Nors ekspertai sutaria, kad įkraunami hibridai yra klimatui draugiškesnė alternatyva lyginant su tradiciniais automobiliais, jie vis tiek daro įtaką aplinkai, rašo „The New York Times“. Dažnai daroma žala aplinkai priklauso nuo to, kaip automobiliai kūriami ir kraunami.
Daug kas priklauso nuo to, kaip gaminama elektra
Didžioji dalis šiuo metu parduodamų elektromobilių paprastai išmeta žymiai mažiau planetą šildančių teršalų nei dauguma benzinu varomų automobilių. Tačiau elektromobilių CO2 pėdsakui įtaką turi keli veiksniai.
Bandant apskaičiuoti elektromobilio taršumą yra būtina atsižvelgti į išmetamųjų teršalų kiekį gaminant elektromobilius, iš kur gaunama energija pakrauti elektrinėms transporto priemonėms ir pan.
Neseniai Tarptautinė švaraus transporto taryba (angl. International Council on Clean Transportation) atliko tyrimą, kuris parodė, kad per visą eksploatavimo laiką (įskaitant gamybą) elektromobiliai išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei jų benzininiai analogai, rašo „BBC Science Focus“
Tačiau duomenys stipriai priklausė nuo nagrinėjamo regiono.
Europoje elektromobiliai išskyrė iki 69 proc. mažiau CO2 vienam kilometrui nei benzininis automobilis. Indijoje, kita vertus, šis skaičius siekia 34 proc. Skirtumas priklauso nuo to, kaip regionuose gaunama elektra.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje tik 9 proc. elektros gaunama deginant iškastinį kurą, todėl naudojant elektromobilį toje šalyje, jis savotiškai yra „žalesnis“.
Tačiau daugelis šalių vis dar didžiąją dalį elektros energijos gamina iš anglies, naftos ir dujų, todėl Kinijoje ar Indijoje prijungus pakrauti elektromobilį, galima netiesiogiai sudaryti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Svarbi žalumo dalis – ir akumuliatoriai perdirbimas
Kaip rašo „BBC Science Focus“, neteisingai išmetami elektromobilių ličio jonų akumuliatoriai gali kelti pavojų aplinkai. Netinkamai išardžius jos net gali sprogti. Nepaisant to, jie yra daug mažiau toksiški nei tradiciniai švino rūgštiniai automobilių akumuliatoriai.
Tačiau problema tame, kad skirtingai nuo švino rūgšties akumuliatorių, ličio jonų baterijas yra sunku perdirbti. Šiuo metu tokių akumuliatorių perdirbima tik 5 proc., o ekonomiškiau išgauti naują litį – tai gamtai žalingas procesas, pareikalaujantis didelio kiekio vandens. Tonai ličio išgauti prireikia maždaug 2,3 mln. litrų vandens.
„Perdirbamų ličio jonų baterijų procentas yra labai mažas, tačiau su laiku ir naujovėmis jis didės“, – „The New York Times“ sakė Konektikuto universiteto Cheminės ir biomolekulinės inžinerijos katedros profesorė Radenka Maric.
Ekspertai pabrėžia, kad pasenusiose elektromobilių baterijose yra vertingų metalų ir kitų medžiagų, kurias būtų galima pakartotinai panaudoti. Tačiau, problema ta, kad perdirbant baterijas taip pat gali būti naudojamas didelis vandens kiekis arba išmetama daug teršalų.
Problemos su žaliavomis
Kaip ir daugelis kitų baterijų, ličio jonų elementai, kurie maitina daugumą elektrinių transporto priemonių, priklauso nuo žaliavų, tokių kaip kobaltas, litis ir kitų retų žemės medžiagų.
Tokių žaliavų išgavimas, anot „The New York Times“, glaudžiai susijęs su rimtais aplinkos ir žmogaus teisių klausimais. Ypač problematiškas – kobaltas.
Kasant kobaltą susidaro pavojingos atliekos, kurios vėliau gali įsiskverbti į aplinką ir daryti žalą netoliese esančioms bendruomenėms. Lydant metalus iš rūdžių taip pat gali išsiskirti sieros oksidas ir kitokia kenksmingo oro tarša.
Žmogaus teisių grupės perspėja, kad net 70 proc. viso pasaulio kobalto išgaunama Kongo Demokratinėje Respubikoje, didelė dalis – nereglamentuotuose kasyklose, kur darbuotojai, įskaitant daug vaikų, kasa metalą naudodami tik rankinius įrankius, keliančius pavojų jų sveikatai ir saugumui.
Pasaulio litis kasamas Australijoje, tam tikruose Argentinos regionuose, Bolivijoje ir Čilėje. Darbų metu išnaudojami dideli kiekiai vandens, reikalingo ir vietiniams žemės bei gyvulinių ūkių veikla užsiimantiems žmonėms.
Vanduo, reikalingas akumuliatorių gamybai, lėmė, kad gaminant elektromobilius išnaudojama apie 50 proc. daugiau vandens nei gaminant mašinas su tradiciniu vidinio degimo varikliu, rašo „The New York Times“.
Automobilių gamintojai įsipareigoja sukurti baterijas, kurios sumažintų kobalto kiekį, arba galėtų jo visiškai nenaudoti tačiau ši technologija vis dar kuriama, o kobalto kasyklų paplitimas reiškia, kad įsipareigojimai „nėra realūs“, sako su Afrikos kalnakasių bendruomenėmis dirbančios ne pelno organizacijos „Pact“ atstovas Mickael Daudin.
Vietoje to, anot M. Daudin, gamintojai turėtų dirbti su kasyklomis, kad galėtų sumažinti jų poveikį aplinkai ir užtikrintų, kad kalnakasiai dirbtų saugiomis sąlygomis.
Pasak „Pact“ atstovo, jei įmonės elgtųsi atsakingai, elektromobilių augimas būtų puiki galimybė tokios šalims kaip Kongas, bet jei to nepadarys, „kels pavojų aplinkai ir labai dideliam skaičiui kalnakasių gyvybių“.
