Gegužės 30–31 d., vykstant didžiausiai inovacijų ir progreso konferencijai Baltijos šalyse „Login 2024“ organizuojama ir „Longevity“ – ilgaamžiškumo konferencija, kurioje pranešėjai bandys įminti ilgaamžiškumo mįsles.
„Šiuo metu yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad vyro amžius taip pat susijęs su jo vaisingumo mažėjimu, o naujausi tyrimai parodė, kad amžius, kai vyro vaisingumas ima keistis, labai priartėjo prie moteriai nurodomos ribos. Jei ankstesni tyrimai įvardijo vyro vaisingumo blogėjimo ribą apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus, nauji duomenys byloja, kad po 40-ies metų spermos kokybė pradeda keistis“, – teigia ilgaamžiškumo temą konferencijoje taip pat gvildensianti B. Žilaitienė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 60 metų spermos tūris sumažėja apie 20 proc., spermatozoidų judrumas trečdaliu, o morfologiškai normalių spermatozoidų skaičius 4-18 proc.
„Kitas veiksnys, susijęs su blogesniu vyresnio amžiaus vyrų vaisingumu – tai didesnė spermatozoidų DNR pažaida, susijusi su blogesne spermatozoidų kokybe. Šio reiškinio priežastis visiškai aiški – DNR pažaida siejama su padidėjusiu reaktyvaus deguonies junginių kiekiu spermoje, atsirandančiu tiek dėl amžiaus, tiek dėl su amžiumi susijusiais gretutiniais susirgimais, aplinkos užterštumu ar varikocele“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, epidemiologinių vaisingumo tyrimų Lietuvoje nėra atlikta, tačiau kadangi esame Europos dalis, galime spėti, kad, kaip ir visoje Europoje, apie 15 proc. porų savo gyvenime susiduria su problema, kad negali pastoti, tada, kai tai planuoja.
„Bent 30 proc. atvejų problema susijusi su vyro nevaisingumu, 20 proc. atvejų – su abiejų partnerių problemomis. Kalbant apie Lietuvos vyrų vaisingumą, mūsų su bendraautoriais 2002-2007 metais Baltijos ir Šiaurės šalyse atliktuose šaukiamojo amžiaus jaunuolių reprodukcinės sveikatos tyrimuose paaiškėjo, kad Lietuvos jaunų vyrų spermos kokybė yra viena geriausių šioje šalių grupėje“, – sako gydytoja.
B. Žilaitienė teigia, kad deja, bet 11 proc. 18-26 metų Lietuvos jaunuolių spermogramoje jau buvo nukrypimų nuo normos. Sunku pasakyti, kiek tie nukrypimai gali paveikti būsimą jaunų vyrų vaisingumą.
„Net dabar sulaukiu pacientų, kurie kreipiasi konsultacijos dėl nevaisingumo ir prisimena, kad dalyvavo minėtame tyrime ir kad jiems buvo nustatyti pakitimai spermogramoje.
Naujausios studijų, tiriančių vyrų vaisingumą, apžvalgos, rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais vyrų spermos kokybė toliau blogėja, pavyzdžiui, patvirtintas spermatozoidų koncentracijos mažėjimas 1 proc.“, – teigia ji.
Profesorė pabrėžia, kad yra įrodyta, jog rūkančių vyrų spermatozoidų koncentracija ir morfologiniai parametrai blogesni nei nerūkančių.
„Mūsų su kartu su Europos ir JAV mokslininkais atliktame tyrime buvo įrodyta, kad negausus atsitiktinis alkoholio vartojimas įtakos spermos parametrams neturėjo. Bet daugiau nei 180 ml 5 kartus per savaitę vartojami stiprūs alkoholiniai gėrimai susiję su blogesne spermos kokybe“, – perspėja pašnekovė.
Anot jos, vaisingumą taip pat neigiamai veikia antsvoris ir dėl jo dažnai kalti nejudrus gyvenimo būdas bei netinkama mityba (daug gyvulinės kilmės riebalų, mažai žuvies, daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, mažai cinko ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3).
„Nutukę vyrai dažniau yra nevaisingi, nei neturintys antsvorio. To priežastimi laikomi ir hormonų poslinkiai – nutukusiems vyrams būdingas testosterono (vyriškų hormonų) koncentracijos sumažėjimas ir estrogenų (moteriškų hormonų) koncentracijos padidėjimas, taip pat sėklidžių buvimas aukštesnėje temperatūroje dėl didesnio riebalinio audinio kiekio. Jeigu moteris yra normalaus svorio, o vyras turi antsvorį, dažnai jiems reikia daugiau laiko sulaukti nėštumo arba moteriai visai nepasiseka pastoti“, – aiškina gydytoja endokrinologė.
Tiesa, pasak jos, mitybos įtaka spermos kokybei vis dar yra tyrinėjama.
„Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad, vyrų, kurių mityboje gausu sočiųjų riebiųjų rūgščių, rizika spermatozoidų judrumo sutrikimams didesnė. Bet jei maiste gausu nesočių riebiųjų rūgščių (omega 3) – tuomet spermatozoidų judrumas geresnis“, – sako ji.
Pašnekovė pastebi, kad įdomus mėsos ir žuvies vartojimo ryšys su spermos kokybe.
„Tyrimų duomenimis, valgančių daug taip vadinamos raudonos mėsos spermoje yra mažiau morfologiškai normalių spermatozoidų. Valgančių daug žuvies, ir ypač jei ji buvo valgoma vietoje termiškai apdorotos raudonos mėsos, spermos tyrime buvo didesnė spermatozoidų koncentracija ir daugiau morfologiškai normalių spermatozoidų“, – komentuoja ji.
Norint išsaugoti vaisingumą, anot gydytojos, vyrams nerekomenduojama piktnaudžiauti pirtimi, laikyti kelnių kišenėje mobilųjį telefoną, naudotis nešiojamuoju kompiuteriu pasidėjus jį ant šlaunų.
„Aplinka gali paveikti žmogaus reprodukcinę sistemą. Šiuo metu plačiai tiriamas į hormonus panašių medžiagų, kurios į aplinką patenka iš plastiko, pesticidų, kietųjų dalelių, esančių automobilių išmetamose dujose, netgi asmens higienos priemonių poveikis vyro reprodukcinei sistemai. Todėl rekomenduojama atsakingai rinktis asmens higienos priemones, maisto produktus, leisti laiką gamtoje“, – pataria B. Žilaitienė.