Gyventojai savo namų saugumu rūpinasi vangiai
Žiniasklaidai platintame pranešime spaudai pateikiama draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausa, kurios duomenys rodo, kad daugiausia – 69 proc.– Lietuvos gyventojų išvykdami ilgesniam laikui iš elektros lizdų išjungia visus elektros prietaisus bei įrenginius. Pastebėtina, kad dažniausiai šių saugumo priemonių imasi ne didžiuosiuose miestuose gyvenančios moterys. Tačiau taip besielgiančių žmonių per metus, deja, sumažėjo labiausiai. Pernai palikdami namus juose esančių įrenginių saugumu pasirūpindavo 76 proc. visuomenės narių.
„Kiekvienais metais tiriame ir analizuojame žmonių įpročius rūpinantis namų saugumu. Skaičiai rodo, kad Lietuvoje, deja, jie keičiasi ne į gerąją pusę. Daugėja žmonių, kurie išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių ir yra nusprendę savo būsto saugumą patikėti tik fortūnai. Nors tyrimai rodo, kad namai lietuviams yra jų brangiausias materialusis turtas, tačiau tik spyna jį saugo beveik penktadalis mūsų šalies gyventojų“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tokia praktika itin pavojinga per šventes. „Skaičiai rodo, kad šventinį džiaugsmą žmonėms aptemdo tuščiuose namuose įvykstančios nelaimės, kurios dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių – gyventojų skubėjimo ir aplaidumo. Būtent su vandens užliejimu susijusių nelaimių fiksuojame daugiausiai. Kita draudžiamųjų įvykių priežastis – šventinės dekoracijos, kurios, deja, irgi atneša daug nuostolių mūsų šalies žmonių namams. Nuo jų nukenčia ir būsto vidus, ir namo fasadas. Pasitaiko atvejų, kai pastarąjį apdegina elektros lemputės, šios puošmenos, viduje paliktos be priežiūros, taip pat gali tapti įsiplieskusios ugnies priežastimi. Todėl išvykstant iš namų bei einant miegoti, būtina jas išjungti“, – pabrėžia V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, gyventojų, kurie išvykdami prašo kaimynų atkreipti dėmesį į paliekamo būsto saugumą, skaičius per metus sumenko nuo 43 proc. iki 37 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaimynus mūsų šalies žmonės pasirūpinti jų namais prašo dažniau nei patys naudoja įprastus techninius sprendimus. Skaičiai rodo, kad signalizaciją palikdami namus juose įjungia vos penktadalis šalies gyventojų.
„Atsakinga kaimynystė ir bendruomeniškumas – itin svarbūs, o ypač jie naudingi – šventiniu laikotarpiu. Esame fiksavę draudžiamųjų įvykių, apie kuriuos klientams pranešdavo būtent kaimynystėje gyvenantys žmonės. Į lango stiklą pataikiusi ir jį išdaužusi petarda arba liepsnojanti lauko dekoracija gali būti pastebėta kaimynų. Todėl Kalėdų laikotarpiu itin svarbu pasirūpinti ne tik šeimos nariais, bet ir šalia gyvenančiais žmonėmis“, – sako draudikė.
Pasak V. Katilienės, įjungti signalizaciją ir tik tuomet užrakinti duris Lietuvos gyventojai jau buvo įgudę, tačiau tikėtina, kad dažnesnis darbas iš namų šį įprotį pakeitė. Tyrimo duomenys rodo, kad signalizaciją namuose įjungia 21 proc. Lietuvos gyventojų. Pastebėtina, kad vyrai dažniau nei moterys yra įpratę šiuo būdu saugoti būstą.
Tyrimas parodė, kad jokių saugumo priemonių palikdami namus nesiima 17 proc. mūsų šalies žmonių – jie tiesiog užrakina duris ir išvyksta.
Kaip užtikrinti namų saugumą
Durų rakinimas ir langų uždarymas šiandien nebėra pačios geriausios ir vienintelės namų saugumo priemonės. Grifs AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas su „Delfi būstas“ skaitytojais yra pasidalijęs patarimais, kaip užtikrinti savo namų saugumą. Pirmiausia, rekomenduojama įsirengti judesiui jautrius lauko šviestuvus, staigiai apšviečiančius kuo didesnį gyvenamojo namo lauko plotą. Pasak saugos eksperto, vagys vengia gerai apšviestų teritorijų. Taip pat tokių, kuriose atsiranda koks nors netikėtas judesys, garsas, galintis atkreipti aplinkinių dėmesį į juos.
Antras ne mažiau svarbus prevencijos veiksmas, ypač gyvenantiems nuosavuose namuose – laikyti lengvai išnešamą turtą patikimai rakinamose, geriausiu atveju, signalizacija apsaugotose patalpose. Šie turto apsaugos veiksmai yra efektyvūs ir mažai kainuojantys. Turtas, kurio gyventojai neturi galimybės ir noro kas kartą nešti į saugias patalpas, pavyzdžiui, lauko baldus ar kepsnines, gali būti apsaugomas papildomais lauko judesio jutikliais, atlikus tam tikrus techninius pakeitimus jau įrengtoje namų apsaugos sistemoje. Tokius judesio jutiklius vis dažniau renkasi individualių namų, sodybų, neaptvertų tvoromis vienkiemių gyventojai.
Išmanios technologijos
Pašnekovas taip pat teigė pastebintis augantį gyventojų poreikį savo namuose įsirengti išmaniąsias saugos sistemas, pavyzdžiui, poreikį diegti sprendimus, kurie leidžia susieti apsaugos sistemas su įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis.
„Dabar mobilioji aplikacija naudojama nuotoliu įjungti ar išjungti signalizaciją, atidaryti ir uždaryti vartus, stebėti teritoriją. Taip pat tokiose aplikacijose diegiami pavojaus mygtukai, kai žmonės gali patys, pavyzdžiui, įtardami įsilaužimą, paspausti mygtuką ir iškviesti apsaugos ekipažą. Tuo naudojasi ne tik privačių namų, bet ir daugiabučių gyventojai“, – sakė pašnekovas.
Jis tęsė, kad šiuo metu jau stipriai yra pažengusios bevielės apsaugos sistemos, jas gyventojai pamėgo, nes sumontavimas nekeičia patalpų estetinio vaizdo, nereikia bute daryti matomų intervencijų, gręžti sienų ar panašiai.
„Tokios sistemos paprastai irgi valdomos per mobilias aplikacijas. Belaidės sistemos apima pavojaus (įsilaužimo, gaisro, užpuolimo, užliejimo, kt.) aptikimo ir signalizavimo saugos tarnybai ar pačiam būsto savininkui, namų vaizdo stebėjimo, taip pat namų įrenginių valdymo, netgi namų energijos suvartojimo valdymo (energiją taupančios išmaniosios rozetės) funkcijas. Šiandieną tokios sistemos, be turto apsaugos, apima kur kas daugiau namų priežiūros sričių“, – komentavo Ž. Bukauskas.
Daugiau apie išmanias namų saugos sistemas skaitykite ČIA.
