– Gerbiamas Ramūnai, sakykite, ar dabar juntamas koks nors sukčių suaktyvėjimas internetinėje erdvėje?
– Praėjusiais metais tas skaičius buvo gerokai mažesnis. Dabar, kai technologija yra lengviau prieinama, Lietuvoje galbūt dar nepastebime, bet, siejant su rinkimais, manome, kad mūsų šalyje tokių atvejų galėtų pasitaikyti.
– Kas tam daugiausia turėjo įtakos? Dirbtinis intelektas?
Ramūnas: Kai ta technologija dabar yra lengvai prieinama, ja bet kas gali pasinaudoti. Net ir žmogus, naudodamas „FaceApp“ programėlę, dėl pramogos gali save įterpti, kad yra tam tikro muzikinio klipo herojus arba dalyvauja kokio nors filmo scenose. Ta technologija gali pasinaudoti ir sukčiai, ir taip adaptuoti, kad mes sunkiai galėtume atpažinti, ar čia mūsų artimasis, vadovas ar kitas asmuo kreipiasi, ar ne.
Jeigu nepastebėtume, neatpažintume, tas kritinis mąstymas, kuris išgirstą prašymą ką nors padaryti leistų atmesti, ne visuomet gali suveikti.
– Įdomu, kokių dar pavyzdžių pastaruoju metu pasirodė viešojoje erdvėje, atskleidžiančių, kokias schemas šiandien sukčiai taiko?
Ramūnas: Pastebime, kad jie apsimeta tam tikrais direktoriais. Klausimas jums – kaip manote, per kiek laiko dirbtinis intelektas atpažintų jūsų balsą?
– Turbūt per kelias sekundes.
Ramūnas: Iki 20 sekundžių trunka, kad jūsų balsu galėtų kalbėti, bendrauti, ir darant sukčiavimus skambučiais jūsų balsu galėtų duoti tam tikrus nurodymus arba kad jūs prisijungtumėte prie tam tikrų sistemų.
Ir, žinoma, yra kitas atvejis – su vaizdu. Naudojant tam tikras technologijas jūsų veidą galima įmontuoti į tam tikrą asmenį ir skambučiais, pavyzdžiui, naudojantis „Zoom“ programa, tas asmuo, neva – jūs, galėtų susisiekti ir bendrauti.
– Gerbiamas Gediminai, kiek statistiškai pastebite, ar dažnai pasitaiko tiek vaizdo, tiek garso skambučių manipuliavimo atvejų?
– Lietuvoje toks dalykas nėra labai paplitęs, bet užsienyje tai tikrai matoma. Pavyzdžiui, visai neseniai Honkonge banko darbuotojas gavo žinutę iš savo vadovo, kad turėtų pervesti tam tikrą pinigų sumą. Jis nusprendė pasitikrinti. Buvo suorganizuotas vaizdo skambutis, kuriame jo vadovas ir kiti kolegos buvo netikri. Institucijos neatskleidžia detalių, bet tai parodo galimybes ir tai, kur link yra judama. Ir tai, tikėtina, dažnės.
– Manote, kad tokie atvejai gali pasiekti ir Lietuvą?
Gediminas: Manau, tikrai taip. Vis dėlto technologijos juda, žinių kiekis, kurį užsienyje atranda nusikaltėliai, anksčiau ar vėliau atkeliaus ir į Lietuvą.
– Ką mums reikėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad nepatektume į tas sukčių pinkles?
Gediminas: Pirmas patarimas – vadovautis tuo pačiu principu, kaip ir dabar kalbama, kad nereikia pasitikėti viskuo, ką matome internete. Jeigu gauname žinutę iš kokio nors banko, kurioje prašoma informuoti apie savo slaptažodį ar pan., reikia aklai nepasitikėti.
Kalbant apie dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus su asmenimis, reikėtų pasižiūrėti, ar matomas vaizdas tikrai atrodo logiškas. Nes bent jau man, kiek esu matęs, kad ir Elono Musko žinučių, kurios reklamuoja pasidvigubinti pinigus, juntamas toks nejaukumo jausmas. Žiūri ir kažkas ne taip: gal lūpos ne taip juda, gal plaukai atrodo keistai ir pan.
O dar vienas pagrindinių patarimų – jeigu kilo įtarimas, patiems inicijuoti skambutį: ar su vadovu, ar su banku, ar kita įstaiga, ir pasitikrinti.
Ramūnas: Kaip kolega ir paminėjo, jei pamatome kokią nors sensacingą žinią, tarkime, socialiniuose tinkluose, nereikėtų ja dalytis su kitais, ir reikėtų kritiškai įvertinti.
Kuriantys technologijas, kuriomis vaizde imituojami tikri asmenys, orientuojasi į veidą, kad jis atrodytų tikroviškai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaizdo įraše garsas atsilieka nuo veido mimikų arba kalba yra monotoniška, tokia kaip robotinė. Ypač, jei yra kažkas sensacingo, būtina žiūrėti į detales, tokias kaip kalba, judesiai, apšvietimas, galbūt veidas yra tamsesnis negu aplinka ir pan.
Jeigu yra kokia nors tikslinė ataka ir komunikuojama priemonėmis, kurios yra nebūdingos, arba, pavyzdžiui, liepia padaryti tam tikrą finansinę operaciją ir ją atlikti skambučio metu, reikia įsijungti logiką – kad būtent dabar tau nereikia daryti jokių finansinių operacijų. Realiai viskas prasideda nuo loginio mąstymo – ar taip gali būti, ar tai yra įprastas dalykas, ir, žinoma, reikia pasitikrinti.
– Ko dažniausiai iš mūsų nori sukčiai?
Gediminas: Tikriausiai būtų dvi kategorijos, kurias aš pastebiu. Pati elementariausia – pinigų. Kita – dabar labai populiarėja politiniai dalykai. Prieš rinkimus Slovakijoje paplito padirbti garso įrašai, šiek tiek plinta ir Amerikoje. Tai daroma tam, kad paveiktų žmonių nuomonę.
– Kur skaudžiausiai buvo nukentėję žmonės?
Ramūnas: Buvo atvejis, kai keletas žmonių paskambino asmeniui, užsiimančiam investicijomis, su priekaištu, kad jis sakė, jog reikia investuoti į tam tikras kripto valiutas. O tas žmogus atsakė, kad jis to nedarė, taip nekalbėjo. Žmonės investavo dideles sumas, jie buvo sulaukę skambučio, patarimo. Situacija tokia, kad žmonės, išgirdę balsą, pamatę vaizdą, tuo patikėjo, o jau vėliau sužinojo, kad tas dideles sumas jie tiesiog atidavė sukčiams.
– Kaip matote dirbtinio intelekto ir sukčių, kurie juo naudojasi, ateitį? Ar jie bandys pakeisti ir manipuliuoti mūsų artimaisiais, jų balsu, vaizdu?
Gediminas: Tobulėjant technologijoms, jeigu dabar reikia gal pusės minutės garso įrašo, vėliau reiks mažiau, bet kuo daugiau jo turi, tuo jis yra geresnis. Manipuliuoti artimaisiais šiek tiek komplikuočiau nei žinomais žmonėmis, bet, manau, tikrai link to judės.
