Susikrovęs nedidelę kuprinę (tokią, kokią su savimi leidžia pasiimti pigių skrydžių oro bendrovės), pasijutau kone kaip didis portugalų keliautojas Vasco da Gamas. Skirtumas tik tas, jog jis stengėsi įminti jūrų ir vandenynų paslaptis, bei atrasti kelią į Indiją, tuo tarpu aš važiavau į jo gimtąją Portugaliją, įminti technologijų paslaptis ir atrasti atsakymus – ką gi mums žada technologijos artimiausiu metu?

Vykau į didžiausią Europoje technologijų konferenciją „Web Summit“, kur atvyko žymiausi technologijų grandai iš viso pasaulio – „Airbnb“ įkūrėjas, „Apple“ viceprezidentė, „Onlyfans“ vadovė, „Microsoft“ prezidentas, TED kūrėjas, BMW M vadovas ir begalės kitų pagrindinių technologijų bendrovių sprendimų priėmėjų.

Sunku buvo suvokti, jog šie žmonės yra atsakingi už pusę mobiliųjų aplikacijų mano telefone, visus mano išmaniuosius įrenginius ir net už daugelį mano žiūrimą turinį. Pasistiprinęs perdžiūvusiu sumuštiniu už 12 eurų (Vasco da Gamas būtų šokiruotas sužinojęs, jog tokie „apiplėšimai“ vyksta jo gimtinėje), pasinėriau drauge su 70 tūkstančių technologijų geek‘ų minia į nenutrūkstamą „Web Summit“ pranešimų ir pokalbių sūkurį.

Be įprastinių dirbtinio intelekto, robotikos, startuolių ir fintecho temų gausybės, šiemet žiūrovai turėjo galimybę pasirinkti ir tarp vis labiau populiarumą įgaunančių sveikatos technologijų bei ilgaamžiškumo temų.

Jau pačią pirmąją dieną tapo aišku, jog vis daugiau technologijų startuolių ir bendrovių telkia dėmesį būtent ties technologiniais sprendimais, leisiančiais žmogui gyventi ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau.
Technologijų konferencija „Web Summit“

1. Miegosime ramiau ir gyvensime ilgiau

Viena mano laukiamiausių pranešėjų buvo „Apple“ viceprezidentė sveikatai Sumbul Desai, pristačiusi novatorišką JAV technologijų milžinės sprendimą – nuo šiol Jūsų išmanusis „Apple“ laikrodis gali sustabdyti košmarus.

Laikrodyje įrengti sensoriai seka širdies ritmą ir kūno judesius, identifikuoja, kuomet naudotojas sapnuoja košmarą ir pradeda švelniai vibruoti. Anot S. Desai, vartotojas nėra visiškai pažadinamas, tačiau nustoja sapnuoti, o tada lengviau nugrimzta į „gilųjį miegą“, bei atsibunda labiau pailsėjęs.

„Apple“ atstovė teigė, jog vis daugiau vartotojų yra susirūpinę savo sveikata, o tai savo ruožtu skatina bendrovę diegti vis daugiau su sveikatai naudingų naujovių. Ji pabrėžė, jog „Apple“ kuriamos technologijos jau padėjo nustatyti rimtas širdies ligas ir kaip rodo duomenys – daugelis vartotojų, gavę išsamią informaciją apie širdies ligų riziką, smarkiai pagerino savo sveikatą kasdienine fizine veikla.

2. Psichinę sveikatą stiprinsime metavisatoje ir magiškųjų grybų pagalba

Renginyje plačiai aptartos ir technologijos prisidedančios prie emocinės ir psichinės sveikatos. „People of Crypto Lab“ įkūrėja Simone Berry teigė esanti įsitikinusi, jog metavisatoje neišvengiamai turėsime ir psichologų kabinetų, tad į psichoterapiją galėsime prisijungti iš bet kurio pasaulio krašto. Be to, metavisatos dizainas smarkiai tobulėja ir tikroviškėja, tad, anot Simone, psichoterapija atrodys itin realistiškai, tarsi iš tiesų būtumėte terapeuto kabinete.

Renginyje daug dėmesio buvo skiriama ir depresija sergančių pacientų gydymui psichodeliniais narkotikais. Londono Karališkojo koledžo profesorė, mokslų daktarė Dame Til Wykes teigė, jog toks gydymas taikomas tik išskirtiniu atveju, kuomet pacientui nepadeda įprastiniai gydymo būdai ir nors visuomenės lūkesčiai gydymui psichodeliniais narkotikais yra labai aukšti, tik 30 procentų kontrolės grupėje esančių pacientų jaučia teigiamą poveikį gydyme pradėjus taikyti psilocibiną (cheminį elementą aptinkamą „magiškuosiuose“ haliucinogeniniuose grybuose).

„Kol kai kurie žmonės gali nusivilti šiuo skaičiumi, tačiau tai iš tiesų yra labai geros žinios pacientams. Tai yra pacientai, kurie nereaguoja į jokį kitą gydymą. Tik pagalvokite, kas trečią pacientą viena nedidelė dozė privertė jausti teigiamą poveikį savaitėmis ir net mėnesiais. Tai yra labai geras rezultatas,“ – teigė mokslininkė.
Technologijų konferencija „Web Summit“

Ji taip pat teigė, jog kalbama apie sunkia depresija sergančius pacientus, kurie yra nedarbingi ir reikalauja nuolatinės artimųjų žmonių priežiūros. Ir kol tokie tyrimai kainuoja itin daug lėšų, rezultatai atneša kur kas daugiau naudos, nes sunkiai sergantys žmonės turi galimybę sugrįžti į įprastinį gyvenimą ir dirbti įprastinius darbus.

Jai pritarė ir psilocibiną pacientų gydymui naudojančios bendrovės „Compass Path“ įkūrėja Ekaterina Malievskaia. Moteris teigė, jog psichodelinius narkotikus skirti reikia ypatingai mažomis dozėmis, o visą gydymo procesą prižiūrėti ir kontroliuoti turi prichoterapeutas drauge su psichiatru. Moteris paminėjo, jog 70-aisiais tarp hipių vyravęs įsitikinimas, jog psichodeliniai narkotikai teikia naudą sveikatai, iš tiesų sužalojo daugybę jaunų žmonių, nes narkotikai buvo vartojami per dideliais kiekiais ir be specialistų priežiūros.

Tuo tarpu mokslininkė Dame Til Wykes pridūrė, jog gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo gydytojų, bet ir nuo paties paciento. Gydymą psichodeliniais narkotikais ji prilygino steroidų vartojimui – jeigu vartojama, tačiau visąlaik sėdima ant sofos ir nieko nedaroma – pakenkiama sau.

„Tu tiesiog storėji. Tačiau jeigu vartojant steroidus intensyviai sportuojama – pradedi auginti raumenis. Lygiai taip pat yra ir su psichodeliniais narkotikais – pats pacientas turi nusistatyti savo tikslus – tuomet ir gydymas bus efektyvus“, – teigė D. Wykes.

Mokslininkė įsitikinusi, jog išgydžius sunkią depresiją psichodeliniais narkotikais, ne ką mažiau svarbi tampa paciento priežiūra po to. Ir šioje vietoje itin svarbios tampa technologijos – mobiliosios programėlės, sveikatingumo prietaisai, galintys sekti kaip pacientas jaučiasi ir kada jam reikėtų pakartoti gydymo kursą. Mokslininkė įsitikinusi, jog medicinos ateityje vyraus individualizuota priežiūra, kuri padės pritaikyti tinkamiausią ir efektyviausią gydymą kiekvienam pacientui ir technologijos žais kertinę rolę šiame scenarijuje.

3. Ligas gydysime leisdami elektros sroves smegenims

Technologijų svarbą sveikatai ir kokybiško gyvenimo užtikrinimui pabrėžė ir vieno sparčiausiai augančių startuolių, kuriančių neinvazinę smegenų stimuliavimo technologiją, „Neuroelectrics“ vadovė Ana Maiques.

Konferencijos metu, Ana pasirodė ant scenos su galvos šalmu, kuris daugybės elektrodų pagalba į smegenis leidžia elektros sroves, kurios arba sužadina, arba slopina nervų veiklą, priklausomai nuo naudotojo poreikio. Tyrimai parodė, jog toks elektrodų panaudojimas daugiau nei 50 proc. sumažino pacientų epilepsijos priepuolių skaičių, o naujausi tyrimai atskleidžia ir teigiamą poveikį depresija sergantiems pacientams. A. Maiques įsitikinusi, jos bendrovės kuriamas šalmas padės žmonėms jaustis geriau, o svarbiausia – padės pacientams, kenčiantiems nuo nervų veiklos sutrikimų, kurių deja, kasmet tik daugėja.

4. Emocinė sveikata ir produktyvumas eina koja kojon

Didžiausios pasaulyje technologijų konferencijos „Web Summit“ pranešėjai pasidalino ir mintimis žmogaus efektyvumo gerinimo klausimais, kuris, kaip pasirodo, yra tiesiogiai priklausomas nuo emocinės sveikatos.

„Superhuman“ efektyvumo programėlės įkūrėjas Rahul Vohra pristatė tyrimą, atskleidusį, jog net 45 procentai darbuotojų norėtų palikti savo darbą dėl streso, patiriamo gaunant el. pašto ir „Messenger“ programėlės žinučių pranešimus, o net 65 proc. respondentų paminėjo el. paštą, „Slack“ ir „Teams“ kaip pagrindinius trikdžius darbe.
Technologijų konferencija „Web Summit“

Tyrimo rezultatai parodė, jog darbdavių, kurie rūpinasi savo darbuotojų emocine sveikata, darbo jėgos našumas buvo kur kas geresnis. Net 63 proc. darbuotojų pažymėjo, jog jaučiasi produktyvesni po to kai jiems buvo pradėta teikti emocinė pagalba darbe. O net 66 proc. iš jų paminėjo, jog jų padidėjęs našumas, gerina ir jų emocinę sveikatą. Tad R. Vohra įsitikinęs – produktyvumas ir emocinė sveikata tiesiogiai koreliuoja ir net papildo vienas kitą. Kuo žmogaus emocinė sveikata geresnė, tuo jis našesnis, o kuo našesnis – tuo labiau gerėja jo emocinė sveikata.

„Web Summit“ atskleidė kokia gi jaudinanti ateitis mūsų laukia sveikatos sektoriuje, bet tuo pačiu pateikė ir daugiau klausimų, nei atsakymų – ar netrukus matuosime net smulkiausius savo sveikatos duomenis? Ar širdies ligos tampa praeitimi? Ar naudosime elektros energiją savo smegenų stimuliacijai ir ar vartosime magiškuosius grybus darydami visą tai?

Nežinomybės lieka daug, bet ji konferencijos dalyvių atrodo, jog nei kiek nebaugino. Ir tai nenuostabu, juk ir Vasco da Gamą, žymųjį keliautoją, gimusį vos už 100 kilometrų nuo Lisabonos, kamavo nežinomybė. Bet net ji nesutrukdė jam atrasti jūrų kelio į Indiją. O istorija, kaip žinia, yra linkusi kartotis.