Tiesa, prieš pradedant apžvalgą, kaip mums sekėsi mokytis naudojantis „Dogo programėle“, svarbu paminėti, kad „Enzo“ jau nuo 3 mėnesių ėjo į mokyklą, mokėsi grupinėse treniruotėse, todėl visas pagrindines komandas jis jau žino ir moka. Žinoma, augant šuniukui vienas problemas keičia kitos, todėl nusprendžiau koncentruotis ties keliais klausimais. Pirmasis – tempimas einant, mat nors ramioje aplinkoje Enzo moka eiti netempdamas, situacija kaip mat pasikeičia, jei jo akiratyje atsiranda kitas šuo. Antrasis – šokinėjimas ant žmonių. Ant praeivių jis dažniausiai nešoka, tačiau pamatęs pažįstamą veidą pamiršta, kad vaikšto visom keturiom.

Pagalvota ir apie šunį, ir apie šeimininką

Prieš pradėdama naudoti „Dogo“ programėlę buvau sužavėta fakto, kad ši programėlė – lietuvių šeimos kūrinys. Pagrindinis jos kūrėjas – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto alumnas Tadas Žiemys, o šią idėją įgyvendinti jam padėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje studijas baigusi žmona Rasa Gentvilaitė-Žiemienė.

Tokia informacija apie programėlės kūrėjus suteikė šiokios tokios ramybės, kad ruošiant patarimus ir pamokas bus atsižvelgta į tai, kas geriausia ne tik šeimininkui, tačiau ir pačiam šuniukui.

Apskritai, mane tikrai sužavėjo, kad pagrindiniai pratimai, kuriuos rekomenduojama išmokti, yra labai aiškiai aprašyti, o prie kai kurių yra ne tik nuotraukos iliustruojančios pamokos užduotį, tačiau ir trumpi filmukai parodantys, kaip teisingai šeimininkas turėtų atlikti veiksmus, kad pasiektų norimą rezultatą. Prie kiekvieno pratimo galima rasti bent po 3–4 aprašymo punktus, dėl ko tampa paprasčiau suprasti, kaip turi būti atliekama užduotis.