OLED technologija, vertinant tik vaizdo kokybę, yra pranašesnė už tradicinius skystųjų kristalų (LCD) ekranus. OLED ekranuose kiekvienas pikselis įsižiebia pats, tai leidžia pasiekti visiškai juodas spalvas, neribotą kontrastą, atvaizduoti plačią spalvų gamą.

Tačiau OLED turi ir trūkumų. Pirmiausia, tai nedidelis bendras ekrano šviesos intensyvumas – tamsiame kambaryje tai nekliudo, o štai pro langą pašvietus saulei, ekranas gali atrodyti blankus. Aukščiausios klasės LCD ekranai kambaryje dienos metu atrodys ryškesni, tačiau dėl iš galo apšviečiamų skystųjų kristalų jie negali tapti visiškai juodi. OLED dar turi ir riziką, kad dėl statiškų vaizdų pikseliai ilgainiui „išdegs“ – atskirų pikselių ryškumas ilgainiui ims skirtis.

Ilgą laiką „Samsung“ savo aukščiausio segmento televizorius ženklina „QLED“ ir juos pateikia kaip alternatyvą aukščiausios klasės OLED televizoriams. Tačiau juose, nepaisant panašiai atrodančio pavadinimo, yra skystųjų kristalų ekranai, kad ir praturtinti „kvantiniais taškais“, leidžiančiais tiksliau perteikti spalvas. Vaizdo kokybės prasme, nors ir ne visais atvejais, tai buvo prastesnė alternatyva: mažesni matymo kampai, mažesni kontrastai, gerokai ilgesni pikselių atsako laikai.

Šios publikacijos autorius priešpandeminiais 2019-aisiais irgi darė pasirinkimą tarp LG OLED, ir „Samsung“ QLED technologijų – asmeniškai tuomet rinkausi OLED.
Sony A95K televizorius su QD-OLED ekranu

Tačiau panašu, kad šių metų naujausi „Samsung“ ekranai gali persverti svarstykles ir nušluostyti nosis esamoms alternatyvoms rinkoje, net ir OLED.

2021 m. Korėjos technologijų gigantas pristatė QD-OLED technologiją, leidžiančią pasiekti ir didesnį ekrano ryškumą, ir platesnę spalvų gamą, ir išvengti trūkumų, kuriuos turi tradiciniai OLED ekranai. Tačiau, tikėtina, už atitinkamą kainą.

„Samsung“ žada, kad naujieji ekranai bus itin ryškūs, spalvos bus tiksliau atvaizduojamos, o atsako laikas, kas labai svarbu žaidžiant žaidimus ar žiūrint kitą sparčiai besikeičiantį turinį, bus itin greitas.

Kaip tai pavyksta?

Pirmiausia, pikseliai pikseliams nelygūs. Tradiciniuose OLED ekranuose, gaminamuose kompanijos LG, vieną pikselį sudaro trys subpikseliai – raudonos, žalios ir mėlynos spalvos. Spalvos išgaunamos filtrais, kurie sugeria dalį šviesos. Naujesniuose OLED ekranų modeliuose netgi pridedamas vienas baltas pikselis tam, kad OLED ekranai pasiektų didesnį šviesos srautą, ir kompensuotų praradimus, tačiau tai kiek „išplauna“ spalvas esant didesniam ryškumui.

Naujieji ekranai spalvas išgaus naudodami „kvantinius taškus“. Tai yra nano dalelės, kurios sugeria energiją ir tuomet išspinduliuoja konkrečios spalvos (bangos ilgio) šviesą. Tad mėlynai pašvietus „raudoną“ kvantinį tašką, jis energiją „konvertuos“ ir spinduliuos skaisčia raudona spalva. Atitinkamai, kiti kvantiniai taškai mėlyną konvertuos į žalią, o pačios mėlynos konvertuoti nereikės. „Kvantinio“ taško dydis nulemia, kokią spalvą jis išspinduliuos.
QD-OLED technologija ateina į namus

„Samsung Display“ teigia, kad mėlynos spalvos LED užtikrina daugiausia energijos. Tai leistų pasiekti didesnį ekrano šviesos srautą, neprarandant spalvų ryškumo. Tiesa, kol kas nežadama, kad ryškumo prieaugis būtų dramatiškas.

Nurodoma, kad visas pilnai apšviestas QD-OLED televizoriaus ekranas galėtų užtikrinti 200 nitų, palyginimui, dabartiniai OLED ekranai „išspaudžia“ apie 150 nitų. Tai tebėra gana mažai, lyginant su tradiciniais LCD ekranais, netgi mobilieji telefonai artėja prie 1000 nitų.

Tačiau gerokai daugiau šviesos srauto skleisti ekranai gali tuomet, kai reikia išryškinti tam tikras detales ekrane. Pvz., 10 procentų ekrano jau galėtų pasiekti 1000 nitų, o dar didesnį šviesos srautą – dar mažesnio ploto QD-OLED ekrano dalis. Tradicinių OLED ekranų pikas – siekia maždaug ties 800 nitų, o QD-OLED žada ir 1500 nitų.

„Youtube“ technologijų apžvalgininkai „Linus Tech Tips“ įvertino, kad naujųjų ekranų spalvos išties ryškesnės naudojant didelio spalvų spektro turinį: raudona, žalia, ar kitos spalvos atrodo esančios arčiau realybės, mat jos nėra „atskiestos“ balta spalva.

Tai vienas pagrindinių „Samsung Displays“ teiginių. Spalvų „nesuvalgo“ ir filtrai, naudojami išgauti spalvas kitais būdai.
QD-OLED technologija ateina į namus

Įspūdingas kontrastas ir gebėjimas pasiekti didžiulį šviesos intensyvumą mažuose ekrano plotuose atperka bendro šviesos srauto trūkumą.

Autoriui asmeniškai naudojant OLED ekraną namuose šviesos stygius retai juntamas, nebent išskirtinai šviesiomis dienomis, kai saulė tiesiogiai apšviečia kambarį. Žiūrint turinį tamsoje, OLED privalumai nenuginčijami. QD-OLED turės atrodyti dar įspūdingiau.

Tačiau kaina išlieka mįsle. Šiuo metu pačių pigiausių 65 colių OLED technologijos televizorių kainos Lietuvoje prasideda nuo maždaug 1300 eurų. Viešai tekę regėti spekuliacijų, kad nauji QD-OLED televizoriai gali kainuoti net ir 8000 eurų.

„Sony“ pirmoji pristatė savo flagmaną – A95K modelį – su naujos technologijos QD-OLED ekranu, kurį gamina „Samsung Display“. Whathifi.com rašo, kad šio modelio kaina bus didesnė nei A90J modelio, kuris kainavo apie 4000 eurų už 65 colių įstrižainę.
Sony A95K televizorius su QD-OLED ekranu

Teoriškai, QD-OLED ekranai ilgainiui galėtų netgi tapti pigesni, kadangi juos gaminti turėtų būti paprasčiau, jiems turėtų pakakti mažiau medžiagų. Tačiau tuo galėsime įsitikinti nebent ilgesniu laikotarpiu.

Jei tik mūsų rankos gaus prisiliesti prie naujųjų „Samsung“ ekranų – nedelsdami pasidalinsime įspūdžiais.

Tačiau portalas CNET rašo, kad kol kas QD-OLED ekranai bus retenybė. LG turės šešis kartus didesnę gamybos apimtį OLED ekranams nei „Samsung“ naujiesiems QD-OLED. Tad kol kas jais galės mėgautis išrinktųjų mažuma – tie, kurie labiausiai vertina vaizdą ir už tai gali susimokėti.

Ekranų technologijos gali atrodyti painios. Ar jus domintų platesnis paaiškinimas, kuo jos skiriasi? Išsakykite savo lūkesčius komentaruose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)