Mokslas turi naujų įžvalgų dėl savityros
Anot krūtų onkochirurgės, mamologės ir šių metų LOGIN konferencijos pranešėjos dr. Agnės Čižauskaitės, moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę, kuomet mano, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga.
„Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta. Krūtims tirti yra gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias tiriamajai individualiai parinkus, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. Anksčiau labai skatinta savityra šiandien nerekomenduojama, mokslo buvo įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus didesnius nei 2 cm, o tai jau mažiausiai antroji ligos stadija.
Mūsų tikslas – pirmoji ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Kita vertus, pačios moters atliekama periodinė krūtų apčiuopa skatina savirūpą, ir mokslininkai vieningai sutinka, jog tokios moterys pas krūtis tiriančius specialistus lankosi reguliariai“, – dalinasi „Northway“ medicinos centro medikė dr. A. Čižauskaitė.
Keisis tvarka dėl prevencinių patikrų Lietuvoje
Onkochirurgės teigimu, Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius iki 2025 m. sausio 1 d. yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, kuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Tuo tarpu nuo kitų metų šios amžiaus ribos plečiamos nuo 45 iki 74 metų imtinai ir kvietimus tyrimui atlikti perima koordinaciniai centrai.
„Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį, todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama abipusė diagnostinė mamografija. Medikas taip pat įvertina vyraujantį audinį – riebalinis, liaukinis ar mišrus – bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėn. Taip pat dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, jų patikrą dažninant iki kasmetinės.
Apie įvairių onkologinių susirgimų dažnumą liudija ir draudikų turimi duomenys. Draudimo bendrovės „Balcia“ Rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas sako, jog apie 84 proc. visų registruojamų kritinių ligų draudžiamųjų įvykių sudaro būtent onkologinės ligos.
„Deja, onkologinių ligų registruojamų įvykių skaičius nemažėja. Dažniausiai klientai kreipiasi dėl vidaus organų onkologinių ligų. Labai galia, tačiau didžiausia dalis visų onkologinių ligų registruojamų įvykių atsitinka pakankamai jauniems žmonėms iki 40 metų amžiaus. Jauniausias klientas, kuris kreipėsi dėl draudimo išmokos nutikus onkologinei ligai, yra vos 25 metų amžiaus“, – turima statistika dalinasi A. Dambrauskas.
Užčiuopus darinį krūtyje, iškart panikuoti nereikia: dauguma jų gerybiniai, tačiau kada sunerimti
Įvairiu ciklo periodu moterys gali užčiuopti tam tikrų darinių krūtyje, tačiau, medikės teigimu, dažniausiai moters apčiuopti sukietėjimai krūtyje yra gerybinės kilmės. Tai – cistos, krūties audinio fibrozė ar adenozė, gerybinės kilmės navikai, dažniausiai fibroadenomos ar net ir normalus krūties liaukinis audinys. Nepaisant to, visi naujai atsiradę sukietėjimai privalo būti ištirti krūties ligų specialisto, parinkus tinkamiausią instrumentinį metodą.
Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Dr. A. Čižauskaitė perspėja, kad sunerimti derėtų, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą. Taip pat jei čiuopiant užčiuopėte vieną ar kelis guzelius krūtyje ar pažastyje.
„Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje. Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai nepaisant amžiaus, nes kas penkta moteris, kuri serga krūties vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ties. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo“, – perspėja dr. A. Čižauskaitė, šiemet LOGIN konferencijoje žadanti daugiau papasakoti apie krūties vėžį ir būdus greitai bei efektyviai jį aptikti bei pažaboti.
Sprendimas apie gydymą ir išgyvenamumo rodikliai
Krūtų vėžio, kaip ir visų onkologinių ligų, gydymas, anot medikės, šiandien yra personalizuotas. Patvirtinus krūtų vėžio diagnozę tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime.
„Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai krūtų onkochirurgai, onkologai chemo ir radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai, genetikai bei atvejo vadybininkai. Aptarimo metu, įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.
Krūtų vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas. Chirurginiam gydymui taikomi pažangiausi plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodai. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti, o neretai net ir pagerinti savo kūno įvaizdį, tačiau ir išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių kaip krūties netekimas ar rankos sutinimas, vadinamoji limfedema“, – gydymo parinkimo eigą komentuoja medikė.
Pasak dr. A. Čižauskaitės, krūtų vėžio išgyvenamumas ligą nustačius ankstyvoje stadijoje, kuomet ji nustatoma tik krūtyje, siekia net 99 proc. Jei liga išplitusi į gretimus audinius ar limfmazgius, išgyvenamumo procentas mažėja iki 86 proc.
„Beviltiškos situacijos šiuolaikinio vėžio gydyme nėra. Remiantis statistiniais duomenimis, net kuomet liga išplitusi į atokius organus, tokius kaip kaulai, plaučiai, kepenys ar smegenys, 5-erių metų išgyvenamumas (šis laikotarpis visuomet naudojamas, kai kalbama apie onkologinę ligą) yra net 30 procentų. Krūtų vėžiui gydyti yra platus gydymo galimybių arsenalas, kuris kasmet plečiamas, tai – chemoterapiniai preparatai, hormoniniai vaistai, biologinė ir imuninė terapijos, taip pat chirurginis ir spindulinis gydymai.“
Veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką: kai kuriuos galime kontroliuoti
Yra išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės: „Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis; amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys); ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė); patogeninių mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas; onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje; jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai – fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir t.t. – ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.
Kita grupė veiksnių, tai – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Pirmiausia, tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis, kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją. Taip pat jei moteris vėlyvai susilaukia pirmojo vaikelio, būdama virš 30 metų ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų. Jei moteris be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi viršsvorio bei nėra pakankamai fiziškai aktyvi.
Ir trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.“, – pagrindinius veiksnius, didinančius krūties vėžio tikimybę, vardija medikė.
Ką galime padaryti pačios: tai mažina tikimybę susidurti su krūties vėžiu
Nors slapto recepto, kaip nesusirgti krūtų vėžiu, nėra, tačiau yra keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis, pasak dr. A. Čižauskaitės, galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti:
„Reikėtų nevartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 3–5 metus pakaitinei hormoninei terapijai menopauzės metu, o jei tai būtina, rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrinti kasmet. Stengtis susilaukti pirmojo vaikelio iki 30-ties ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi. Išlaikyti normalų kūno svorį, mat riebalinis audinys yra moteriškų hormonų „sandėlis“. Aktyviai fiziškai judėti – užsiimti ne mažiau nei 150 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla, pvz. vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis ar sodo-daržo darbais įr pan. ar 70 minučių intensyvia fizine veikla, tarkime bėgiojimu, intensyviu važiavimu dviračiu, teniso treniruotėmis ar aerobika ir t.t. per savaitę.
Idealu, jei dar pridėtumėte bent dvi jėgos treniruotes per savaitę. Taip pat pasirodė naujų tyrimų, jog laikas sėdimoje padėtyje taip pat didina krūties vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant. Be to, patariama atsakingai vartoti alkoholį, nes net ir maži alkoholio kiekiai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Nerūkyti, tai ypač svarbu moterims dar nesančioms menopauzėje. Yra duomenų, jog Viduržemio jūros dieta, kurioje ypač tyro alyvuogių aliejaus gausiau nei sviesto, riešutų, žuvies daugiau nei mėsos gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu“, – pokalbį užbaigia dr. A. Čižauskaitė.