Jolita Vaitkutė: svarbiausia, kad būtume atviri pastebėjimams ir nežinojimui

Kaip menininkai kuria įrankius kūrybininkams? Šį klausimą „LOGIN 2021“ konferencijoje pabandė atrakinti pranešėja tapusi Jolita Vaitkutė, kuri meną dėlioja iš objektų, surandamų kasdienybėje arba iš maisto. „Papasakosiu apie tai, kas įdomiausia – apie įžvalgas ir įrankius, kuriuos naudoja kūrybininkai. Jie prieinami kiekvienam iš mūsų, bet ne visi jais naudojamės. Ši tema būtent iš to ir gimė – prieš porą metų kalbėjausi su vienos agentūros kūrybos vadovu, kuris pasakė, kad mano darbai kūrybininkams tarsi inspiracija, kuria jie gali naudotis. Jaučiu misiją kurti – tad kaipgi gimsta šis procesas, kaip galime kurti inspiracijas?“, – temą pamąstymams uždavė J. Vaitkutė.

Žaidimas truko iki pirmos reklamos

Menininkė savo pasakojimą pradėjo nuo meno žmonėms pažįstamos situacijos, iliustruojančios kūrybos galią – jei nėra lėšų dažams ir teptukams – juos gali pakeisti bet kas, esantis „po ranka“.

„Obuolys kainavo pigiau nei dažai ir drobės. Be to, galėjau viską suvalgyti, jeigu darbas ne visai pavyktų, eiti toliau. Visi manęs klausė – ką darysi, kuo užsiimsi? Žaidimas truko iki pirmos reklamos – tai mane įtikino, kad galiu turėti darbą, profesiją“, – sėkmingos istorijos pradžią pasakojo J. Vaitkutė.

Dabar ji tikino išgyvenanti „beribystę“ – kūrybai pasitelkia aplink supančius daiktus. Tai, menininkės teigimu, jai leidžia kurti naujas sistemas.

„Mėgstu per keliones tyrinėti pastatus, ieškoti „emodžių“. Būdama Ispanijoje, pastatuose įžvelgiau ir triušiuką, ir katiną, ir nustebusį veiduką. Patinka prieblandos momentas, kai objektų kontūrai neryškūs – iškart nėra aišku, matai medį ar žmogų. Su nežinojimu – kuri naujas sistemas“, – aiškino kūrėja.

J. Vaitkutė pažindino su psichologiniu reiškiniu – „pareidolija“, kai atsitiktinai susidaręs vaizdas ar garsas suvokiamas kaip pažįstamas objektas, kuriame galima įžvelgti kažkokių atpažįstamų figūrų: veidus, gyvūnų kontūrus ir pan. „Treniruodamasi, stengdamasi įžiūrėti pastatuose paralelių – pradedu įžiūrėti vis daugiau veidų, kitų objektų. Reikia nuolat treniruoti šį pastebėjimą, bandyti įžiūrėti daugiau“, – išnaudoti vaizduotės galią ragino kūrėja.

Viena sistemų, kuriomis menininkė naudojasi – realybės dekonstrukcija. „Paimu jau egzistuojančius daiktus ir juos sugadinu – supjaustau, paverčiu naujais kūriniais, – pasakojo J. Vaitkutė, rodydama savo kurtą portretą iš gyvų gėlių. – Šiuo atveju, šioks toks nusikaltimas prieš gamtą, bet kadangi gavau tulpių per parodos atidarymą – mane jos labiau džiugino, kai jas supjausčiau. Skamba brutalokai, tačiau tai yra šis portretas, į kurį žiūrime.“

Kitas J. Vaitkutės kūryboje naudojamas būdas – prie esamos realybės pritaikyti detales, sukuriančias naują vaizdinį. Pavyzdys – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sukurta instaliacija „Pabudę iš knygų“. „Uždėjus ant tam tikrų knygų juodus popieriaus lapus, šie sukuria veidų piešinį – be jokio sugadinimo ar supjaustymo. Nauja realybė, tiesiog papildant viena detale“, – atskleidė kūrinio vidinę struktūrą J. Vaitkutė.

Įžvalgos gimsta iš nuobodžiavimo

Trečioji menininkės mėgstama veikla, kaip sakė ji, realybės perstumdymas, nenaudojant jokio peilio, tiesiog erdvėje esančius daiktus sudėliojant į tinkamas vietas: „Įžvalgų ieškau nuobodžiaudama. Kartais savęs paklausiu: kas gali būti dar nuobodžiau? Ir surandu tai, kas mane pradžiugina.“

Pasak autorės, panašiai gimęs ir projektas #Foodporn. „Reikėjo ruošti vakarienę, pjaustyti daržoves – turbūt visiems teko matyti šią grotažymę socialinėje medijoje. Ji reiškia maistą, kurio negalime paragauti, tik pasigrožėti. Grotažymė, sujungianti mėgstamus objektus, žmones ir maistą. Tarsi treniruotė, kaip galiu panaudoti daržoves savo darbuose. Įžvalgos gimsta iš nuobodžiavimo. Priėjimas prie jų – nežinojimas“, – sakė ji.

Įžvalgos praktikoje, anot menininkės, mažiau poetiškos – dažnai jos gimsta ieškant sprendimo. „Kadangi viską darau pirmą kartą (iki tol niekas nėra nieko panašaus padaręs, nėra tokio vadovėlio – galbūt vėliau pati jį sukursiu) – turiu surasti būdą, kaip visa tai pagaminti. Veido kaukė iš česnakų atsirado kaip juokelis, kad aplinkiniai šalintųsi. Iš to, beje, gimė kita idėja reklamos agentūrai – kaukė iš žiedų“, – apie vieną iš kito išsirutuliojančius projektus pasakojo J. Vaitkutė.

Didžiausi stebuklai vyksta tada, kai apjungiami įvairių sričių kūrėjų pastebėjimai

J. Vaitkutė sukūrė viršelį pianisto, žinomo vokiečių kompozitoriaus Clemenso Christiano Poetzscho albumui „The Soul of Things“.

„C. C.Poetzschas per pandemiją sukūrė albumą apie tai, kaip daiktai veikia mus pačius, kuo tampame per juos. Agentūra kreipėsi į mane, nes kuriu objekto meną. Padariau albumo viršelį iš daiktų, kurie buvo pianisto studijoje. Puikiai pritiko: mano daiktų dėliojimas pakužda kažkam idėją“, – pasidžiaugė J. Vaitkutė.

J. Vaitkutė taip pat sulaukė kvietimo sukurti socialinę reklamą „Maisto bankui“. Prie temos prieita per klausimą – kiek statistinis lietuvis kiekvienais metais išmeta maisto ir daržovių. „Maždaug apie 60 kg. Čia yra mano piršto antspaudas iš to maisto“, – rodydama skaidrę kalbėjo menininkė.

Didžiausi stebuklai, pasak kūrėjos, vyksta tada, kai apjungiami įvairių sričių kūrėjų pastebėjimai. „Visi turime skirtingų pastebėjimų – specifinių, techninių. Daugiausia darbų gimsta kooperuojantis su kitais menininkais, kurių disciplinų nemoku. Susijungę su šviesos dailininkais, meistrais – kartu pagaminome elnią“, – rodė jungtinį kūrinį J. Vaitkutė.

Dar vienas įdomus pasaulis pažintas, J. Vaitkutės žodžiais tariant, susitikus su Andriumi Mamontovu. „Praėjusiais metais susijungėme – gimė instaliacija „Skambina“, kuriai sukurti prireikė senų stalviršių ir telefonų („zero waste“). Daugelis šiuos senus telefonus prisimena kaip didžiulį streso šaltinį – pavertėme juos raminančiu meditacinės muzikos skleidėju. Dabar skambindami jie neerzino, o skambėjo kaip rami melodija, upė iš stalviršio“, – pažymėjo viena instaliacijos kūrėjų.

Įžvalgos, kūrėjos manymu, yra bet kur, tik reikia leisti joms būti pastebėtoms: „Galbūt gamindami maistą pastebėsite kokią įdomesnę daržovę, galbūt grotažymę, – kaip nutiko man. Turiu norą, kad įžvalgos sklistų, o mes jomis dalintumėmės ir atrastumėme. Svarbiausia, kad būtume atviri pastebėjimams ir nežinojimui.“

Pokalbio įrašą galite žiūrėti ČIA, o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA.