Lietuvos žaidimų industrija pučiasi lyg ant mielių: 2,5 tūkst. darbuotojų ima lenkti Australiją, algos artėja prie 3000 eurų „į rankas“

Per metus Lietuvos žaidimų industrijoje dirbančių darbuotojų skaičius paaugo 70 procentų, ir šiuo metu čia dirba beveik 2,5 tūkst. darbuotojų. Tai netgi daugiau, nei Australijoje. Nors didžiausias pokyčio variklis tebebuvo iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, pastebima, kad į Lietuvą vis dažniau atkreipia dėmesį dideli tarptautiniai leidėjai.

Vidutinis atlyginimas Lietuvos žaidimų industrijoje, kuri apima vietos ir užsienio studijas, susijusių paslaugų įmones, pernai gruodį sudarė 4416 eurų prieš mokesčius (apie 2672 eurai „į rankas“), rodo pernai lapkričio mėnesio Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) duomenys. Lyginant su 2022 metų pradžia, atlyginimai augo 17,6 proc.

Lietuvos žaidimų industrijoje šių metų pradžioje dirbo 2468 darbuotojai, per metus šis skaičius padidėjo 1013-a darbuotojų, arba 69,6 proc., rodo LŽKA apibendrinti duomenys.

Spartus industrijos augimas žmonių skaičiumi tęsiasi, daugiausia dėl kompanijų, kurios persikelia iš Baltarusijos. Tas persikėlimas buvo pradėtas 2020 metų pabaigoje, tačiau per 2021-2022 metus pasijuto didesnis darbuotojų perkėlimas iš Baltarusijos ir kitų užsienio šalių bei ir vietinių žmonių samdymas. Per 2022 metus industrija pasipildė tūkstančiu žmonių – tai didžiausias šuolis per visą laiką, kiek sekame, nuo 2014 metų“, – apžvelgė LŽKA projektų vadovas Ričardas Jaščemskas.

Kol kas neaišku, kaip keitėsi 2022 metų įmonių apyvartos ir pelnai – tai paaiškės vėliau. 2021 m. industrija gavo apie 220 mln. Eurų pajamų.

Lietuva ima išsiskirti

Lietuvos žaidimų industrijos absoliutų dydį jau netgi galima lyginti su kai kuriomis didžiosiomis valstybėmis. Pvz., Australijoje šioje srityje dirbo 2,1 tūkst. Darbuotojų, o industrijos pajamos per 2021 m. siekė apie 284,4 mln. dolerių, skaičiavo Australijos Interaktyvių žaidimų ir pramogų asociacija.

„Aplinkinėse valstybėse tokių didelių šuolių nebuvo. Net nebeskaičiuojant santykiniais dydžiais, bet Lietuva jau turbūt yra aštuntoje ar devintoje vietoje visoje Europoje pagal bendrą išmaniųjų industrijų dydį. Mus lenkia Prancūzija, Vokietija, Lenkija, taip pat kelios mažesnės valstybės. Visą laiką lyginamės su Suomija, kuri yra labai ryškus pavyzdys. Tai Suomijoje dirba 3,5 tūkst žmonių, mes labai sparčiai vejamės. Iš kitos pusės, vertinant pagal pajamas, Suomija gauna virš 2 milijardų eurų, o pas mus buvo 220 milijonų eurų. Tad labai dar yra kur augti“, – lygino R. Jaščemskas.

Jis pridūrė, kad Australija atrodo labai didelė ir ekonomiškai stipri valstybė, tačiau šalies žaidimų industrija yra panašaus dydžio kaip Lietuvoje.

„Svarbiausia, išlaikome augimo tempą ir labai įdomu, kaip tai atsispindės pajamų augime“, – sako LŽKA atstovas.

Jis nesitikėtų, kad ir ateityje industrija plėstųsi taip pat sparčiais šuoliais, veikiau lauktų stabilaus augimo. Taip pat ir atlyginimų augimas turėtų lėtėti.

Tačiau, nors pasaulio technologijų sektorius išgyvena sudėtingą laikmetį, žaidimų industrijos jis neveikia tiek stipriai.

„Visame pasaulyje žaidimų industrija turėjo labai didelį šuolį dėl pandemijos, per pandemiją paaugo 20 proc., ko niekas nesitikėjo. Natūralu, tokio tempo išlaikyti negali. Gali būti, kad 2022 m. pasaulinė industrijai bus pirmieji metai, kai bus kažkoks paklaidos rėmuose kritimas iš finansų pusės. Bet reikia įvertinti, kad tai korekcija po labai sėkmingų metų. <...> Plačiąja prasme dar daug kas čia optimistiškai žiūri, nenusimato didelės atleidimų bangos. Žaidimų ciklai ilgesni, nebuvo čia kaip kitose didžiosiose IT kompanijose prisamdyta per daug žmonių, statant ant ateities optimizmo. Žaidimų projektai yra labai paskaičiuoti“, – paaiškina R. Jaščemskas.

Daugėja vieno žmogaus studijų, dėmesį atkreipia dideli leidėjai

Lietuvoje asociacija jau suskaičiuoja 90 įmonių ir kūrėjų, kartais susidedančių ir iš vieno asmens. Palyginimui, prieš metus buvo 73.

„Iš vienos pusės, persikelia kompanijos, susikuria naujų. Bet kitas dalykas – mus pačius jos susiranda, arba mes sugebame atrasti daugiau kūrėjų ir su industrija susijusių kompanijų. Aktyvesnė veikloa padėjo pritraukti daugiau žmonių, su jais susipažinti, pridėti į mūsų sąrašą. Klasifikatoriuje nėra tokios išskirtos veiklos, todėl nėra taip paprasta atrinkti, kurios kompanijos kuria žaidimus – ieškome rankiniu būdu“, – paaiškino R. Jaščemskas.

Žinoma, pernai didžiausią proveržį pademonstravo „Wargaming“, pasaulinių hitų, tokių kaip „World of Tanks“, kūrėja. Dabar čia dirba beveik 1000 darbuotojų, arba daugiau nei trečdalis viso sektoriaus. 2021 m. pabaigoje įmonė turėjo 397 darbuotojus. Antroje vietoje yra „Melsoft“, kuri per metus nuo 72 darbuotojų išsiplėtė iki 306 darbuotojų. „Nordcurrent“ kolektyvas augo nuo 134 darbuotojų 2021 m. pab., iki 181 darbuotojo 2022 m. pab.

„Atsiranda daug mažų ar pavienių kūrėjų, kurie bando sukurti ir išleisti savo žaidimus. Daug kas dar ankstyvoje stadijoje, daug kas dar nėra išleista, bet tikėkimės, kad jiems pavyks. Dar viena tendencija, kuri vyksta ne vienerius metus, bet pernai labai pasijautė – sulaukėme sėkmės ta prasme, kad lietuviams pavyksta gauti leidybines sutartis žaidimams su dideliais žinomais pasauliniais leidėjais. „Tag of joy“ žaidimas buvo išleistas su „Thunderful“ leidėjais, kurie yra vieni žymesnių Europoje. Kita labai įdomi istorija yra vieno kūrėjo – Ernestas Norvaišas grįžo iš Čekijos, kur dirbo su garsiu žaidimu „Factorio“. Dabar jis grįžęs į Klaipėdą kurią savo žaidimą „Sweet Transit“ ir sutarė sm 17“ leidėjais“. Jau išėjo išankstinė versija, ir pradžia atrodo visai sėkminga, lauksime pilno išleidimo“, – pasakoja LŽKA atstovas.

Dar viena studija, „Kodo Linija“, kurianti žaidimą „Stardeus“, sutarė su Švedijos leidėju „Paradox“, kuris garsėja strateginiais žaidimais. LŽKA atstovas išlaikė intrigą, užsimindamas, kad šiemet gali pasirodyti ir daugiau svarbių premjerų.

Norėtų daugiau akceleravimo programų

Šiuo metu žaidimų industrija auga daugiausia iš vidinių resursų, tačiau, anot R. Jaščemsko, aplink daug valstybių vilioja šio sektoriaus įmones geresnėmis sąlygomis.

„Yra keli faktoriai, kurie padėtų pastiprinti. Nes kiek esame vertinę aplinkinių šalių pavyzdžius, kas labai padėjo pastiprinti ir padidinti šią industriją, tai buvo įvairios akceleravimo programos. Ko pas mus dar trūksta, tai kad ir finansavimo galymybės, ir privačios, ir valstybinės. Dar neturim tiek daug išplėtotos kapitalo rinkos. Neseniai atsidarė pirmas privatus fondas investuojantis į žaidimus Lietuvoje, jis regis pirmasis ir Baltijos šalyse, „Gamedev Fund“. Dar trūksta bendros paramos. Kol kas augimas ateina iš pačios industrijos ir aplinkinių valstybių, bet trūksta nuoseklaus proceso, kuris padėtų naujoms studijoms įsikurti, gauti pradines galimybes ir stabilumą, galbūt investicijų ar kažkokios kitos pagalbos pradiniame etape. Žaidimų toks jau modelis – reikia investicijų pačioje pradžioje, o pajamos gali būti ir už 2-3 metų“, – apibendrino LŽKA atstovas.

Kovo 4 dieną bus įteikti apdovanojimai „LT Game Awards 2022“, kuriais įvertinami geriausių praėjusiais metais Lietuvoje sukurtų žaidimų autoriai. Jau devynerius metus apdovanojimus rengia LŽKA, o šiemet išsirinkti savo favoritą kviečiami ir patys žaidėjai. Daugiau informacijos galima rasti čia.