paaiškina M. Vaščega.

Jis išskyrė šiuo metu vykdomus tyrimus – Airijos duomenų apsaugos institucija vykdo tyrimą dėl „TikTok“ duomenų apsaugos atitikimo ES taisyklėms, dėl įtariamo duomenų perdavimo į Kiniją. Dėl nepilnamečių asmenų duomenų apsaugos taip pat vyksta tyrimai, pradėti teisminiai procesai Nyderlanduose. Dar reikia palaukti jų rezultatų.

Tačiau visa tai nublanksta prieš pernai lapkričio 16 dieną įsigaliojusį Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris bus pradėtas taikyti netrukus.

„Tai yra gana istorinis momentas, nes jis iš esmės keičia žaidimo taisykles. ES taps pirmąja jurisdikcija pasaulyje, turinčia tikrai išsamius ir modernius teisės aktų rinkinius, kurie būtų taikomi taip pat ir socialiniams tinklams. <...> Tai padidins skaidrumą, saugumą soc. tinklų naudotojams, ir be jokios abejonės, šis teisės aktas bus taikomas ir „TikTok“, kaip ir visoms kitoms platformoms, ir čia, aš manau, bus atsakyta į daugelį klausimų“, – kalba M. Vaščega.

Iki š. m. vasario 17 dienos interneto platformos turės informuoti apie vartotojų ES skaičių. Visos platformos, kurios turės virš 10 procentų ES gyventojų, arba apie 45 mln. vartotojų, per keturis mėnesius turės pilnai įgyvendinti Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai reiškia, kad jos turės atitikti gerokai griežtesnius reikalavimus, taip pat ir susijusius su žalingu turiniu, įskaitant neteisėtą informaciją, dezinformaciją, turinio moderavimą, ir jas tiesiogiai prižiūrės Europos Komisija. Įmonės turės atlikti rizikos vertinimus, imtis rizikos mažinimo priemonių, jas audituos EK.

„Vartotojas turi turėti galimybę atsisakyti, kad rekomenduojamam turiniui nebūtų naudojamos jo po politinės pažiūros ar sveikatos informacija. Na o dar griežtesni reikalavimai bus taikomi nepilnamečių ir paauglių atžvilgiu, tai yra pati jautriausia vartotojų kategorija ir jų apsaugai yra skirtas ypatingas dėmesys“, – dėstė M. Vaščega.

Didžiosios platformos taip pat bus įpareigotos atskleisti vartotojams informaciją, kodėl jiems vienas ar kitas turinys rekomenduojamas, vartotojai galės atsisakyti tam tikrų rekomendacijų, keisti rekomendavimo parametrus, o prieiga prie algoritmų bus suteikta nepriklausomiems tyrėjams.

„Manau, kad bus ir daugiau iš to kylančių naujienų“, – užsiminė M. Vaščega.

JAV politikai „TikToką“ lygina su opijumi

„TikTok“ yra priklausomybę sukeliantis narkotikas, kurį Kinijos vyriausybė tiekia amerikiečiams, teigia JAV Atstovų rūmų sudaromo Kinijos Komiteto būsimasis vadovas, respublikonas Mike’as Gallagheris. Kalbėdamas NBC laidoje jis socialinį tinklą pavadino „skaitmeniniu fentaniliu“ (fentanilis yra sintetinis opioidas), argumentuodamas: „jis sukelia labai didelę priklausomybę ir yra destruktyvus, ir mes matome nerimą keliančius duomenis apie nuolatinio socialinės medijos naudojimo žalojantį poveikį“. Žinoma, taip pat jis paminėjo, kad už socialinio tinklo slypi Kinijos Komunistų partija.

M. Gallagheris įsitikinęs, kad populiari vaizdo įrašų dalijimosi programa turėtų būti uždrausta Jungtinėse Valstijose, rašo CNN.

„Turime paklausti – ar norime, kad Kinijos Komunistų partija kontroliuotų tai, kas tampa bene pačia galingiausia žiniasklaidos kompanija Amerikoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jau skelbta, kad „TikTok“ uždrausta naudoti JAV Atstovų rūmų darbuotojų telefonuose, tačiau M. Gallagheris vertino, kad šis draudimas turėtų būt išplėstas nacionaliniu lygiu.

„TikTok“ valdanti bendrovė pastaruoju metu sulaukė nemažai kaltinimų, pvz., tuo, kad cenzūruojamas turinys, kuris politiškai jautrus Kinijos vyriausybei, pvz., uždarytos paskyros, skelbiančios apie Kinijos masines įkalinimo stovyklas Vakariniame Sindziango regione. Jose gali būti sulaikyta iki 2 milijonų uigūrų ir kitų musulmonų mažumų.

„O jeigu jie pradės cenzūruoti naujienas? Kas bus, jei jie koreguos algoritmą pagal tai, ką Kinijos komunistų partiją laikys tinkamu turiniu skelbti?“ – įspėjo M. Gallagheris ir palygino, kad tai būtų panašu, jei KGB ir „Pravda“ būtų nusipirkusi dienraštį „The New York Times“ ir kitus laikraščius Šaltojo karo įkarštyje.

JAV įstatymų leidėjai „TikTok“ įvardija kaip galimą pavojų nacionaliniam saugumui, socialinio tinklo kritikai baiminasi, kad Kinijos valdžia gali įpareigoti „ByteDance“, kad ši perduotų „TikTok“ duomenis, susijusius su JAV piliečiais, ar darytų piktavališką poveikį, rašo CNN. Saugumo ekspertai vertina, kad jautrūs duomenis gali sudaryti naujų galimybių Kinijos žvalgybai, įskaitant ir poveikį amerikiečiams per dezinformacijos kampanijas.

Nėra įrodymų, kad kas panašaus būtų atsitikę, nors bendrovė praėjusį mėnesį ir patvirtino, kad atleido keturis darbuotojus, kurie netinkamai gavo prieigą prie „TikTok“ platformoje esančių dviejų žurnalistų duomenų.

Amerikoje „TikTok“ atsiųsta šimtus milijonų kartų, tai tapo labai įtakinga socialinės žiniasklaidos platforma, kurios pagrindu susikūrė labai daug verslų, atsirado daug kūrėjų, kuriems tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Gali būti, kad „TikTok“ jau tapo per didelis, kad jį būtų galimau uždrausti, vertina CNN.

Dar nuo 2020 m. JAV vyriausybė derasi su „TikTok“ dėl sandorio, kuriuo būtų išspręstos galimos nacionalinio saugumo problemos, o vartotojai ir toliau galėtų naudotis socialiniu tinklu.

„TikTok“ anksčiau pranešė, kad peržiūrimas susitarimas apima pagrindinius rūpimus klausimus dėl įmonės valdymo, turinio rekomendacijų ir moderavimo, duomenų saugumo ir prieigos. Bendrovė jau ėmėsi veiksmų, kad atribotų JAV vartotojus organizaciniu ir technologiniu požiūriu nuo kitų „TikTok“ verslo dalių. Tačiau nedidelė derybų pažanga kursto kritikus siekti, kad programa apskritai būtų uždrausta vyriausybiniuose įrenginiuose ar netgi plačiau.

„Vyriausybė negali užauginti jūsų vaikų, negali apsaugoti jūsų vaikų, už jus. Bet yra tam tikrų protingų dalykų, kuriuos galime padaryti, kad sukurtume sveikesnę socialinės žiniasklaidos ekosistemą“, – dėstė M. Gallagheris.

Indija jau yra uždraudusi

JAV Federalinės ryšių komisijos komisaras Brendanas Carras, panašu, irgi nėra „TikTok“ fanas. Jis svarbiu pavadino precedentą, kurį suformavo Indija, kai ši valstybė prieš dvejus su puse metų apskritai uždraudė „TikTok“. Jis numato panašų „ByteDance“ valdomos programos likimą ir JAV.

B. Carras perspėja, kad „TikTok“ veikia kaip sudėtingas žvalgybos įrankis, o Indijos dienraščiui „Economic Times“ jis teigė, kad draudimas yra kitas „natūralus žingsnis siekiant apsaugoti ryšių tinklą“. Jis teigė nerimaujantis, kad Kinija gali naudoti slaptus ir neviešus duomenis, surinktus iš „TIkTok“ šantažui, šnipinėjimui, užsienio įtakos kampanijoms ir stebėjimu, rašo techcrunch.com.

„Turime plačiau sekti Indijos pavyzdžiu, kad pašalintume ir kitas netinkamas programas“, – kalbėjo B. Carras. Jis vertina, kad galimas sprendimas būtų, jei „TikTok“ savininkė būtų iš JAV.

Indija yra uždraudusi ne tik „TikTok“, bet ir su Kinija siejamus žaidimus „PUBG Mobile“, „Battlegrounds Mobile India“, naršyklę „UC Browser“, tą lėmė kilę susirėmimai prie kaimyninių valstybių sienos. Indija vertina, kad programos kelia grėsmę „nacionaliniui saugumui ir gynybai, o tai galiausiai pažeidžia Indijos suverenitetą ir vientisumą“.