Be jų aptinkami ir vienaląsčiai organizmai, vadinami archėjomis, įvairūs grybai ir virusai. Kiekvienas šių grupių atstovas, kaip ir mes, gyvena savo gyvenimą. Visi kartu šie mikroorganizmai vadinami žmogaus mikrobiota.
Taigi, trumpam tapkime mikrobiotos dalimi. Kaip atrodo gyvenimas žmogaus organizme?
Tūkstančiai organizmo gyventojų reguliuoja mūsų sveikatą
Pradėkime nuo to, kad organizme yra tūkstančiai skirtingų mikrobų. Vieta, kurioje pasirenka gyventi skirtingi mikroorganizmai, apibrėžia jų funkcijas. Greičiausiai į organizmą mikrobai gali papulti per burną ir nukeliauti iki žarnyno.
Dėl šios priežasties būtent burnos ertmėje yra antra pagal dydį ir įvairovę mikrobiota. Didžiausią mikrobiotą galime rasti būtent žarnyne, nes ten įvairios maisto medžiagos apdorojamos ilgiausiai.
Tačiau kaip, pvz., atrodo gyvenimas burnos ertmėje? Burnoje gyvena daugiau kaip 700 rūšių bakterijų ir kitų organizmų. Pradėkime nuo to, kad tai itin sudėtinga buveinė – joje mikrobai gali kolonizuoti dantų paviršius ir minkštuosius burnos gleivinės audinius.
Burnos mikrobai – tik virškinimo pradžios taškas. Jie taip pat yra labai svarbūs palaikant tiek burnos, tiek sisteminę sveikatą. Kiekvienas burnos ertmės gyventojas apsaugo mūsų organizmą nuo bakterijų, kurios pakliūna iš išorės. Taip apsisaugoma nuo įvairių infekcijų, nemalonaus kvapo ir kitų sutrikimų.
Tačiau žarnyno mikrobiota atlieka dar daugiau funkcijų. Ten esančios bakterijos išskiria metabolitus, toksinus ir neurohormonus, kurie gali keisti šeimininko valgymo ypatumus ir net nuotaiką.
Iki šiol žarnyne esančios bakterijos išmoko sugyventi su savo šeimininko organizmu, o žmonės suvokia, kaip gali palaikyti gerą mikrobiotos sudėtį. Štai, pavyzdžiui, patiriamas stresas ar depresija gali paskatinti šeimininką vartototi daugiau skanaus maisto. Jis savo ruožtu veikia mikrobiotos sudėtį ir žarnyno bakterijų vystymąsi.
