Pradėkime nuo trumpo „PlayStation Portal“ apibūdinimo. Kas tai?
Tai įrenginys nuotoliniam žaidimui, naudojamas kartu su „PlayStation 5“ konsole ir tik su ja. Dėl savo išvaizdos ir formos, jis gali būti supainiotas su panašia įranga, kaip antai „Nintendo Switch“ konsolė, „Steam Deck“ ar kokiu nors „Razer Edge“, bet savo veikimo principu jis nepanašus į nė vieną iš jų. Galbūt, jei norėtume jį su kažkuo lyginti, galėtume prisiminti nebent „Nintendo WiiU“ pultelį, bet ir tas turėjo daugiau funkcionalumo (pavyzdžiui, galėjo išplėsti pagrindinės konsolės žaismą). Taip, jei reikėtų išskirti vieną „PlayStation Portal“ unikalią savybę, tai būtų jo ribotumas.
Pultelis su ekranu ir nieko daugiau
Taigi, jei neturite „PlayStation 5“ – naujasis įrenginys jums nereikalingas. Kaip jau matote iš nuotraukų, įrenginio konstrukcija primena per pusę perpjautą „DualSense“ pultelį ir jo centre įmontuotą 8 colių LED ekraną turintį 1080p raišką. Čia iškart užbėgsiu už akių pridurdamas, kad nepaisant „PlayStation“ galimybės teikti 4K raiškos vaizdą, „FullHD“ yra visiškai pakankamas tokiam įrenginiui ir vaizdui ekrane priekaištų nėra. Tai viena iš teigiamų įrenginio savybių. Tiesa, kiek sujaukta fakto, kad teoriškai ekranas yra jautrus lietimui, bet praktiškai ne visai aišku, kaip tas lietimas veikia. O tiksliau, kodėl kartais jis neveikia. Sunku pasakyti, ar tai ekrano yda, susijusi su indukcija ir pirštų temperatūra, ar programinio kodo problema. Jei kodo problema, tai ją ištaisys, jei paties ekrano... Na, teks įprasti. Nėra taip, kad būtų labai didelis poreikis jį liesti.
Pats faktas, kad įrenginys yra per pusę perpjautas „DualSense“ pultelis yra kita gera jo savybė, nes tai geras pultelis. Jis ypač patogus ergonominiu požiūriu, prie jo jau įpratus „PlayStation“ savininko ranka ir jis turi visą funkcionalumą – atgalinio ryšio vibracijas, adaptyvius mygtukus ir kitus džiaugsmus, kurie kilsteli žaismą į kiek naują lygį. Taigi, jei žaidėjas naudojosi „Remote Play“ funkcija iki šiol (galimybe transliuoti žaismą iš „PlayStation“ konsolės į telefono ar planšetės ekraną), tai su šiuo įrenginiu tokio žaismo pojūčiai be abejo bus smagesni. Ir tai viskas, ką galima pasakyti apie šio įrenginio technines charakteristikas. Pultelis ir ekranas. Jokios atminties, jokių savarankiško darbo galimybių. Tai nėra įrenginys, kurį įsimesite į kuprinę, nes važiuodami autobusu galite žaisti paprastesnius žaidimus, kuriuos jis geba pats atkurti, ar bent pažiūrėti filmą. Nes negalite. „PlayStation Portal“, kaip ir paprastas pultelis konsolei, nieko negali pats.
Apmaudo minutė
Ir tai žiauriai apmaudu. Kaip ne kaip, įrenginys kainuoja apie 270 eurų, o tai jau suma, kurią skirdamas vienam pirkiniui, kažkokio kito pirkinio atsisakai. Kalėdinių troškimų sąraše net ir ištikimi „PlayStation“ prekės ženklo fanai svajose turės ne vieną dovaną, nuo papildomų pultelių ar įkrovimo stotelių iki ausinių, žaidimų ar virtualios realybės įrangos. Sunku įsivaizduoti „PlayStation Portal“ tame sąraše aukščiau bent vieno tų kitų dalykų.
Ir tai apmaudu, nes, kaip minėjau aukščiau – vertinant įrenginio surinkimo ir medžiagų kokybę, jis žiauriai smagus. Patogus laikyti, patogus žaisti ir patogus nešiotis namų aplinkoje. Bėda ta, kad jis praktiškai neišplečia jūsų galimybių žaisti, galbūt, tik atmetus faktą, kad galite jį neštis į lovytę. Ar ant puodo. Ar prie kamadobono, kol jis rūko, ar į kubilą, ko daryti nerekomenduoju.
Bėda ta, kad kur nešitės portalą, ten vis tiek turėsite neštis ir telefoną. Nes jei staiga sugalvosite pažiūrėti „YouTube“ ar „Netflix“, kuriuos galite žiūrėti per „PlayStation“, būsite nemaloniai nustebinti fakto, kad per šį įrenginį šių dalykų nerodo.
Jame neveikia ir interneto naršyklė. Kodėl? Aš nežinau, bet esu pasiruošęs kirsti lažybų iš dešimt patiktukų, kad tai korporatyvinės „Sony“ nesąmonės. Vienintelės nesąmonės, kurios jau daug metų primena, kad būti „PlayStation“ gerbėju yra labai smagus jausmas, bet kartais jis skaudina. Skaudina visais ne iki galo apmąstytais sprendimais, ribojančiais mūsų laisvę kažką žiūrėti ar kažką žaisti.
Šiuo atveju, korporatyvinis godumas sutrikdo ir žaismą toje pačioje lovytėje. Jei joje kažkas jau miega, su portalo garsiakalbiais gi nežaisi. Ne tik todėl, kad jie gan paprasti ir neskamba labai gerai, bet ir todėl, kad svetimą miegą reikia gerbti. Taigi, šiam atvejui į lovą teks neštis ir ausines su laidu. Būtinai su laidu, nes jokios bevielės ausinės (išskyrus pora, išskirtinai „PlayStation“ konsolei skirtų modelių) jums neveiks. Ir jei ausinių laidas yra kažkas, kas visiškai neerzina žaidžiant fotelyje ar ant puodo, žaidžiant lovoje jis kaip tyčia ima vytis, lysti prieš ekraną ir kitaip erzinti.
Pirmojo pasaulio problemos, sakysite jūs. Sutinku ir primenu – skaitote apžvalgą pulteliui su ekranu už du septym, kokiam pasaulyje manote esą? Techniškai ir teisiškai – nėra jokių priežasčių blokuoti portalo galimybę naudotis bevielėmis ausinėmis, tad kaltas korporatyvinis godumas ir tuo apmaudo minutę baigsiu.
Tai kaip ten su ta laisve žaisti?
Techninis „PlayStation Portal“ veikimo principas yra paprastas. Įrenginys „kalbasi“ su konsole per vietinį „Wi-Fi“ tinklą, taigi, jūsų laisvę žaisti ribos jūsų „Wi-Fi“ įranga. Jei turite naują siųstuvą ir jis pirktas žaidimams, greičiausiai didelių iššūkių neturėsite. Nors – ne faktas.
Dar svarbu, kiek tolerantiški yra ir jūsų namiškiai. Situacija: namiškiai varo nuo didžiojo namų televizoriaus žaidėją, nes rodo krepšinį. Tas krepšinis žiūrimas per kokį „premium“ kanalą, aukštoje raiškoje ir naudoja tą patį „Wi-Fi“ tinklą, kaip ir „PlayStation Portal“. Tuo tarpu kažkas virtuvėje žiūri Jamie Oliverio receptus planšetėje, o dar kažkas tiesiog siunčiasi žaidimus į „Steam“.
Visiems viskas tokiomis aplinkybėmis veiks, bet palinkėkime sėkmės tam žmogui su „PlayStation Portal“. Jis vietinio tinklo prioritetuose pakris žemai ir smagios patirties tikrai neturės. Ko gero, galite tą problemą spręsti patys, rankutėmis priskirdami aukštus prioritetus būtent šiam įrenginiui, bet paklauskite savęs – ar tikrai tą darysite? Vat, aš irgi sakau, kad ne.
Taigi, didesnėje šeimoje ir piko metu, „PlayStation Portal“ vargu ar išvaduoja be papildomo darbo ar papildomų investicijų (dedikuotam „Wi-Fi“ sprendimui). Nežinau, kaip seksis tiems, kas įsigys „PlayStation Portal“ naudojimui su bazine įranga, kurią kažkada pastatė internetą atvedę dėdės.
Tokiu atveju gali paaiškėti, kad įrenginys veikia ne visuose kambariuose, kad „Wi-Fi“ pajėgumų vos pakanka solidžiam žaismui, ir, kad „PlayStation“ konsolę, ypač žaidžiant online žaidimus, būtų geriau prijungti prie interneto laidu, jei to dar nepadarėte ir bent taip atlaisvinti bent šiek tiek „Wi-Fi“ resurso.
Taigi, tikra laisvė žaisti kur nori namuose, gali atsieiti dar šimtą kitą eurų, priklausomai nuo namų dydžio, sienų storio ir jau turimos įrangos. Aš pats įrenginį testavau bute, naudodamas žaidėjams skirtą „Wi-Fi“ stotelę, kuri pandemijos metu kainavo apie 300 eurų (dabar galima gauti už perpus pigiau). Viskas veikė tobulai ir visų namų aplinkoje, žaidimo procesas puikus, ypač naktį, kai vaikai ir jų įranga miega.
Galiausiai, čia svarbu pabrėžti, nes dalis žmonių turi tą iliuziją, kad „PlayStation Portal“ niekaip nepasitarnauja kaip papildomas žaidimų įrenginys. Jis tiesiog transliuoja tai, ką rodo „PlayStation“. Taip, kol žaidžiate su portalu, kažkas gali žiūrėti televizorių, bet tikrai ne „YouTube“ iš tos pačios konsolės.
Tai ar išplečia tas įrenginys žaismą?
Taip, išplečia. Bet tai nėra vienintelis atsakymas. Pavyzdžiui, žvelgiant į ateitį ir, jei šių įrenginių bus parduota daug, neatmesčiau galimybės, kad dalis žaidimų išnaudos šį įrenginį kaip unikalų pultelį, taip kaip tai darė „WiiU“. Bet kol kas... Kol kas galimybė žaisti bet kur namuose tiesiog sukuria daugiau progų žaisti ir kai kuriais atvejais sprendžia tam tikras problemas ar išpildo tam tikras fantazijas.
Štai mano paaugliškose fantazijose, nuosavi namai, kai apie juos prieš du dešimtmečius svajojau, buvo namai, kuriuose aš su „PlayStation“ galėsiu žaisti tiesiog nelipdamas iš lovos. Tai buvo kvaila iliuzija, nes nevertinau sutuoktinės faktoriaus, kuri pasakė griežtą „ne“ televizoriui miegamajame. Tokiu būdu, išsikovojęs kelis ekstra colius televizoriuje svetainėje, taip ir gyvenau savo namuose, bet ne savo fantazijose. Iki kol negavau portalo. Techniškai, konkrečiai mano atveju, tai šaunus įrenginys, juo džiaugiuosi, jį norėsiu turėti ir naudoti.
Tokių, kitokių, panašių ir visiškai nepanašių, bet visais atvejais – labai asmeniškų scenarijų gali būti ir daugiau. Gyvenime visi esame prisipirkę daiktų, kurie nėra nei logiški, nei racionalūs, bet tiesiog mums asmeniškai jų reikia. „PlayStation Portal“ yra būtent šios kategorijos daiktas.
Kai jau (ir jei) jį turėsite, ko gero atrasite ir daugiau būdų, kaip plėsti žaismo ribas. Tai jau labiau susiję su pačiais žaidimais ir mūsų žaismo įpročiais. Vis tik, žaidimai, kuriuos žaidi žaidimų erdvėje, prie didelio ekrano ir patogiai įsitaisęs, skiriasi nuo žaidimų, kuriuos galbūt žaisi virtuvėje, laukdamas, kol sušils maistas.
Dažnas „PlayStation“ savininkas prenumeruoja ir vieną ar kitą „PlayStation+“ paslaugą, vadinasi, turi didelę kolekciją žaidimų, kurie gal nėra suprantami, gal nėra įdomūs ar verti laiko didžiajame ekrane, tačiau visiškai kitaip žaidžiasi lovoje ar kovojant su vidurių užkietėjimu ant puodo. Mano nuomone, būtent šie subtilūs niuansai, kai išplėsta žaismo erdvė namuose, gali išplėsti ir žaismo erdvę galvoje, kalbant apie „PlayStation Portal“ yra šauniausi.
Pabudus ryte prasukti ratą „Gran Turismo“, paleisti atominę bombą ant rusijos prieš užmiegant Civilizacijoje, paslėpus įrenginį po knyga mokytis jRPG, ar pixel art šmupso žanrinių ypatybių, užuot pasikartojus istoriją... Su šiuo įrenginiu atsiveria visos šios ir dar daugiau galimybių. Daugiau erdvių ir daugiau laiko žaisti, reiškia daugiau galimybių atrasti ar prisijaukinti kažką naujo.
Be abejo, jį galite pasiimti ir į kelionę. Kelyje juo nepažaisite, net ir dalijantis ryšiu iš savo telefono, nes judant įrenginys yra jautrus persijungimams tarp pastočių. Tačiau atvykę kažkur, kur yra solidus „Wi-Fi“ ir palikę konsolę namuose miegančią, galite ją pažadinti ir tęsti žaismą. Tikėtina, kažkas tokiu būdu gali pasiimti savo žaidimus į nuobodesnę darbo dieną, ar pas techniškai prakutusią močiutę vasarai, kodėl gi ne?
Aš pats, dalindamasis internetu iš savo telefono, visai smagiai pažaidžiau „Disco Elysium“, laukdamas traukinio stotyje, tad sprendimas tikrai veikia, nors ir nebus tobulas kiekvienam žaidimui. Taip, tą galėjote daryti ir su „Remote Play“ funkcija, bet tai nebuvo „viskas viename“ sprendimas, o „PlayStation Portal“ yra.
Todėl, radę jį po egle tikrai apsidžiaugsite. Nes radote, o ne pirkote patys.
„PlayStation Portal“ testui suteikė gamintojas. Įrenginys pasirodė prekyboje lapkričio 15 dieną, vidutinė jo kaina Lietuvoje yra apie 270 eurų.
