Augina tris vaikus
Šiuo metu Aistė Samulienė – sąmoningumo praktikė, padedanti moterims atrasti jų moteriškumą. Tačiau tokio profesinio kelio ji sako niekuomet neplanavusi. Anksčiau mokiusis ekonomikos, ilgus metus dirbusi personalo vadybos srityje ir, kaip jai atrodė, gyvenusi teisingai, pašnekovė teigia tuomet jautusi ir beprasmybės jausmą.
Kol vieną dieną pabudo. Ir pabudino ją ne kas kitas, o žinia apie negalėjimą susilaukti vaikų.
„Kai su vyru norėjome pasikviesti vaikus ir mums nepavyko, medicininė priežastis nustatyta nebuvo. Turbūt tada ir pasijaučiau pažadinta. Nuo tos dienos, kad ir kaip buvo skaudu, patys ėmėme ieškoti priežasčių“, – prisimena A. Samulienė.
Vienas kelių, kuriuo pasuko pašnekovė, buvo nuodugnus savo aplinkos švarinimas: Samulių šeima savo mitybą pakeitė sveikesne, o sintetines valymo ir kosmetikos priemones – natūraliomis. Pro Aistės akis neprasprūdo ir menstruacijų dienomis naudotos higienos priemonės. Pastebėjusi, kiek daug šiukšlių susikaupia po vienerių menstruacijų (pašnekovė sukaupdavo pilną maišelį), moteris atrado daugkartines higienos priemones.
A. Samulienė atkreipė dėmesį ir į savo mėnesines. Dėl jų, kurios visuomet buvo skausmingos, pašnekovė kreipėsi į natūralios medicinos gydytoją. Ji Aistei uždavė esminį klausimą – ar pašnekovė tikrai priima savo mėnesines. Nors šis klausimas iš pradžių atrodė keistas, visgi Aistei tapo lemtingas.
„Po kiek laiko ėmiau mąstyti, kad pala pala, miela Aiste, bet tu juk tikrai nepriimi savo mėnesinių. Man jos visada skausmingos, varginančios, jų metu jaučiu nepatogumą, nuotaikos ne tokios pakilios kaip kitu metu, o ir šiaip mėnesines užkemšu tamponais. Kai supratau, kad savo menstruacijų iki tol nepriėmiau, labai greitai pastojau“, – prisimena A. Samulienė.
Žinoma, priduria moteris, per visus septynerius metus, kai ji manė neturėsianti vaikų, jos gyvenime įvyko daug pokyčių: Aistė ėmė sveikiau maitintis, jos gyvenamoji aplinka, o ir kūnas tapo švaresni, taip pat pašnekovė sėmėsi terapinių žinių.
Ko gero, sako A. Samulienė, visų šių priežasčių rinkinys ir nulėmė tai, kad šiandien ji augina tris vaikus. Pašnekovė sako besidžiaugianti, kad šioje kelionėje atrado ir daugkartines higienos priemones.
Viena taurelė vietoje šiukšlių kalno
Dar 2019 metais portalas „National Geographic“ suskaičiavo, kiek vienkartinių higienos priemonių yra išmetama į sąvartynus. Kaip skelbiama, dažniausiai moters menstruacijos tęsiasi apie 40 metų, iš kurių kraujavimo dienų būna netoli 2,5 tūkst. Skaičiuojama, kad per šias dienas viena moteris sunaudoja vidutiniškai nuo 5 iki 15 tūkstančių vienkartinių priemonių, kurios galiausiai patenka į sąvartynus. Juose panaudotoms priemonėms suirti užtrunka 500 metų.
Dar kartą: viena vienkartinė higienos priemonė sąvartynuose užsibūna 500 metų.
Kaip teigia A. Samulienė, daugkartinių priemonių poreikis jai kilo ir dėl šios priežasties – pastebėjus, kiek po kiekvienų mėnesinių tenka išmesti šiukšlių. Nebenorėjusi toliau teršti aplinkos ir ieškojusi natūralių priemonių, prieš 15 metų pašnekovė nusipirko pirmąją daugkartinę higienos priemonę – menstruacinę taurelę.
Menstruacinė taurelė – viena daugkartinių higienos priemonių, savo forma primenanti piltuvėlį. Jos nuo įprastų vienkartinių tamponų skiriasi tuo, kad į jas kraujas tiesiog subėga ir, taurelę ištraukus, reikia jį išpilti. Taurelės yra senas išradimas, tačiau dabar jos kur kas modernesnės ir gaminamos iš kaučiuko ir medicininio silikono.
A. Samulienė prisimena, kad anuomet Vilniuje, A. Jakšto gatvėje, buvo įsikūrusi viena pirmųjų natūralių produktų parduotuvė. Joje buvusios dviejų dydžių menstruacinės taurelėvcs, kurių vieną A. Samulienė ir įsigijo. Pašnekovė prisimena, kad taurelė didelių problemų jai nekėlusi – perskaičiusi instrukciją, Aistė netruko ją prisijaukinti ir tą pačią taurelę naudoja iki pat šiol.
„Jaučiausi labai motyvuota ir labai norėjau išbandyti menstruacinę taurelę. O tikslus turėjau du: pirma – sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį, antra – pasirūpinti savo sveikata ir nusipirkti tokią priemonę, kuri būtų pagaminta iš natūralių medžiagų“, – savo pažintį su daugkartinėmis higienos priemonėmis prisimena A. Samulienė.
Niekas nesiginčija, kad daugkartinės taurelės yra kur kas tvaresnis pasirinkimas nei vienkartiniai įklotai ar tamponai, tačiau pasigirsta abejonių dėl taurelių patikimumo. Neretai moterys svarsto, ar minėtoji higienos priemonė pagaminta iš odai draugiškų medžiagų, ar ji pakankamai ištirta. A. Samulienė teigia, kad dabartinės taurelės yra gaminamos iš latekso, natūralaus kaučiuko ir medicininio silikono. Ji patikina, kad medicinos bendruomenė menstruacines taureles laiko saugiomis naudoti.
Pašnekovė apie menstruacinę taurelę papasakoja ir daugiau. Užsiėmimų metu bendraudama su moterimis, A. Samulienė išgirsta, kodėl dalis moterų jos atsisako. Didžiausiu iššūkiu, teigia pašnekovė, moterims tampa tai, kad išsiimant taurelę joms tenka susidurti su savo pačių krauju. Taip pat daliai moterų yra nemalonu save liesti, pasitaisyti taurelę ar išpilti kraują.
Pašnekovė priduria, kad moteriai visų mėnesinių metu užtenka vienos taurelės. Jei kraujas šiek tiek prateka, tuomet į kelnaites rekomenduojama įsidėti ploną daugkartinį įklotą.
Įklotai gąsdina dėl tariamo sugrįžimo į senovę
Nors ir prisijaukinusi menstruacinę taurelę, Aistė pasakoja pradėjusi naudoti ir kitas daugkartines priemones. Susilaukusi dukters ir atradusi daugkartines sauskelnes, ji susimąstė, kad, ko gero, kažkas panašaus turėtų būti pritaikyta ir moteris. Ir neklydo – į daugkartinių higienos priemonių eilę šalia taurelių stoja ir įklotai bei menstruacinės kelnaitės.
Daugkartiniai įklotai, pasakoja A. Samulienė, yra vienkartinių įklotų ar paketų atitikmuo. Išorinėje įklotų pusėje yra naudojama drėgmės nepraleidžianti medžiaga, o kūną liečia natūralus medvilnės ir bambuko audinys. Minėtieji įklotai nuo vienkartinių skiriasi tuo, kad jų gamyboje nėra naudojamas plastikas ir jie prie kelnaičių ne klijuojami, o prisegami.
„Girdžiu moteris sakant, kad daugkartiniai įklotai – tai tarsi grįžimas į senovę, mat juos reikia išplauti. Moterys sako, kad toks priežiūros būdas joms primena močiučių laikus, kai menstruacijų metu būdavo naudojama vata ar ligninas. Tačiau dabar situacija kitokia – daugkartinių įklotų priežiūrai galima naudoti skalbimo mašiną, nors yra ir tokių moterų, kurios įklotus plauna rankomis“, – pasakoja Aistė.
Ji papildo, kad moteris atbaido ne tik įklotų plovimas, bet ir jų džiovinimas. Vėlgi, sako pašnekovė, yra prisimenami tie laikai, kai menstruacinės priemonės būdavo džiaunamos kiemuose, dėl ko moterys jausdavusios gėdą. Dabar, sako A. Samulienė, kiekviena mūsų turime uždarus, privačius vonios kambarius, dažnu atveju namuose būna ir du vonios kambariai, kuriuose įklotai gali džiūti.
Dar daugiau, kartais daugkartinių įklotų moterys vengia ir dėl patiriamo nepatogumo – galima justi įklotą judant. Toms moterims, sako A. Samulienė, kurios įpratusios skubėti ir nesustoti net menstruacijų metu, šis jausmas gali būti nemalonus. Kita vertus, patikina pašnekovė, įklotą prisegus prie natūralaus, o ne sintetinio audinio kelnaičių, įklotas slidinės mažiau.
„Taip pat yra moterų, kurioms nemalonu matyti savo kraują. Tuomet rekomenduojama rinktis tokį daugkartinį įklotą, kurio vidinė pusė yra juodos spalvos“, – patarimu dalinasi Aistė.
Moteriškumo mokytojos teigimu, vienerioms menstruacijoms skirtų daugkartinių įklotų skaičius priklauso nuo dviejų aplinkybių: mėnesinių gausumo ir noro gyventi patogiai. Paprastai vienoms mėnesinėms pakanka turėti 5-10 įklotų, tačiau jei moteris norėtų juos visus išplauti jau pasibaigus kraujavimo dienoms, įklotų vertėtų įsigyti daugiau.
Kalbėdama apie daugkartinius įklotus, A. Samulienė pasidalina savo patirtimi. Ji sako, kad mėnesinių metu galima naudoti kelias priemones. Pavyzdžiui, pašnekovė, kai būna namuose, yra linkusi naudoti daugkartinį įklotą, o išėjusi – daugkartines kelnaites. Savo turimus įklotus Aistė sako naudojanti jau 5 metus.
Siūlo pradėti nuo to, ką naudoja
Naujausia mėnesinių rinkos revoliucija, sako A. Samulienė, yra menstruacinės kelnaitės. Tai – daugkartinė higienos priemonė, kuri priglunda prie kūno, jos išorinis sluoksnis pagamintas iš drėgmę sugeriančios medžiagos.
Daugkartinės kelnaitės, lygiai kaip ir vienkartiniai paketai, yra skirstomi pagal kraujo sugeriamumą – štai vienos kelnaitės skirtos dėvėti pirmomis arba paskutinėmis menstruacijų dienomis, o kitos – pačiame mėnesinių įkarštyje.
Pašnekovė skaičiuoja, kad vienerioms menstruacijoms pakanka turėti 4-5 kelnaites, tačiau jeigu jas norima plauti mėnesinėms pasibaigus, tuomet kelnaičių kolekcija turėtų būti didesnė. Tiesa, A. Samulienės teigimu, menstruacinės kelnaitės yra brangiausia daugkartinė higienos priemonė – dažniausiai jos kainuoja apie 30 eurų.
A. Samulienė pasidalina ir rekomendacija, nuo ko pradėti toms moterims, kurios apie daugkartines higienos priemones dar tik galvoja. Pirmiausia, ji siūlo atsispirti nuo tų priemonių, kurias moteris naudoja dabar. Jeigu ji naudoja tamponus, jai turėtų tikti taurelė; jeigu įklotus – daugkartinis įklotas arba kelnaitės. A. Samulienė siūlo rinktis priemonę, artimiausią moters patirčiai, tuomet, sako ji, nebus tokio didelio pokyčio.
Paklausta, ar per tiek daugkartinių priemonių naudojimo metų pastebėjo sveikatos pokyčių, A. Samulienė jų išvardina ne vieną.
„Pirmiausia, nebeliko uždegimų, kuriuos anksčiau sukeldavo sintetinės higienos priemonės. Naudojant daugkartines priemones, kūnas gali kvėpuoti, gleivinė nedirginama, sumažėja alergijų. Kitos moterys pasakoja, kad pradėjus naudoti daugkartines priemones, mėnesinės tapo nebe tokios gausios. Aišku, tyrimų šia tema atlikta dar mažai, bet aš pasakoju, kuo dalijasi kitos moterys. Kai įvertiname, kuo daugkartinės priemonės geros mums, tada galime atsigręžti ir į aplinką – suprasime, kaip stipriai prisidedame prie aplinkos saugojimo“, – pasakojimą apie daugkartines higienos priemones užbaigia pašnekovė.
