Norėdamos apsisaugoti nuo įvairiausių kibernetinių nusikaltėlių ir jų atakų, įmonės yra priverstos naudoti net ne vieną, o keliasdešimt kibernetinio saugumo įrankių.
Pavyzdžiui, užpernai audito įmonės „KPMG“ atlikta apklausa parodė, kad net 78 proc. tyrime dalyvavusių įmonių naudoja daugiau kaip 50 skirtingų kibernetinio saugumo programų, siekdamos užkirsti kelią prieigai prie jų duomenų. Tuo pat metu daugiau kaip trečdalis bendrovių naudoja virš 100 tokių programų.
Anot didžiųjų duomenų rinkimo ir tarpinių serverių sprendimus siūlančios kompanijos „Oxylabs“ vyriausiosios klientų vadybininkės Viktorijos Lapytės, suprantama, kad kuriamos kibernetinio saugumo sistemos turi būti itin kompleksiškos, kad galėtų apsaugoti nuo įvairių atakų.
„Egzistuoja labai daug skirtingų būdų, kaip hakeriai gali pulti, todėl kibernetinio saugumo įrankius kuriančios įmonės privalo apgalvoti visus įmanomus variantus, atrasti silpnąsias produktų vietas. Šis kompleksiškumas lemia, kad neužtenka apsaugoti įmonių serverių, kuriuose yra laikomi duomenys – privalu įvertinti, kad, pavyzdžiui, gali būti nulaužti darbuotojo prisijungimo duomenys, jog nusikaltėliai per juos patektų vidun. Todėl, be visų kibernetinio saugumo priemonių, į pagalbą galima pasitelkti ir proxy (tarpinius serverius) bei viešųjų duomenų rinkimą“, – sako V. Lapytė.
Padeda atrasti esamas apsaugos spragas
Nors tarpiniai serveriai ir didieji duomenys nėra pagrindinis įmonių duomenų apsaugos komponentas, šie įrankiai vienareikšmiškai prisideda prie kibernetinio saugumo įrankių tobulinimo.
„Oxylabs“ vyriausioji klientų vadybininkė pratęsia, kad juos galima pritaikyti analizei, siekiant užkirsti kelią potencialiems hakerių veiksmams ar identifikuoti savo kibernetinio saugumo spragas.
„Proxy serveriai sukuria galimybę analizuoti ir įsigilinti į esamas tendencijas. Pavyzdžiui, kai įmonės yra puolamos tam tikra kibernetine ataka, jos turi suprasti, iš kur ir kokiu būdu yra atakuojama. Norėdamos išsiaiškinti šią informaciją, kompanijos privalo turėti kuo daugiau duomenų, kad juos tinkamai išanalizavusios galėtų įvertinti ir atrasti tinkamiausią sprendimą išvengti pasikartojančių puolimų. Tiesa, tarpinius serverius galima pasitelkti ir kitokios strategijos naudojimui, pavyzdžiui, imituojant vidinę ataką, puolant įmonę skirtingais būdais. Tai padeda užbėgti įvykiams už akių ir stiprinti savo apsaugą“, – sako pašnekovė.
Pasitarnauja ne tik verslui, bet ir visuomenei
Kalbėdama apie „Oxylabs“ kuriamus įrankius, naudojamus kibernetinės apsaugos įmonių, V. Lapytė priduria, jog šioms kompanijoms neretai tenka kurti ir individualizuotus sprendimus.
„Rimti kibernetinio saugumo gigantai prašo specialiai jiems pritaikytų įrankių: mūsų standartinių produktų papildymo, specifinių parametrų ar klasifikacijų tam tikrų regionų atžvilgiu sukūrimo. Pavyzdžiui, kartais reikia suteikti prieigą prie proxy serverių, kurie būtų išsidėstę kuo plačiau po visą pasaulį. Kitais atvejais tenka kurti sprendimą, kuris leistų iki smulkiausių detalių matyti kiekvieną žingsnį atitinkamuose serveriuose. Tai ne tik leidžia kibernetinio saugumo įmonėms pakelti savo produktus į naują lygį, bet ir suteikia galimybę mums patiems tobulinti savo įrankius ar pritaikyti juos kitoms rinkoms“, – teigia specialistė.
Tiesa, didžiųjų duomenų įrankius galima pritaikyti itin įvairiais būdais, pasitarnaujančiais ne tik įmonėms, bet ir visuomenei, pavyzdžiui, atrandant žalingą informaciją internete.
„Dirbdami kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pernai sukūrėme dirbtiniu intelektu paremtą įrankį žalingo turinio paieškai internete. Jis leido patikrinti daugiau kaip 288 tūkst. lietuviškų puslapių. Dalyje iš jų aptikta galimai draudžiama ar žalinga informacija nukreipta išsamesniam RRT specialistų vertinimui. Tai tik parodo, kad atradus tinkamus kampus, skaitmeniniai įrankiai gali padėti užtikrinti švarų ir saugų internetą“, – sako „Oxylabs“ vyriausioji klientų vadybininkė.
Nuolatinė kova su hakeriais – neišvengiama
V. Lapytė pratęsia, kad proxy serverių bei kibernetinio saugumo įrankių neabejotinai laukia šviesi ateitis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šių produktų kūrėjai turės pasitempti, norėdami užtikrinti kaip įmanoma geresnę duomenų apsaugą.
„Technologijos iš principo yra įrankis, kurį žmonės gali pasitelkti tiek geriems tikslams, tiek piktiems kėslams. Todėl kol egzistuos internetas ir skaitmeninė erdvė, kova tarp hakerių ir kibernetinio saugumo atstovų, naudojančių ir tarpinius serverius, neišvengiamai tęsis. Tobulėjant ir nusikaltėlių įgūdžiams, apsaugą suteikiantys įrankiai taip pat turės tapti dar išmanesni ir kompleksiškesni“, – pabrėžia ekspertė.
