Kada vaikui pirkti telefoną?
Viešojoje erdvėje daugėja svarstymų, kad pirmasis telefonas vaikui turėtų būti suteikiamas kiek įmanoma vėliau. Vis dėlto tai yra labai individualus klausimas, o Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė pabrėžia, kad technologijų draudimas nebūtinai yra geriausia išeitis, siekiant apsaugoti vaiką nuo kylančių grėsmių.
„Telefonas gali būti reikalingas ryšiui ir saugumui, tačiau vaikui paprastai nereikia neriboto interneto, socialinių tinklų, žaidimų ir programėlių parduotuvės. Todėl mano principas toks: drausti reikia ne patį telefoną, o tai, kas jame konkrečiu metu neturėtų būti pasiekiama. Kartu būtini pokalbiai, aiškios ribos ir palaipsnis savarankiškumo didinimas“, – sako ekspertė.
Be to, A. Liubertaitė-Amšiejė pažymi, kad nėra ir vienos neurologinės datos, nurodančios, koks amžius jau yra tinkamas šių technologijų naudojimui.
„Tryliktas gimtadienis automatiškai nesukuria savikontrolės, o platformų amžiaus ribos nėra smegenų brandos matas. Mano praktinė kryptis būtų tokia: iki 12 metų vaikui neduočiau neriboto asmeninio išmaniojo telefono. Jei ryšio priemonės reikia anksčiau, rinkčiausi ribotų funkcijų įrenginį“, – pataria ji.
Kaip suprasti, ar vaikas jau pasirengęs telefonui?
Siekiant įvertinti, ar vaikas jau pasirengęs asmeniniam mobiliajam įrenginiui, ekspertė siūlo vertinti ne vaiko pažadus, o jo elgesį. Vaikas turėtų:
gebėti sustoti sutartu laiku be nuolatinio konflikto;
saugoti miegą, mokslą, judėjimą ir kitus interesus;
priimti tėvų kontrolės priemones ir sutartą priežiūrą;
mokėti saugoti slaptažodžius ir asmens duomenis;
nesusirašinėti su nepažįstamais žmonėmis;
pasakyti suaugusiajam apie patyčias, bauginantį turinį ar keistus prašymus;
nenaudoti telefono kaip vienintelio būdo nusiraminti, ištverti nuobodulį ar vienatvę.
„Jeigu šių gebėjimų dar nėra, tai nereiškia, kad vaikas blogas ar nebrandus. Tai reiškia, kad jam dar reikia mažesnės skaitmeninės atsakomybės“, – aiškina pašnekovė.
Kodėl pirmąjį telefoną vaikui siūloma pirkti kuo vėliau?
Diskusijos apie tai, kad pirmąjį telefoną vaikui pirkti derėtų kuo vėliau, nėra iš piršto laužtos. Pasak ekspertės, per pastaruosius 10–15 metų pasikeitė ne vaikų smegenys, o patys telefonai – jie visada yra šalia, o juose esančios programėlės kausto dėmesį taip, kad neretai gali būti itin sudėtinga atsispirti. Todėl ji siūlo į telefoną žvelgti klausiant, ką jis išstumia iš vaiko gyvenimo, vertinant ne vien prie jo praleistą laiką – vienas telefonu žaidžia atlikęs namų darbus, pažaidęs lauke ar skyręs dėmesio šeimai, o kitas tą patį laiką atima iš miego.
„Probleminio naudojimo daugėja. Šį naudojimą akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 280 tūkst. paauglių. Probleminis socialinių tinklų naudojimas išaugo nuo 7 proc. 2018 m. iki 11 proc. 2022 m. Tačiau socialiniai tinklai gali padėti ir palaikyti ryšį su draugais. Problema prasideda tada, kai vaikas nebegali sustoti ir apleidžia kitas svarbias veiklas“, – sako ji.
Nerimą keliančių tyrimų yra ir daugiau. Pastarieji rodo, kad telefono naudojimo dėka galimai kenčia ir vaikų sveikata.
„2026 m. 10 588 vaikų tyrime išmanųjį telefoną turėjusių dvylikamečių nutukimo statistiniai šansai buvo 40 proc., o nepakankamo miego – 62 proc. didesni nei telefono neturėjusių vaikų. Tai nereiškia, kad telefonas tiesiogiai sukėlė nutukimą. Tyrimas parodė ryšį, bet ne priežastį.
Kitame 2026 m. tyrime telefono gavimas maždaug 13 metų amžiaus pats savaime nebuvo susijęs su nutukimu ar depresija. Daugiau reikšmės turėjo tai, kiek laiko vaikas juo naudojosi. Telefoną nakčiai palikus ne miegamajame, nepakankamo miego šansai buvo 36 proc. mažesni. Panašią kryptį parodė ir Danijoje atliktas daugiau kaip tūkstančio vaikų bei paauglių tyrimas. Ilgesnis pramoginis ekranų naudojimas buvo susijęs su prastesniais sveikatos rodikliais, ypač tarp trumpiau miegančių vaikų“, – sako ji.
Telefonai trukdo ir mokytis: „Tą patvirtina ir OECD PISA 2022 duomenimis, apie 30 proc. mokinių per matematikos pamokas blaškė jų pačių įrenginiai, o 25 proc. – bendraklasių telefonai ar planšetės.“
Todėl ekspertė atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti, ar vaikas geba pats sustoti ir ar telefono naudojimas nepradeda trukdyti miegui, mokslui, judėjimui bei santykiams.
Miegas
13–18 metų paaugliams paprastai reikia 8–10 valandų miego.
„Miego metu įtvirtinama išmokta informacija, atkuriamas dėmesio valdymas, reguliuojamos emocijos, apetitas ir medžiagų apykaita“, – sako ekspertė ir rekomenduoja ekranus išjungti likus 30–60 minučių iki miego, o telefoną nakčiai laikyti ne miegamajame.
Judėjimas
Vaikams ir paaugliams rekomenduojama vidutiniškai bent 60 minučių per parą skirti vidutinio arba didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Tačiau, ekspertės pateikiamais PSO Europos HBSC duomenimis, šį lygį pasiekia tik dalis vaikų – apie 25 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių.
„Judėjimas reikalingas širdies ir medžiagų apykaitos sveikatai, kaulų ir raumenų augimui, nuotaikos reguliavimui, miegui bei vykdomosioms funkcijoms. Danijoje atliktame dviejų savaičių randomizuotame tyrime griežtai sumažinus šeimų pramoginį ekranų laiką, vaikų nesėdimos veiklos padaugėjo maždaug 46 minutėmis per parą. Tai gana tiesiogiai parodo, kur gali atsirasti ekrano atlaisvintas laikas“, – pažymi pašnekovė.
Buvimas lauke
Dienos šviesa padeda reguliuoti paros ritmą, o buvimas lauke dažnai reiškia daugiau judėjimo, spontaniško žaidimo ir gyvo bendravimo.
„Tyrimų duomenys apie gamtos poveikį psichikos sveikatai yra palankūs, nors ne visi jie leidžia teigti priežastinį poveikį. Todėl praktiška užduotis nėra „dar vienas būrelis“, o kasdienis buvimas dienos šviesoje, geriausia kartu judant“, – teigia A. Liubertaitė-Amšiejė.
Gyvas bendravimas
Bendraudami gyvai vaikai mokosi skaityti veido išraiškas ir balso toną, tartis, palaukti savo eilės, spręsti nesutarimus ir atkurti santykius po konflikto. Skaitmeninis bendravimas gali papildyti šiuos santykius, tačiau neturėtų jų pakeisti.
„Trumpame Danijos eksperimente sumažinus visos šeimos ekranų laiką pagerėjo vaikų prosocialaus elgesio vertinimai, nors dėl trumpos tyrimo trukmės negalime teigti, kad poveikis išliktų ilgai“, – toliau tyrimais remiasi pašnekovė.
Ar pirmasis telefonas vaikui būtinai turi būti išmanusis?
Ekspertė sako: nebūtinai. Pirmasis vaiko telefonas gali turėti gerokai mažiau funkcijų nei įprastas išmanusis.
A. Liubertaitė-Amšiejė siūlo apsvarstyti šias alternatyvas:
paprastas telefonas skambučiams ir žinutėms;
laikrodis su skambinimo ir buvimo vietos funkcijomis, tačiau be naršyklės ir socialinių tinklų;
tėvų administruojamas išmanusis telefonas su skambučiais, žinutėmis, žemėlapiais ir keliomis patvirtintomis programėlėmis;
bendras šeimos kompiuteris ar planšetė, naudojama bendroje namų erdvėje.
„Pirmasis telefonas neturi būti visas internetas vaiko kišenėje. Funkcijas galima pridėti palaipsniui, kai vaikas parodo, kad geba susitarti ir laikytis susitarimų“, – dar kartą pabrėžia svarbiausią patarimą ji.
Kokias taisykles nustatyti vaikui gavus pirmąjį telefoną?
Šeimos taisyklės, pažymi pašnekovė, turėtų būti sutartos dar prieš įjungiant pirmąjį telefoną. Ekspertė rekomenduoja iš anksto aptarti:
kam telefonas perkamas ir kokios jo funkcijos reikalingos;
kokios programėlės leidžiamos ir kas gali įdiegti naujas programėles;
kad telefonas nenaudojamas per pamokas, ruošiant namų darbus, valgant ir šeimos pokalbių metu;
kad naktį telefonai kraunami ne miegamuosiuose;
kad nebūtini pranešimai ir automatinis vaizdo įrašų paleidimas būtų išjungti;
kad tėvų kontrolė būtų naudojama atvirai, o ne slapta;
kada taisyklės bus peržiūrimos ir kokiu elgesiu vaikas gali užsitarnauti daugiau savarankiškumo.
Visgi pašnekovė pabrėžia, kad taisyklių turėtų laikytis ne tik atžalos, bet ir jų tėvai.
„Galiausiai, tėvams patiems verta prisiminti, kad vaikai mokosi iš pavyzdžio. Jeigu norime, kad vaikas vakarais padėtų telefoną į šalį, tą patį turėtume daryti ir mes“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Kiek laiko vaikas gali praleisti prie telefono?
A. Liubertaitė-Amšiejė kaip orientyrą pateikia Švedijos rekomendacijas: 6–12 metų vaikų pramoginį ekrano laiką siūloma riboti iki maždaug 1–2 valandų, o 13–18 metų paauglių – iki 2–3 valandų per parą.
Tačiau tai nėra universali medicininė riba. Vertinant vaiko ekrano laiką, pirmiausia, kaip jau buvo aptarta aukščiau, turėtų tilpti 8–10 valandų miegas, mokslai, judėjimas, buvimas lauke, užklasinė veikla ir gyvi santykiai.
Jeigu vaikui sunku atsitraukti nuo ekrano, ekspertė siūlo pirmiausia pasižiūrėti į realius įrenginio duomenis: kiek laiko naudojamasi telefonu, kokios programėlės užima daugiausia laiko, kuriuo paros metu telefonas naudojamas ir kas dėl to nukenčia.
„Tada ribojamas ne visas gyvenimas, o konkretūs rizikos taškai: naktinis naudojimas, socialiniai tinklai, žaidimai, pranešimai ar programėlių diegimas“, – pataria A. Liubertaitė-Amšiejė.
Koks turėtų būti pirmasis telefonas vaikui?
„Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis sako, kad renkant pirmąjį telefoną svarbiausia galvoti ne apie brangiausią modelį, o apie jo paskirtį. Pasak M. Baltušio, pirmasis telefonas vaikui pirmiausia reikalingas ryšiui su tėvais, o jo pasirinkimą turėtų lemti realūs vaiko poreikiai. Todėl pirmasis telefonas neprivalo būti ir brangiausias rinkoje.
„Daugeliui vaikų visiškai pakanka vidutinės klasės išmaniojo telefono su pakankamai talpia baterija, patvariu korpusu, geru ekranu, 5G ryšiu ir bent keliems metams užteksiančiu našumu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į atminties talpą – rekomenduočiau rinktis bent 128 GB, kad įrenginio nereikėtų nuolat valyti nuo nuotraukų ir programėlių“, – pažymi M. Baltušis.
O jaunesniems vaikams, kaip pastebėjo ir A. Liubertaitė-Amšiejė, apskritai nebūtina rinktis išmaniojo telefono.
„Specialiai vaikams pritaikyti telefonai ar laikrodžiai gali būti geras sprendimas jaunesniems vaikams, kuriems išmaniojo telefono dar nereikia. Tokiu atveju svarbiausia – skambučiai, GPS vietos nustatymas ir galimybė vaikui susisiekti su tėvais“, – sako jis.
Trumpai: į ką atkreipti dėmesį renkant pirmąjį telefoną vaikui?
Kam telefonas bus naudojamas?
Ar vaikui reikia išmaniojo telefono, ar pakaktų skambučių ir žinučių?
Ar įrenginys turi pakankamai talpią bateriją?
Ar korpusas pakankamai patvarus?
Ar pakanka telefono našumo keliems metams?
Ar yra bent 128 GB atminties?
Ar galima įjungti tėvų kontrolę?
Ar galima riboti programėlių diegimą, pirkimus ir turinį?
Kaip paruošti vaiko telefoną prieš naudojimąsi?
Telefoną vaikui, pažymi M. Baltušis, verta paruošti kartu su vaiku, o ne slapta nustatyti visus ribojimus tėvams vieniems. Taip, pasak pasak pašnekovo, atsiranda galimybė iš anksto paaiškinti vaikui, kaip veiks telefonas ir kodėl nustatomos tam tikros taisyklės. O pirmasis žingsnis – užtikrintas įrenginio saugumas.
„Pirmiausia reikėtų nustatyti ekrano užraktą – PIN kodą, slaptažodį ar biometrinį atrakinimą. Taip pat svarbu įjungti automatinius operacinės sistemos ir programėlių saugumo atnaujinimus bei sukurti vaiko amžiui tinkamą paskyrą“, – patarimais dalijasi jis.
O tėvų kontrolė gali būti naudojama ne tik tam, kad būtų matoma, kiek valandų vaikas praleidžia prie ekrano.
„Galima riboti programėlių diegimą ir pirkimus, nustatyti amžiaus reikalavimus turiniui, kontroliuoti tam tikrų programėlių naudojimą ir matyti, kiek laiko vaikas praleidžia telefone. Tokias funkcijas turi tiek „Android“, tiek „iOS“ ekosistemos“, – atkreipia dėmesį technologijų ekspertas.
Jis ragina nepamiršti ir finansinio saugumo: „Vaikui neturėtų būti laisvai prieinama galimybė pirkti programėles, žaidimų papildinius ar kitą skaitmeninį turinį. Pirkimus geriausia susieti su tėvų patvirtinimu.“
O ar tėvai turėtų sekti vaiko buvimo vietą?
„Vietos nustatymo funkcija taip pat gali būti labai naudinga, ypač jaunesniems vaikams. Tačiau ją reikėtų vertinti kaip saugumo priemonę, o ne nuolatinio sekimo įrankį. Vaikui verta paaiškinti, kada ir kodėl jo buvimo vieta gali būti matoma tėvams. Vyresniam vaikui svarbu gerbti jo privatumą ir kartu aiškiai susitarti dėl situacijų, kai vietos dalijimasis yra būtinas“, – sako jis.
Kaip apsaugoti vaiką nuo grėsmių internete?
Pirmasis telefonas vaikui reiškia ne tik ryšį ir pramogas, bet ir naujas saugumo rizikas. M. Baltušis pataria dar prieš vaikui pradedant savarankiškai naudotis telefonu išmokyti jį nesidalinti asmenine informacija.
„Adresas, mokyklos pavadinimas, telefono numeris, slaptažodžiai, nuotraukos ar buvimo vieta neturėtų būti viešinami ar siunčiami nepažįstamiems žmonėms“, – pabrėžia jis.
Vaikas taip pat turėtų žinoti, kaip atpažinti sukčiavimą – įtartinas nuorodas, prašymus skubiai pervesti pinigus, netikrus prizus ar nepažįstamų žmonių prašymus atsiųsti nuotraukas.
„Taip pat būtina kalbėti apie slaptažodžius. Vaikas turėtų žinoti, kad jų negalima perduoti draugams, o skirtingoms paskyroms geriausia naudoti skirtingus slaptažodžius“, – sako M. Baltušis.
O svarbiausia – kad vaikas nebijotų apie tokius atvejus papasakoti tėvams: „Labai svarbu susitarti, ką vaikas turėtų daryti susidūręs su nemalonia situacija internete. Mano nuomone, viena pagrindinių šeimos taisyklių turėtų būti tokia: jeigu kažkas nutiko, vaikas visada gali kreiptis į tėvus ir dėl to nebus nubaustas vien už tai, kad papasakojo. Tai ypač svarbu kalbant apie patyčias, grasinimus ar kontaktą su nepažįstamais žmonėmis.“
Ekspertė A. Liubertaitė-Amšiejė atkreipia dėmesį ir į dar vieną didžiulę grėsmę. Pasak jos, Lietuvos institucijos yra įspėjusios apie vaikų ir paauglių verbavimo rizikas.
„Negalime pamiršti ir daug rimtesnės grėsmės. Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba žmonių ieško per „Telegram“, o Lietuvos institucijos jau kalba apie realius vaikų ir paauglių verbavimo atvejus socialiniuose tinkluose ir privačių žinučių programėlėse. Tai gali vykti ir per „WhatsApp“ ar kitą vaikui įprastą programėlę. Iš pradžių nepažįstamas žmogus pasiūlo lengvai užsidirbti: nufotografuoti pastatą, nupiešti grafitį, perduoti daiktą ar pasidalyti įrašu. Vėliau užduotys tampa pavojingesnės ir gali baigtis šnipinėjimu, padegimu ar kitu nusikaltimu“, – perspėja pašnekovė,
Visgi ji ragina suprasti, kad problema nėra konkreti programėlė.
„Problema nėra pats „Telegram“ ar „WhatsApp“ ženklas telefone. Problema ta, kad nepažįstamas žmogus gali privačiai pasiekti vaiką ir juo manipuliuoti. Todėl vaikas turi žinoti: neatsakyti, nieko nevykdyti, išsaugoti žinutes ir iškart pasakyti suaugusiajam. Tai jau ne žaidimas ir ne vien ekrano laiko klausimas. Tai vaiko, šeimos ir valstybės saugumo klausimas“, – pabrėžia A. Liubertaitė-Amšiejė.
