Žmonija daugiau nei 70 metų ieško gyvybės už Žemės ribų. Ilgą laiką paieškos apsiribodavo bandymu aptikti radijo ar optinius signalus, kurie sklistų iš kitų, nežemiško intelekto, civilizacijų. Šis procesas vadinamas SETI (angl. Search for Extraterrestial Intelligence) ir jau yra tapęs įprasta šios srities mokslininkų praktika.

Nors dauguma mokslininkų yra įsitikinę, kad gyvybė galėtų egzistuoti daugelyje iš 300 mln. potencialiai tinkamų gyventi Paukščių Tako pasaulių, kuriuose, nemaža tikimybė, gyvybės formos galėjo išsiugdyti intelektą ir technologijas, bet kol kas jokių kitos civilizacijos signalų aptikti nepavyko – fenomenas, vadinamas Didžiąja tyla (angl. The Great Silence) arba, plačiau kalbant, Fermi paradoksu.

Italų fizikas Enrico Fermi svarstė, kodėl žmonėms dar nepavyksta rasti nežemiškos gyvybės civilizacijų. Paaiškinimų yra įvairių – galbūt civilizacijos, pasiekusios tam tikrą technologijų išsivystymo lygį susinaikina save, arba, ateiviai yra tokie nepanašūs į žmones, kad mes tiesiog negalime su jais komunikuoti ar suvokti jų egzistavimo.

Tačiau nepaisant nevaisingų SETI mokslininkų bandymų aptikti ateivių siunčiamus radijo ir optinius signalus, žmonija nepasiduoda ir keičia strategiją, bando aktyviau plėtoti kitą programą – METI (angl. Messaging Extraterrestial Intelligence) – pagal kurią būtų ne tik ieškoma ateivių signalų, bet ir bandoma iš Žemės juos siųsti į kosmoso platybes.

Kaip rašo Arizonos universiteto astronomijos profesorius Chrisas Impey, per ateinančius mėnesius dvi astronomų komandos ketina siųsti žinutes į kosmosą, bandydamos susisiekti su bet kokiomis ten slypinčiomis protingomis gyvybės formomis.

Nors šios pastangos yra tarsi didelio laužo kūrimas miške ir viltis, kad kažkas jį pamatys, dalis ekspertų abejoja, ar tai iš viso yra išmintinga.