3 dalis

Tylūs ir nematomi agentai

Tai, ko nepamatysime

Scenoje vienas iš saugomų asmenų pakeldamas ranką sveikina susirinkusius žmones. Jo klausosi keli šimtai į renginį susirinkusių žmonių. Kadangi patekimas į renginį visiškai viešas, jie nebuvo tikrinami. Aplink sceną sustoję artimos apsaugos sargybiniai stovi pasiruošę bet kada per kelis šuolius atsirasti šalia vadovo ir uždengę savo kūnu išvesti iš pavojaus zonos. Tačiau jie nėra vienintelė apsauga.

Vienas žiūrovas iš minios pradeda vis garsiau komentuoti ir reikšti nepasitenkinimą vadovo scenoje sakoma kalba. Jo elgesys agresyvėja. Netrukus prie jo nepastebimai prisiartina niekuo neišsiskiriantis vyras. Jis – didelės apsaugos komandos dalis. Tačiau nenešioja kostiumų ar VAT ženklelio ant kaklo. Ši komanda beveik niekuo neišsiskiria iš aplinkinių, todėl gali nesunkiai stebėti įtartinus žmones neatkreipdama į save jokio dėmesio. Šįkart jo stebimas objektas netrukus nurimo. Taip ir nesupratęs, kad nuolat buvo stebimas kriminalinės žvalgybos pareigūno.

Šalies vadovų apsauga ir svarbių asmenų apsauga susideda iš daugybės skirtingų elementų ir etapų. Visuomenei dažniausiai matoma dalis yra šalia saugomo asmens esantys tvirtai sudėti vyrai ir moterys. Tačiau didelė dalis darbo padaroma dar iki šių žmonių pasirodymo viešumoje.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnai yra vieni iš jų. Kaip patys sako, „asmens sargybinių darbas yra atremti pasikėsinimą. Mūsų – užtikrinti, kad jis nė neįvyktų“.

Žvalgybos agentai nedėvi uniformų ir nenešioja viešai matomų ženklelių. Jie dirba tyliai ir nematomai. Dalis jų net nebūna šalia saugomo asmens. Jie renka informaciją, ją analizuoja ir stengiasi numatyti galimas grėsmes. Pagal tai yra rengiami apsaugos planai ir paskiriamas reikiamas tarnybos pareigūnų kiekis.

VAT kriminalinė žvalgyba atlieka specifines užduotis, todėl čia dirba įvairių sričių profesionalai – psichologai, analitikai, technikos specialistai ir kt.

Ekipiruotė

Lagaminas – šarvuota priedanga, gali būti išskleidžiama ir saugo nuo kulkų
Šarvinė liemenė, apsaugo nuo kulkų ir skeveldrų
Pistoletas
Papildomi šoviniai dėtuvėse
Ryšio priemonė, skirta komunikuoti su komanda
Mobili rentgeno įranga skirti įtartinų daiktų patikrai
Paieškos veidrodis, padeda apžiūrėti sunkiai pasiekiamas vietas
Radijo ryšio priemonė
Pistoletas
Antrankiai arba kitos sulaikymo priemonės
Rankinis metalo detektorius
Sprogmenų paieškos šuo
Žibintuvėlis
Multifunkcinis įrankis ir visraktis
Naktinio matymo prietaisas, skirtas matyti visiškoje tamsoje
Balistinis šalmas, saugo galvą nuo skelvedrų ir kulkų
Ausinės, slopina šūvio garsą ir viduje turi integruotą ryšio sistemą
Specialūs akiniai, apsaugo akis nuo nuo skeveldrų, šukių ir gilzių
Kaukė, saugo veidą nuo smulkių sužalojimų ir nudegimų
šarvinė liemenė saugo svarbiausius kūno organu nuo įvairaus kalibro kulkų ir skeveldrų
automatinis ginklas
kalimatorius - įtaisas greitaim ir tiksliam nusitaikymui
optinio priartinimo įtaisas
pistoletas su žibintuvėliu
ryšio priemonė
papildomos dėtuvės su šoviniais abiems ginklams
pirmosios pagalbos vaistinėlė
taktinis peilis
balistinis skydas saugantis nuo kulkų

Ieško pavojingų asmenų

Pagrindinė kriminalinės žvalgybos užduotis yra identifikuoti pavojų saugomam asmeniui galinčius kelti žmones. Pareigūnai tą atlieka dviem būdais.

Žvalgai stebi įvairią komunikaciją, susijusią su saugomais asmenimis. Tai reiškia, kad jie analizuoja ir vertina, kas rašoma socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiuose bendravimo kanaluose. Jie taip pat stebi, kas mėgina priartėti prie saugomo asmens, lūkuriuoja šalia jų gyvenamųjų ar darbo vietų, sekioja viešuose renginiuose ir pan.

Kita šio darbo dalis – korespondencijos, siunčiamos saugomiems asmenims, nagrinėjimas.

Saugomiems asmenims dažniausiai pakenkti siekia turintys psichologinių problemų, nusivylę valdžia arba už ką nors kerštaujantys asmenys. Jie vadinami pavieniais arba fiksuotais asmenimis. Būtent tokie atlieka daugiausia išpuolių prieš politikus ir valstybių vadovus.

Įprastai jų pyktis ir nusivylimas kaupiasi pamažu, o apie savo ketinimus užsimena rašydami laiškus su keisčiausiais reikalavimais ir grasinimais. Būtent tokius žmones VAT žvalgyba stengiasi identifikuoti ir vėliau nustatyti, kiek rimti yra jų ketinimai.

Kita darbo sritis – pavojingų žmonių identifikavimas masinių renginių metu. Žvalgybos pareigūnai yra parengti ir gerai išmano kūno kalbą. Asmenys, turėdami piktų kėslų, elgiasi kiek kitaip. Jie jaudinasi, o tą išduoda jų kūno kalba. Būtent tuos nežymius pakitimus civiliais apsirengę žvalgai ir pastebi. Tuomet informacija apie įtartiną asmenį perduodama kitiems pareigūnams. Gresiant pavojui jis gali būti ir sulaikytas.

Visada pasiruošusi juodoji komanda

Esant didesnei grėsmei saugomą asmenį lydį taktinės paramos grupė. Tai maža, gerai ginkluotų ir ypač gerai paruoštų pareigūnų grupė. Jos niekada nepamatysime viešumoje kaip sprogmenų paieškos, išankstinės ar artimos aplinkos apsaugos komandų pareigūnų. Šie žmonės niekad nesiviešina, nors visada būna šalia.

Kilus ginkluotai grėsmei – susišaudymui, užpuolimui ar kt. – taktinės paramos pareigūnų užduotis yra tą grėsmę neutralizuoti. Jie perima iniciatyvą, atremia pagrindinę grėsmę ir taip leidžia asmens sargybiniams evakuoti saugomą asmenį iš pavojingos zonos.

Gali nutikti ir taip, kad esant dideliam pasipriešinimui taktinės paramos grupė negalės viena pašalinti grėsmės. Tuomet jos užduotis – grėsmę lokalizuoti ir neleisti padaryti žalos, iki atvyks pastiprinimas.

Taktinės paramos grupė taip pat pasirengusi reaguoti į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų užpuolimą. Jos užduotis būtų užtikrinti ne tik saugomų asmenų ir objekte dirbančių darbuotojų saugumą, bet ir patalpose esančios informacijos neliečiamumą.

Saugo ne tik vadovus, bet ir jų namus bei darbą

Dar viena Vadovybės apsaugos tarnybos funkcija – pastatų, susijusių su saugomais asmenimis, ir šalies ambasadų bei konsulatų užsienyje apsauga. Lietuvoje tarnyba saugo Seimo rūmus, Vyriausybės ir prezidentūros pastatus bei Turniškių gyvenamąjį kompleksą ir kai kurių saugomų asmenų namus. Užsienyje VAT netrukus užtikrins ir kelių dešimčių diplomatinių atstovybių saugumą.

Kiekvienam pastatui sudaromas atskiras apsaugos planas. Priklausomai nuo pastato vietos, aplinkos, suplanavimo, jo paskirties ir kitų įvairių niuansų parenkamos techninės ir elektroninės apsaugos priemonės. Nėra identiškai saugomų pastatų. Nuošalesnėje vietoje, pvz., Turniškėse, stovinčių pastatų teritoriją galima aptverti tvora, įrengti gamtinių kliūčių. Miesto centre stovintiems pastatams, pvz., Seimui, to neįmanoma padaryti, todėl stiprinamos kitos priemonės.

Pastatams apsaugoti stengiamasi išnaudoti ne tik technines galimybes ar specialius įrenginius. Kaip papildomos priemonės gali būti panaudojamos ir gamtinės kliūtys, tarkim, sodinamos gudobelių gyvatvorės. Pro tokias natūralias kliūtis sunku prasibrauti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.

Pastatus saugo nuo užpuolikų, laiškų su užkratais ir bepiločių skraidyklių

Bendras pastatų apsaugos principas yra panašus. Svarbu užtikrinti, kad pastato vidus būtų saugus, o tada – kontroliuoti. Svarbiausia – patekimo į pastatą ir jo teritoriją kontrolė.

Todėl periodiškai tikrinama pastato išorė ir vidus – ar nėra paslėptų sprogstamųjų užtaisų, ginklų, radiaciją ar spinduliuotę skleidžiančių medžiagų. Antras tikslas – užtikrinti, kad pavojingos medžiagos, daiktai, įrankiai ir žmonės nepatektų į saugių patalpų vidų.

Tam užtikrinti įrengiami patikros postai, kuriuose yra metalo detektorių, rentgeno aparatų ir kitų techninių priemonių. Trečias apsaugos ratas – pastato prieigų apsauga: naudojamos vaizdo kameros, tvoros, infraraudonųjų spindulių detektoriai ir kita judesį fiksuojanti įranga. O pačią teritoriją nuolat tikrina ginkluotas pareigūnas.

Pastatų apsaugos komandos užduotis yra užtikrinti, kad į pastato vidų nepatektų jokių pavojingų ar įtartinų daiktų ir medžiagų. Kartais jos gali būti atnešamos netiesiogiai, o, pvz., atsiunčiamos laišku ar siuntiniu. Todėl VAT specialia įranga tikrina visą gaunamą korespondenciją. Net jeigu ji būna adresuota asmeniškai prezidentui ar ministrui pirmininkui. Kasmet yra užfiksuojami bent keli atvejai, kai šalies vadovams atsiunčiama įtartinų miltelių ar kitų medžiagų vokuose ir siuntiniuose.

Paskutiniuosius metus pareigūnams tenka nauja užduotis – stebėti ne tik pastato aplinką, bet ir tai, kas virš jo, – dangų. Bepilotės skraidyklės tapo nauju Vadovybės apsaugos tarnybos iššūkiu. Tačiau kol kas jis gan sėkmingai įveikiamas. Kasmet priverstinai nutupdomi virš saugomų objektų be leidimo skraidantys bepiločiai orlaiviai. Tam naudojami tiek mobilūs, tiek stacionarūs ryšio blokavimo įrenginiai.

Apie grėsmės potencialą daug ką pasako vien tai, kad, pvz., vien per popiežiaus vizitą buvo priverstinai nutupdyta daugiau kaip dešimt nelegaliai skridusių bepiločių orlaivių.

Vietoje epilogo

Šiame cikle apie Vadovybės apsaugos tarnybos darbą nesiekta pateikti visos ir ypač tikslios informacijos apie svarbių asmenų apsaugos funkcijas atliekančią instituciją. Dalis informacijos tikslingai nutylėta, siekiant nepakenkti Lietuvos vadovų saugumui. Tai apima technines priemones, kai kurią apsaugos taktiką ir informaciją apie žvalgybos pajėgumus.

VAT saugomų asmenų sąraše yra pareigas atliekantis valstybės prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, taip pat buvę šalies prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis bei į Lietuvą atvykstantys kitų šalių vadovai ar aukščiausi valstybių pareigūnai. Šis sąrašas gali būti papildomas esant nestandartinėms aplinkybėms. Pvz., šiuo metu tarnybos pareigūnai saugo Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.

ŽAIDIMAS: Aptažinkite įtariamajį

Norime patikrinti jūsų pastabumą. Straipsnio pradžioje pateikėme vieną iš šių įtariamųjų nuotraukų. Ar sugebėsite atsimintį, kuris iš jų tai buvo? Spauskite ant jo

TEISINGAI
NETEISINGAI
Viskam pasiruošę / 3 dalis