Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys automobiliai manevruoja į dešinę, o antroje – suka į kairę. Į atsiradusį tarpą įvažiuoja juodų automobilių kolona. Po jų priekinėmis grotelėmis mirksi raudoni ir mėlyni švyturėliai. Vieno iš spūstyje stovinčių automobilių vairuotojas užsižiūrėjo į telefono ekraną. Nuaidi sirena. Tai padeda. Netrukus pirmasis kortežo automobilis įvažiuoja į žiedą ir sustojęs skersai juostų kelioms akimirkoms užblokuoja eismą. Dar akimirka, ir limuzinas patenka į laisvas eismo juostas. Beveik tuo pačiu metu kelią blokavęs visureigis pajuda ir kurį laiką važiuoja jam iš kairės – taip užkerta galimybę taranuoti saugomo asmens automobilį. Pasiekę lygų kelią kortežo vairuotojai automobilius vėl išrikiuoja tvarkinga vorele. Tokie taktiniai manevrai važiuojant per sankryžas ir žiedus – šių žmonių kasdienybė.
Kai saugomo asmens vizitas numatytas Vadovybės apsaugos tarnybos nesaugomame pastate, prieš jam atvykstant ten nusiunčiama išankstinės apsaugos komanda. Jos darbas – patikrinti patalpas ir užtikrinti tolimesnę jų apsaugą.
Išankstinės apsaugos komanda įprastai atvyksta bent keletą valandų iki vizito pradžios. Šių pareigūnų užduotis – paruošti pastatą ir jo aplinką vizitui. Visa aplinka tikrinama 360 laipsnių principu. Tai reiškia, kad patikrinama ne tik patalpa, kurioje lankysis saugomas asmuo, bet ir visos patalpos, esančios šalia, viršuje ir apačioje.
Apsaugos darbuotojai apžiūri visą pastatą, iš jo „išvalo“ galimas grėsmes, patikrina, kaip galima į jį patekti, numato kelis galimus atsarginius išėjimus. Išsiaiškina, kas nutiktų įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, ar būtų galima atidaryti duris, ar blokuotųsi durys ir t.t.
VAT naudojamos pastatų apsaugos priemonės
Sprogmenų paieškos specialistai patalpose ieško pavojingų užtaisų. Paieška atliekama įvairiais būdais. Į pagalbą pasitelkiamas specialiai apmokytas tarnybinis šuo, kuris užuodžia įvairius sprogmenis. Aptikti įtartini objektai gali būti peršviečiami nešiojamu rentgeno aparatu. Kartu pareigūnas specialiais davikliais patikrina, ar patalpoje nėra radiologinio, cheminio ar biologinio užterštumo.
Kiekviename pastate numatomas vadinamasis „safe room“ – tai patalpa, į kurią būtų vedamas valstybės vadovas ištikus pavojui. Ji parenkama taip, kad būtų galima nesudėtingai užtikrinti jos efektyvią apsaugą, nebūtų langų, turėtų vandens tiekimą ir joje būtų galima saugiai pralaukti, iki bus pašalinta grėsmė.
Kai patalpa tampa saugi, tuomet užtikrinamas jos saugumas. Atvykus valstybės vadovui su asmens sargybiniais, išankstinės apsaugos komanda atsitraukia į antrąjį žiedą ir saugo aplinką. Prireikus jie bet kada gali prisijungti prie artimos apsaugos žmonių.
Lietuvoje situacija nėra pavojinga, todėl ir išteklių skiriama mažiau. Priklausomai nuo grėsmės ir kartu apsaugos lygio, valstybės saugomo asmens kortežą sudaro nuo vieno iki keleto automobilių. Aukščiausio lygio apsaugos metu šarvuotą limuziną lydi vienas ar keletas palydos automobilių ir taktinės paramos grupė.
Pasaulyje prezidentų kortežą gali sudaryti kelios dešimtys automobilių. Juose – šarvuoti saugomų asmenų, apsaugos, taktinės paramos grupių, elektroninės žvalgybos, medikų ir kiti automobiliai.
Neretai Valstybės apsaugos tarnybos saugomo asmens kortežą lydį ir bent vienas policijos automobilis. Didesnėms delegacijoms arba itin svarbiems svečiams kelią atlaisvina bei saugumą užtikrina ir motociklininkų grupė. Taip korteže gali būti „Aro“, greitosios pagalbos ir kitų tarnybų automobilių su jose esančiomis komandomis.
Jeigu važiuoja didesnė automobilių grupė, kurią sudaro daugiau transporto priemonių su svečiais, patarėjais ir protokolo darbuotojais, tuomet kortežo pabaigoje važiuoja ir policijos automobilis su švyturėliais.
Norint važiuoti tokioje automobilių kolonoje reikia specifinių įgūdžių ir pasiruošimo. Kaip ir prezidento vairuotojui. Todėl Vadovybės apsaugos tarnyboje yra atskira pareigūnų komanda, kurios tikslas -– saugiai pristatyti prezidentą ar kitus saugomus asmenis. Jų specializacija – judėti automobilių kolonoje, vairuoti su įjungtais švyturėliais, ekstremalaus vairavimo įgūdžiai ir kt.
Šios komandos pareigūnai turi mokėti vairuoti bet kokius automobilius, išmanyti jų valdymą, specifiką, stabdymo niuansus, mokėti teikti pirmąją pagalbą, valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis.
Norint tapti šios komandos nariu būtina sėkmingai baigti ir asmens sargybinių kursus. Mokėti vairuoti automobilius tiek su automatine, tiek su rankine pavarų dėže. Taip pat – žinoti, kaip elgtis ištikus avarijai, ir tinkamai ištraukti sužeistuosius bei juos evakuoti į saugią vietą.
Įgūdžius pareigūnai įgauna Lietuvos ir užsienio poligonuose bei vairavimo kursuose. Vairavimo technika gludinama iki smulkmenų – nuo taisyklingo rankų laikymo ant vairo ir sėdėjimo pozicijos pasirinkimo iki automobilio valdymo ekstremaliomis sąlygomis. Automobilio valdymas turi vykti automatiškai ir visiškai negalvojant, kas kur yra ir kaip veikia.
VAT pareigūnai mokosi automobilių taranavimo, važiavimo atbulomis, automobilio apsukimo 180 laipsnių, blokavimo ir daug kitų įprastiems vairuotojams nebūtinų įgūdžių. Reikia nepamiršti, kad didžioji dalis šių pratimų turi būti atliekami važiuojant daug didesniu negu mums įprasta greičiu.
Dažniausiai paskui limuziną važiuoja vadinamasis palydos automobilis. Jį vairuojančio pareigūno svarbiausia užduotis – apsaugoti pagrindiniu automobiliu važiuojantį vadovą nuo tyčia ar netyčia galinčių jį taranuoti automobilių. Štai kodėl kartais matome, jog paskui limuziną važiuojantis automobilis sankryžose išvažiuoja į priekį ir blokuoja šalutinį kelią.
Bene dažniausiai žmonėms būna matomas pirmasis apsaugos žiedas – vadinamoji artima apsauga, arba tiesiog – asmens sargybiniai. Šie pareigūnai niekada nepalieka saugomo asmens vieno. Dažniausiai prezidentą ar kitą vadovą iš visų pusių supa 3–5 asmens sargybiniai. Jų skaičius priklauso nuo rizikos ir galimo pavojaus. Visi jie sudaro vadinamąją „dėžutę“ – išsidėsto trikampiu ar keturkampiu aplink saugomą asmenį ir taip tartum uždaro jį nuo galimų pavojų.
Viešuosiuose renginiuose vienas iš šalia saugomo asmens esančių pareigūnų paprastai nešasi lagaminėlį. Ne, jame nėra paslėptas ginklas, kaip kartais rodoma filmuose (nors tokie lagaminėliai taip pat egzistuoja). Lagaminėlis slepia sulankstomą neperšaunamą priedangą. Kilus pavojui jis gali akimirksniu pavirsti į skydą, kuriuo bus uždengtas saugomas asmuo.
Kiekvienas iš artimiausiame rate esančių pareigūnų asmens sargybinių turi savo užduotis ir stebėjimo sektorių. Kilus incidentui kiekvienas žino, ką privalo daryti. Vienas išskleidžia skydą, kitas stengiasi pašalinti grėsmę, trečias imasi saugomo asmens evakuacijos, ketvirtas atidaro privažiavusio automobilio dureles ir t. t. Visa tai daroma saugomą asmenį maksimaliai dengiant tiek parankinėmis priemonėmis, tiek savo kūnais. Tokie veiksmai ir situacijos iki skausmo atidirbinėjami pratybose ir mokymuose.
Asmens sargybiniai – tai tarytum universalūs kariai, kurie visapusiškai gerai pasirengę. Jie privalo būti ne tik puikios fizinės formos, bet ir gerai mokėti šaudyti, vairuoti automobilį, prireikus gebėti panaudoti kovinės savigynos veiksmus, teikti pirmąją pagalbą, išmanyti protokolą ir turėti kitų būtinų savybių. Artimojo rato apsauga turi būti itin geros sportinės formos. Dažniausiai jie būna kurių nors kovinių sportų šakų profesionaliai ir čempionai, turintys aukščiausią pasirengimo lygį.
Kovinė savigyna ir šaudymas – savybės, kurioms skiriamas ypatingas pasiruošimas dirbant fizinėje apsaugoje.
Artimos apsaugos rato pareigūnai parenkami atsižvelgiant į saugomo asmens lytį, ūgį ir psichologinius niuansus. Jeigu saugoma moteris, įprastai į apsaugos komandą įtraukiama bent viena mergina. Ji reikalinga įvairiose situacijose, kur vyrams būti nepriimta, – saugomam asmeniui einant į tualetą, persirengimo kambaryje ir pan.
Valstybės vadovų apsauga, skirtingai nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, nebūna demonstratyvi, todėl apsaugos darbuotojai turi per daug neišsiskirti iš aplinkos. Žemesniam saugomam asmeniui stengiamasi priskirti maždaug jo ūgį atitinkančius sargybinius. O aukštam priskiriami aukštesni pareigūnai. Tai nėra auksinė taisyklė, tačiau realybėje retai kada išvysime skirtingo ūgio ir sudėjimo apsaugą ir saugomą asmenį.
Dar vienas svarbus niuansas – psichologinis atitikimas. Artimo rato pareigūnai šalia saugomo vadovo praleidžia ištisą parą. Visi jie turi panašų pasirengimą ir išsilavinimą. Tačiau kaip ir įprastame gyvenime pasitaiko atvejų, kai žmonės vienas šalia kito jaučiasi nejaukiai. Dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių. Tad stengiamasi parinkti tokius apsaugos komandos pareigūnus, šalia kurių saugomas asmuo nejaustų diskomforto.