Pasak U. Žilytės, Brailio raštas yra neregių ir labai silpnai matančių žmonių raštas.
„Jis buvo išrastas devynioliktame amžiuje, Prancūzijoje, Luji Brailio, nematančio neregių instituto mokinio, kuris susipažinęs su tamsoje naudojamu Kareivių taškiniu raštu, nutarė, kad taškus skaityti ir juos rašyti bus patogu ir neregiams. Pritaikęs abėcėlę, sukūrė šešių taškų raštą, kurį neregiai naudoja iki šiol, nors šis raštas buvo pripažintas tik po Luji Brailio mirties“, – teigia ji.
Anot pašnekovės, Brailio raštas labai tobulėja ir yra integruotas į išmaniuosius įrenginius.
„Prie kompiuterio galime prijungti prietaisą, vadinamą Brailio eilute, ir skaityti Brailio raštu viską, kas rodoma kompiuterio ekrane bei rašyti Brailio raštu, tokiu atveju tekstas vienu metu pasirodo reginčiųjų raštu ekrane ir Brailio raštu Brailio eilutės prietaise“, – dėsto tiflotyrininkė.
Ji pastebi, kad tai yra labai patogu ugdant sutrikusios regos vaikus, nes pedagogams nebereikia mokytis Brailio rašto, viską, ką mokinys su sutrikusia rega parašo Brailio raštu, pedagogai gali perskaityti reginčiųjų raštu kompiuterio ekrane.
„Taip pat Brailio raštas integruotas į išmaniuosius telefonus, yra suprogramuotos specialios Brailio rašto klaviatūros, jomis parašytas tekstas automatiškai paverčiamas į reginčiųjų raštą, todėl neregiai labai aktyviai dalyvauja virtualiame gyvenime, reiškiasi socialiniuose tinkluose, apsipirkinėja internetinėse parduotuvėse, nemažai jų dirba nuotoliu“, – teigia U. Žilytė.
Ji teigia, kad šiuo metu neregiams ar silpnai regintiems padeda technologijos, tarp jų ir dirbtinis intelektas – galima gauti labai informatyvius nuotraukų aprašus ir klausinėti dirbtinio intelekto įvairių klausimų apie pateiktą nuotrauką.
„Didelis dėmesys skiriamas ir tiksliųjų mokslų perteikimui nematantiems vaikams. Atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, kuriamos naujos sistemos, integruojant mobiliąsias programėles, liečiamuosius taktilinius grafikus, garsinius objektų aprašus bei habtines priemones, tokias kaip vibraciniai dažniai“, – sako pašnekovė.
Įdomu tai, kad, pasak jos, taip pat kuriamos mašinos, padedančios nematantiems vaikams suprasti ir programavimo kalbas.
„Taip pat ieškoma būtų, kaip neregiai patys galėtų braižyti 3D brėžinius, kuriami įvairūs prietaisai, padedantys neregiams atlikti įvairius matavimus chemijos ir fizikos pamokose“, – komentuoja tiflotyrininkė.
