Kaip teigia Anglia Ruskin universiteto medicinos vyresnysis dėstytojas Stephenas Hughesas, laimei tokie atvejai yra labai reti. Tačiau tai gali paaiškinti seną laivyno įprotį, kai siuvant mirusiam jūreiviui audeklo skiautę, paskutinį dygsnį buriuotojas darydavo per mirusiojo nosį. Buvo manoma, kad audeklo adatos dūris per nosį yra pakankamai stiprus stimulas, kad pažadintų jūreivį, jeigu jis iš tikrųjų dar yra gyvas.

Šiais laikais mirties patvirtinimas, laimei, yra žymiai mažiau žiaurus.