Treniruoklis pavadintas žymaus trenerio vardu
„Pati idėja apie produktą kilo senokai, po Londone vykusių olimpinių žaidynių. Galvojome, kaip pagerinti sportininkų greitumo ir jėgos savybes. Man teko pažinoti a. a. Aleksą Stanislovaitį, jis paruošęs daug žinomų sprinterių. Aleksas buvo inovatorius sporto mokslo srityje, vis ieškojo naujovių, viena iš jų – individualiai pamatuoti krūvį, tenkantį sportininkams bėgant maksimaliu greičiu, įvertinti jų pasiruošimą, galimybes, krūvį dozuoti taip, kad sumažintų traumų tikimybę. Kalbėjome ir supratome, kad techniškai galime realizuoti tai, ką treneris mąsto. Tuo laiku dar nebuvo rinkoje tokio produkto. Mes grįžome po tų žaidynių, pradėjome dirbti savo darbus ir palikome mintį“, – idėjos užgimimą prisimena įmonės „Inosport“ vadovas dr. Valdas Grigaliūnas.
Prie idėjos mokslininkas rimčiau grįžo prieš trejetą metų: „Trenerio jau nebuvo, jo atminimui mes greitumo treniravimo sistemą pavadinome „Alex7run“. Vardą sutrumpinome ir padarėme anglišką, skaičių 7 parinkome todėl, kad jis buvo Alekso mėgstamiausias, o žodis „run“ susijęs su greičiu. Sportui norėjome suteikti daugiau inovacijų, kad būtų galima pamatyti dalykus, kurie plika akimi nematomi, pamatuoti, kokį maksimalų bėgimo greitį bei galingumą sportininkas pasiekė. Naudojant šią sistemą galima pasirinkti lengvesnį ar sunkesnį bėgimą Pradėjome konstruoti. Kaip tik pradėjo veikti tuomet dar MITA vadinamos agentūros priemonė „Inostartas“. Parašėme projektą, gavome finansavimą ir pradėjome įgyvendinti projektą – vystyti greitumo treniruoklį.“
Prie testavimo daug prisidėjo olimpietė Austra Skujytė, produktas jau pasirodė rinkoje
„Mūsų prietaisas buvo kurtas apie dvejus metus. Tai gana sudėtinga mechatroninė sistema, susidedanti iš pavaros, elektronikos, valdymo dalies, programinės įrangos, kur galima suvesti parametrus, turi duomenų bazę rezultatams saugoti. Duomenis galima analizuoti pačiais įvairiausiais pjūviais, sekti sportininko progresą. Prietaisas išvystytas, sulaukėme sportininkų bei trenerių teigiamų atsiliepimų.
Iš techninės pusės prie treniruoklio kūrimo prisidėjo mūsų įmonė ir Kauno technologijos universiteto mechatronikos instituto mokslininkai. Taip pat prisidėjo Sporto universiteto mokslininkai: reikėjo konsultacijų iš sporto mokslo srities“, – apie produktą pasakoja dr. V. Grigaliūnas ir priduria, kad daug prie jo kūrimo prisidėjo olimpietė Austra Skujytė tiek testuodama sistemą, tiek ja treniruodama savo auklėtinius.
Šiandien, pasak mokslininko, treniruoklis yra išvystytas, pradėtas vykdyti pardavimas: „Jau du parduoti. Vieną jų įsigijo Lietuvos sporto universitetas, naudoja jį mokslo tyrimams, disertacijoms, studentų mokymo procesuose. Taip pat ruošiame naują sistemą Lengvosios atletikos federacijai. Vilniuje yra jaunų perspektyvių trenerių, tokių kaip Martas Skrabulis, jis turi stiprią sprinterių grupę, ir neabejoju, kad tikrai panaudos prietaisą efektyviai, dozuodamas krūvius sportininkams.“
Kuria naują produktą, skirtą reabilitacijai
„Vystydami šį produktą supratome, kad sportininkams galime padėti ne tik treniruotis, tad sukūrėme reabilitacijos prietaisą, skirtą sportininkams ir ne tik jiems reabilituojantis po įvairių traumų, – taip prisidedame prie jų efektyvesnio gydymo.
Taigi, pradėjome vystyti kitą produktą, skirtą reabilitacijai, kartu su Kauno technologijos universiteto mechatronikos institutu. Šiuo metu intensyviai dirbame ir rudenį turėsime tris prototipus, bandomąją partiją. Kol kas rezultatai neblogi, laikomės plano ir šiuo metu atliekame tyrimus. Dirbame su viršutinių ir apatinių galūnių jėgos ir amplitudės atkūrimu, naudojant adaptyviąją jėgą.
Ši inovacija leis specialistams dirbti su keliais pacientais vienu metu, ir darbo kokybė ne tik nesuprastės, bet kaip tik pagerės, nes bus objektyviai kokybiškai įvertinti parametrai. Be to, pacientas turės objektyvų grįžtamąjį ryšį – stebės reabilitacijos procesą ir galės sekti savo rodiklius. Esu tikras, kad tiek klinikos, tiek pacientai bus patenkinti šia sistema“, – neabejoja mokslininkas.
Paklausus, kaip sistema atrodys fiziškai, dr. V. Grigaliūnas pasakoja, kad šią reabilitacijos sistemą dabar konstruoja taip, jog ji galėtų būti montuojama ant šiaurietiškos, vadinamosios švediškos, sienelės. Bus jungiama į standartinį elektros tinklą. Su šia sistema bus galima atlikti įvarius reabilitacinius judesius su pasipriešinimu, dirbant keliais darbo režimais bei nustačius įvairius jėgos kitimo profilius priklausomai nuo judesio kampo, adaptyviai atsižvelgiant į paciento galimybes. Mokslininkas džiaugiasi, kad atsiveria naujų galimybių ir jau gauna labai gerų atsiliepimų iš kineziterapeutų, kitų reabilitacijos specialistų. Artimiausiu metu tikisi prototipus duoti išbandyti klinikoms ir pažiūrėti, kaip atliepia jų poreikius.
Produktų sukūrimas atsieina brangiai, ateities planuose – prietaisas plaukikams
Į klausimą, kiek kainuoja sukurti tokius produktus, dr. V. Grigaliūnas atsako, kad sumos prasideda nuo 100–200 tūkstančių eurų. Vieniems tai nėra dideli pinigai, bet mažiems tai tikrai daug.
„Į pirmąjį produktą, nors gavome finansavimą iš priemonės, investavome nemažai ir savo lėšų. Papildomai dirbdavome užsakomuosius darbus, produktus vystėme kitiems ir už uždirbtus pinigus kūrėme savo produktą.
Naujam reabilitacijai skirtam produktui šiuo metu esame padavę paraišką Inovacijų agentūrai pagal kitą priemonę „Įmonių inovacinių veiklų vykdymo skatinimas“. Laukiame rezultato. Išties yra neblogų priemonių inovacinėms veikloms vykdyti. Šiuo metu buvo priemonė, skirta prekių ženklo intelektinei nuosavybei registruoti, ja taip pat pasinaudojome. Kiekvienai įmonei, manau, vertėtų atkreipti dėmesį į tokias priemones, nes mažoms bendrovėms, kad ir su geromis idėjomis, jas realizuoti tiesiog pritrūksta resursų“, – sako mokslininkas.
Paklausus, kiek kainuoja greitumo treniruoklis, dr. V. Grigaliūnas atsako, kad apie 15 tūkstančių eurų. Ir nors šiuo metu pardavė dvi greitumo treniravimo sistemas, mano, kad visi didieji miestai, lengvosios atletikos maniežai galėtų po tokį įsigyti, taip pat ir didesni klubai, tarkime, futbolo, kur greičio savybės irgi labai svarbu, kad būtų galima testuoti, pagal tai treniruoti, normuoti sportininkų krūvius ir taip pagerinti jų rezultatyvumą.
„Turime ir naujų idėjų, bet viskam reikia lėšų, žiūrėsime, kaip seksis su šiais produktais patekti į rinką. Jeigu atsiras investuotojų, tai greičiau judėsime, jei iš savų – kiek lėčiau. Labai norėtume ką nors vertingo sukonstruoti plaukikams, jau turime minčių“, – planais dalinasi mokslininkas.
Skirta daugiau nei 120 milijonų eurų, po trejų metų matysime rezultatus
„Gegužės mėnesį daugiau nei 130 inovatyvių projektų jau gavo džiugių žinių iš priemonių „InoPažanga“ ir „InoBranda“. Jiems skirtas daugiau nei 110 mln. eurų finansavimas. Tai sudaro gana reikšmingą lėšų dalį, kuri bus skirta inovacijoms skatinti. Verta atkreipti dėmesį, kad šiek tiek anksčiau buvo skelbtas kvietimas priemonei „Inostartas“ – jauni, pradedantieji inovatoriai siekia gauti finansavimą savo projektams įgyvendinti. Buvo finansuoti 47 projektai. Jeigu skaičiuotume bendrai, tai 180 projektų gaus finansavimą. Maždaug po trejų metų mes galėsime matyti tam tikras naujas technologijas, naujus produktus“, – tuo neabejoja Martynas Survilas, Inovacijų agentūros
„ICT Lab“ skyriaus vadovas.
M. Survilas sako, kad ketvirtadalis projektų yra dirbtinio intelekto (DI) tematika, ir nieko čia nenustebinsime, nes DI yra tendencijų priešakyje: „Lietuviai niekuo neatsilieka nuo kitų šalių inovatorių, ypač populiaru DI intelektą pritaikyti sveikatos srityje, potencialas čia aukštas, iš esmės DI yra horizontali technologija ir ji gali būti pritaikoma visur, tad potencialo tikrai daug. Mūsų visa ekosistema mato čia progresą ir galimybių.
Viena iš tokių sričių yra generacinio AI taikymo DI sprendimų kūrimas, kuri siejama su duomenų inventorizacija ir jų pritaikymu. O tam, kad jie atsirastų, reikia turėti struktūrizuotus duomenis, kuriuos galima naudingai panaudoti ir sukurti daug įvairių taikomųjų sprendimų. Taip pat jau nieko turbūt nenustebinsime, jog kuriant aparatinę įrangą neišvengiamai reikia kurti ir programinę įrangą, kuri spręs tam tikrus uždavinius, siekiant efektyvesnio jos panaudojimo.“
Netrukus bus naujas kvietimas, įmonės turi atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus
Inovacijų agentūra metų pabaigoje planuoja skelbti antrąjį „Inostarto“ kvietimą – lauks pradedančiųjų inovatorių, kurie teiktų projektų paraiškas ir pretenduotų net į 200 tūkstančių eurų finansavimą jų projektui įgyvendinti Vidurio Vakarų Lietuvoje.
Paklausus, į ką labiausiai jaunos įmonės turėtų atkreipti dėmesį prieš pretenduodamos, agentūros atstovas atsako, kad pirmiausia reikia apsibrėžti, ar kuriamas produktas yra naujas ir kokiu mastu – ar jis naujas pasaulyje, ar vietinėje rinkoje, ar tik naujas įmonės lygiu. Įsivertinti, ar planuojamam sukurti naujam produktui būtinos naujos žinios, t. y. ar produkto neįmanoma sukurti taikant šiuo metu IT sistemų ar technologijų kūrėjams žinomus bei naudojamus metodus, įrankius ar technologijas. Tuomet atitinkamai pažiūrėti, kokius tam tikrus mokslinius, technologinius neapibrėžtumus užsimojo išspręsti, siekdami sukurti savo produktą. Idėja turi būti kūrybiška. Į tokius kriterijus atsižvelgus galima suprasti, ar ta priemonė galėtų gauti finansavimą. Jeigu įmonės kuriamas produktas bus aktualus tik įmonės veiklai gerinti, tokia idėja nebus potenciali laimėti.
Paklausus, kaip vertinamos paraiškos, M. Survilas sako, kad agentūra turi savo ekspertų bazę ir vertintojai parenkami iš jos pagal projekto įgyvendinimo tematiką. Jeigu tai bus DI, šią sritį išmanantys ekspertai vertins tą projektą, koks kuriamo produkto reikšmingumo lygis, nes pagal tai skiriami balai, – aukščiausias skiriamas inovacijai, kuri bus nauja pasaulyje. Tuomet papildomi balai skiriami atsižvelgiant, kiek įmonė planuoja gauti pajamų iš to projekto metu sukurto produkto ar technologijos. Kuo didesnis pajamų įvertis, tuo daugiau balų įmonė pretenduoja gauti. Dar vienas kriterijus – atsižvelgiama, kiek įmonė planuoja sukurti darbo vietų.
Po gauto finansavimo įmonė stebima kelerius metus, pinigų grąžinti nereikia
„Įmonei įgyvendinus projektą trejus metus vykdoma stebėsena, žiūrima, kaip jai sekasi pasiekti užsibrėžtus tikslus, susijusius su pajamomis bei darbo vietų įkūrimu. Stebime, kaip įmonei sekasi, gaudome sėkmės istorijas, jas viešiname, taip norėdami paskatinti pradedančiuosius inovatorius nebijoti kreiptis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis finansavimas – ne paskola, tai yra subsidijos. Jeigu įmonė sėkmingai įgyvendino projektą ir pasiekė numatytus rodiklius, jai grąžinti pinigų nereikia“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak M. Survilo, džiugina, kad agentūra sulaukia tikrai daug paraiškų, tai reiškia, jog lietuviai turi inovatyvių idėjų, tik ne visi išdrįsta kreiptis arba praranda motyvaciją, jei nepavyko gauti finansavimo iš pirmo karto: „Tikrai būna, kad tas pirmas blynas prisvyla, nes į ką nors neatkreipiamas dėmesys, tad kitą kartą reikėtų pasistengti aiškiau suformuluoti ir atskleisti, kokių žinių trūksta produktui sukurti, taip pat dar kartą apmąstyti, ar gerai atskleista projekto idėja. Bet durys tikrai nėra užveriamos: įgavus patirties, kaip rengti paraiškas, žinant kriterijus bei visą paraiškos rengimo procesą, kartu labiau patobulinus savo idėją galima pretenduoti dar kartą. Būna, kad antras kartas gerokai sėkmingesnis, tikrai yra tokių pavyzdžių, tad drąsiau kviečiu pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo idėjas.“
LOGIN – didžiausias, gausiausias turinio prasme ir, ko gero, drąsiausias inovacijų festivalis Baltijos šalyse. Jau 18-ąjį kartą bus plačiomis akimis pažvelgta į šiuolaikinį pasaulį, technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis. Įkvėpimu dalinsis tikri inovacijų pionieriai. Konferencijoje skleisis idėjos, galinčios nuvesti prie pirmojo vienaragio, o kartu žvelgsime į tai, kas laukia ateityje. Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VĮ Registrų centras, VšĮ Inovacijų agentūra, draudimo bendrovė „Balcia“, nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė „Realco“, Šveicarijos finansinių technologijų įmonių grupė „iSun“. LOGIN vyks gegužės 30–31 dienomis „Litexpo“, Vilniuje. Daugiau informacijos čia.
