Pirmas jausmas keistas ir jaudinantis. Nors tradiciškai atsinešiau į sporto klubą visą savo sportinę aprangą, jos neprireikė (išskyrus batus, kuriuos norėjau užsidėti dėl komforto) – visą aprangą (kuri susideda iš viršutinės, apatinės dalių ir kojinių) davė pats klubas.
Persirengus buvo laikas judėti „prisijungti“. Sportuojant su EMS reikia apsirengti specialius drabužius (kuriuos jau vilkėjau), taip pat ant krūtinės, klubų ir kitų raumenų grupių užsidėti specialią įrangą, per kurią paduodama elektros srovė.
Pamenu, stoviu prieš veidrodį – apsirengęs, užsidėjęs specialią liemenę, šortus, prijungtas reikiamais laidais ir galvoju: „Koks bus tas jausmas, kai pajungs elektrą? Ar jausiuosi lyg badomas adatėlėmis? Gal tai bus dilgčiojimas? Koks nors drebėjimas?“
Ir atbėgo elektra. Viena po kitos buvo testuojamos raumenų grupės, ar elektros srovė nėra per stipri, nesukelia diskomforto ir pan.
Kalbant apie jausmą – nupasakoti sunku. Tai viskas viename – dilgčiojimas, adatėlės ar šimtas per sekundę įvykstančių raumenų spazmų. Lyg keistas savotiškas masažas.
Iš pradžių nauji pojūčiai, prie kurių kūnas nebuvo pratęs (ar net niekada nebuvo jautęs) išmušė iš vėžių – kėlė šypseną, darant pratimus kenkė pusiausvyrai ir pan. Tačiau jokio diskomforto nebuvo ir per pirmas kelias minutes raumenis stimuliuojanti elektra jau tapo įprasta.
