Norvegijoje investavę į elektromobilių įkrovimo stoteles patyrė sėkmę, pavėlavę – gailisi: tai tampa pirkėjų traukos centrais

Jei galėtų laiką atsukti atgal, didžiausios automobilių importuotojos Norvegijoje vadovas pakeistų tik vieną dalyką – daugiau investuotų į elektromobilių įkrovimą. Mat dabar tai virto atskira industrija. O receptas, kad žmonės imtų pasitikėti elektromobiliais, anot jo, yra paprastas – pasodinkite prie vairo ir duokite pabandyti.

Norvegijoje juokaujama, kad po dešimtmečių čia iš dalies bus galima pasijusti lyg Kuboje – senus benzininius ar dyzelinius automobilius dalis vairuotojų vis tiek bandys remontuoti amžinai. Nes naujų automobilių su vidaus degimo varikliais (VDV) nebebus galima nusipirkti jau 2025 metais.

„Harald A. Moller“ yra didžiausia automobilių importuotoja Norvegijoje, čia įvežanti „Volkswagen“, „Audi“, „Škoda“ ir kitus automobilius. Su LOGIN.LT kalbėjęs įmonės generalinis direktorius Ulfas Tore Hekneby patikina, kad įmonė pranoks šalies tikslą 2025 metais nutraukti VDV turinčių automobilių pardavimus. „Moller“ tą padarys dar anksčiau – lieka vieni paskutiniai metai klientams tokius automobilius pirkti. Nebebus parduodami net hibridai.

„Pardavinėti automobilius su VDV baigiame kitais metais. Nuo 2024 metų, pagal mūsų pardavimų programą, visi parduodami keleiviniai automobiliai bus nulinės emisijos. Tuo mes didžiuojamės, kadangi tikslą įgyvendinsime dviem metais anksčiau, nei siekė Vyriausybė“, – sako U. T. Hekneby.

Siekiant dalintis sukaupta patirtimi ir padėti mažinti poveikį klimatui, įmonės vadovas Baltijos šalių atstovus susikvietė į Norvegiją. Iš tiesų yra ko pasimokyti.

U. T. Hekneby apgailestauja, kad praleido galimybę daugiau investuoti į elektromobilių įkrovimo tinklus. Norvegijoje jau dabar akivaizdu, kad elektromobilių įkrovimo stotelė nėra tik stotelė – tai pirkėjų traukos vieta. Aplink elektromobilių įkrovimo stoteles išauga restoranai ar prekybos centrai, arba atvirškčiai – įstaigos stengiasi, kad tokios atsirastų šalia.

Jis pripažįsta, kad šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda nauja nerimo forma – nerimas dėl įkrovimo, ar bus tokia galimybė.

– Pasikvietėte mus čia į Norvegiją. Ar yra žinutė, kurią norite pasakyti?

– Mano žinutė – dalytis tuo, ką pasiekėme, dalytis tuo, kas mums yra labai svarbu, kur dabar esame, ir taip pat dalytis mūsų įsipareigojimu. Kalbant apie tvarumą, mes „Møller Mobility Group“ šiam tikslui įsipareigojome visiškai ir norime tai perduoti tęsti. Mums tai svarbu dar ir dėl to, kad esama pagrindinis žaidėjas, išleidžiantis automobilius į kelius. Tad mes turime užtikrinti, kad automobiliai būtų nulinės emisijos. Norime padėti, įkvėpti, kad taip pat atsitiktų ir Baltijos šalyse, kur taipogi turime atstovybes.

– Kad elektromobiliai reikšmingai Norvegijoje paplistų, prireikė gero dešimtmečio. Jei dabar pradėtumėte iš naujo, ar darytumėte kažką kitaip?

– Sakyčiau, kad kryptis ir dalykai, kuriuos darėme, liktų tie patys. Svarbiausias dalykas – kaip išpopuliarėjo „e-Golf“ – jums tikrai reikia pirmiausia pasodinti žmones į elektromobilį, ir tuomet jie patys taps šios technologijos propaguotojais. Mums tai buvo labai aiškus kelias, kurio ir norėjome, ir buvome motyvuoti, tad ko gero, nieko nedarytume kitaip.

– Jau dabar didžioji dalis naujų parduodamų automobilių Norvegijoje yra elektriniai. Kas tuomet dabar tebeperka dyzelinius ir benzininius?

– Labai mažai kas perka, likę gal apie 5 proc. pardavimų, šiek tiek daugiau yra kraunamų hibridų. Sakyčiau, daugiausia tai žmonėms iš labiau nutolusių vietovių, kurie galvoja, kad jiems reikia didelio nuvažiuojamo atstumo. Arba tie, kurie turi nerimą dėl įkrovimo.

Pasakyčiau, kad yra dalis žmonių, kurie vis tiek liks ištikimi degalų pompai. Taip jiems lengviau, paprasčiau, ir tiek.

Dar yra žmonių, kurie turi didžiules priekabas ar tempiamus namelius ant ratų, o tai elektromobilio nuvažiuojamą atstumą šiek tik sumažina. Yra žmonių su specifiniais poreikiais, jei reikia kažką daug tempti, jie dažniau rinksis senąsias technologijas. Jei mėgstate žirgus, turite priekabą, tokie žmonės vis dar nori automobilio su VDV.

Tačiau dabar, ateinant naujoms technologijoms, atsiradus tikrai greitam įkrovimui ir kroviklių tinklui, automobilių su VDV nebereikia. Gali elektromobiliu keliauti ir su didele priekaba.

Tad apibendrinant: specialūs poreikiai, nutolusios vietovės, ir, šiek tiek, paties vartotojo profilis – galbūt tai dažniau senesni asmenys, nelabai pasitikintys technologijomis, ar kuriems krovimas yra sudėtingesnis, nei paprastas degalų įpylimas.

– Nepasitikėjimas elektromobiliais Lietuvoje dar yra gana gajus. Ką pasakytumėte tiems žmonėms, kurie elektromobiliais abejoja?

– Jie važiuoja fantastiškai, jie tylūs, jie turi didžiulį sukimo momentą, jų valdymas daug geresnis nei įprasto automobilio ir jie itin patikimi, kadangi tai daug mažiau komplikuotos technologijos. Elektromobilis turi elektros variklį ir akumuliatorių. Tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas, kadangi nė tepalų nereikia keisti, mažiau judančių dalių, tad mažiau reikia priežiūros. Intervalai tarp techninės priežiūros yra ilgesni, jie yra labai patvarūs.

Aš pats neturiu jokių abejonių, vairuoju elektromobilį jau daug metų ir jis atitinka visus mano poreikius.

Norvegai atostogauti elektromobiliais važinėja į Prancūziją ar Pietų Europą, įkrovimo tinklai plečiasi ne tik Norvegijoje, bet visoje Europoje. Elektromobilis – vien privalumai.

– Ar turėtumėte kokių patarimų Lietuvai, ką turėtume daryti pirmiausia?

– Kaip ir minėjau – pasodinkite žmones į automobilį. Leiskite jiems išbandyti naujas technologijas. Tegu jie susipažįsta, pabando, manau tai yra svarbu. Nes tuomet jie žinos ir matys, aha, tai, paprasčiausiai, veikia, tai man tinka kiekvieną dieną.

Elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas dabar jau svyruoja apie 400 kilometrų. Labai retai kam prireikia tiek nuvažiuoti per dieną. O jei turi galimybę krauti namie, tai ir yra viskas, ko reikia.

Aš nemanau, kad Lietuvoje ar Baltijos valstybėse yra tokie dideli atstumai, manyčiau, jūsų valstybė yra tobula elektromobiliams, ir tikiuosi, kad jų daugėja gatvėse. Tikiuosi, tai vyksta kartu su krovimo stotelių plėtra, kad žmonės pasitikėtų ir žinotų, kad galės pasinaudoti savo automobiliu. Bet pirmiausia – pasodinkite žmones į automobilius, atlikite bandomuosius važiavimus.

– Kas Norvegijoje atsakingas už įkrovimo stotelių plėtrą – ar Vyriausybė?

– Ne, tai privatūs verslai. Vyriausybė skyrė šiek tiek subsidijų, tačiau daugiausia Norvegijos Šiaurėje, kur populiacija yra gana nedidelė, o rinkos sąlygos ne tokios palankios. Tačiau įkrovimo stotelių tinklo plėtra yra atskira industrija ir čia dabar veikia daug energetikos įmonių. Turime daug greito įkrovimo tiekėjų.

– Kas atsitinka su degalinėmis, įprastų automobilių remonto dirbtuvėmis – ar joms tenka užsidaryti?

– Ne, mes turime dar didelį automobilių su VDV parką (apie 80 proc.). Tačiau manau, kad degalinės turės konvertuotis. Norvegijos „Circle K“ jau labai agresyviai Norvegijoje diegia įkrovimo stoteles, taip pat turime kitų tinklų, kurie kol kas lieka prie skystų degalų siurblių.

Aš manau, kad degalinės turi pradėti apie save galvoti kaip apie energijos stoteles, o ne degalines. Jei jos ir toliau norės sulaukti žmonių, jos turės pridėti ir greitąjį krovimą.

Ką dabar jau matome, yra labai įdomu. Įkrovimo stotelės nėra tik įkrovimo stotelės, tačiau jos ateina kartu su prekybos tinklais, „McDonald’s“, nes tai yra fantastiškas verslas – įkrovimo stotelėse žmonės praleidžia 10-30 minučių. Jie nori kavos, jiems reikia maisto.

Aplink elektromobilių įkrovimo stoteles atsirado visa rinka, tad dabar Norvegijoje matai ne tik įkrovimo stotelę. Kur yra stotelė, ten yra ir prekybos centras ar parduotuvė, arba ten, kur yra parduotuvė, yra ir stotelė.

– Ar jūsų verslas susideda tik iš automobilių prekybos, ar siūlote ir su tuo susijusias kitas paslaugas?

– Mes dar turime automobilių dalijimosi paslaugą, plovyklas, investavome į kai kurias technologijų kompanijas, tačiau pagrinde verslas sukasi apie automobilius.

Mes neįsitraukėme į greitąjį įkrovimą, tačiau tą daro „Volkswagen“ ir „Audi“ prekių ženklai tiesiogiai, jie stato greitojo įkrovimo stotelių tinklus, kuria tam reikalingas programėles, dabar tai jau yra automobilio dalis.

Vienas dalykas, kurį, jei galėčiau laiką atsukti atgal, daryčiau kitaip – galbūt ir mes galėjome padaryti daugiau elektromobilių įkrovimo srityje, taip pat siūlyti įkroviklius žmonėms namuose. Nebūtinai vieni patys, bet galėjome turėti daugiau iniciatyvos – galėjome užsiimti poziciją rinkoje, bet to nepadarėme, o dabar jau įsitvirtino didelės energetikos kompanijos.

– Kaip manote, kas laukia ateityje, po 10-20 metų? Ar įsitvirtins autonominis transportas? Gal nuosavų automobilių nebereikės?

– Tą labai sunku įvertinti. Žinoma, manau, kad autonominiai automobiliai kažkokia apimtimi atsiras, tačiau kiek plačiai jie paplis, bus įdomu pamatyti. Negalime žinoti, kada jie atsiras, nes viena yra pats automobilis, technologija, tačiau tai priklausys ir nuo to, kiek technologija bus brangi, kiek prieinama žmonėms, koks bus reguliavimas. Tad dar užtruks laiko.

– Ačiū už pokalbį.

Vizito Norvegijoje iniciatorė – Latvijos įmonė „Moller Baltic Import“, ji apmokėjo LOGIN.LT kelionę į Norvegiją. Publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.