Tyrėjai, vadovaujami Bedfordo okeanografijos instituto ekologo Danielio Boyce‘o, ištyrė apie 25 tūkst. rūšių, įskaitant gyvūnus, augalus, bakterijas ir kt.
Iš pradžių mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip rūšies įgimtos savybės (kūno dydis, tolerancija temperatūrai ir pan.) yra veikiamos išorinės aplinkos. Vėliau šie veiksniai buvo palyginti atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus.
Tyrime prognozuojami du scenarijai: vienas, kuriame vidutinė pasaulinė vandenynų temperatūra iki 2100 metų pakils nuo 3 iki 5 laipsnių, kitame – temperatūra pakils tik 1–2 laipsniais.
Kaip nustatė mokslininkai, beveik 90 proc. jų išnykimo rizika bus aukšta arba kritinė. Pagal šį scenarijų pasaulio vandenynų temperatūra iki amžiaus pabaigos padidėtų 3–5 laipsniais.
Dabartiniai skaičiavimai skiriasi, tačiau mokslininkų pateikiami įrodymai rodo, kad vandenyno temperatūra iki amžiaus pabaigos galėtų pakilti nuo 1,1 iki 5,4 laipsnio ir greičiausiai kiltų daugiau, jei šalys nesilaikys Paryžiaus klimato susitarime nustatytų išmetamųjų teršalų standartų.
Remiantis tyrimu, apie 10 proc. viso vandenyno yra sudaryta iš ekosistemų, kurios laikomos didelės rizikos. Be to, kad tai kelia grėsmę biologinei įvairovei visoje planetoje, tai ypač svarbu pietuose esančioms ir mažas pajamas gaunančioms šalims, kuriose žvejyba yra vienas pagrindinių amatų išgyventi.
Didžiausias pavojus keliamas rūšims, esančioms maisto grandinės viršuje – rykliams, tunams ir kt. Poveikis, anot mokslininkų, taip pat gali būti neproporcingai jaučiamas pakrančių regionuose tarp Australijos, žemyninės Kinijos, taip pat Amerikos pakrantėje.
Siekdami sušvelninti klimato poveikį vandenynų ir jūrų rūšims, mokslininkai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis Paryžiaus klimato susitarime nustatytų gairių.
Jei išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažinamas tiek, kiek numatyta Paryžiaus klimato susitarime, tai yra atšilimas siektų 2 laipsnius arba mažiau, rizika sumažėtų apie 98,2 proc. vandenynų gyvybės rūšių.
„Mūsų gautos išvados rodo, kad laikantis mažesnių emisijų scenarijaus, rizika sumažėtų beveik visoms gyvybės rūšims“, – sako D. Boyce‘as.
