Perskaite šį tekstą gausite 
Nors oficialus „TikTok“ amžiaus limitas yra 13 metų, įvairūs tyrimai rodo, kad šiuo socialiniu tinklu naudojasi ir gerokai jaunesni vaikai. Pavyzdžiui, „Common Sense Media“ duomenys rodo, kad jau 5–8 metų vaikai vidutiniškai 22 minutes per dieną praleidžia žiūrėdami trumpus vaizdo įrašus tokiose platformose kaip „TikTok“, „Reels“ ar „YouTube Shorts“.
To paties tyrimo duomenys rodo, kad paauglės merginos „TikTok“ praleidžia daugiau nei 2 valandas per dieną, o intensyviai soc. tinklais besinaudojantys paaugliai platformoje gali praleisti ir gerokai daugiau laiko. Tad aišku viena – „TikTok“ yra ne tik ypač populiari tarp jaunų žmonių ir vaikų, bet joje praleidžiama ir didžiulė dalis jų gyvenimo. Be to, prie platformos prisijungiama vis jaunesniame amžiuje.
Visgi didžiausia problema slypi ne tame, kiek laiko jaunuoliai praleidžia prie mobiliųjų ekranų, o ką mato anapus jų bei kaip tai veikia jų gyvenimus. Siekiant apsaugoti vaiką „TikTok“ platformoje, vien draudimų ar griežtų laiko apribojimų neužtenka – ekspertai kalba, kad kur kas svarbiau, jog patys tėvai suprastų, kaip veikia ši platforma, domėtųsi vaikų skaitmeniniu gyvenimu ir nuo pirmųjų dienų kurtų aiškias naudojimosi taisykles.
Kokie yra didžiausi „TikTok“ pavojai vaikams?
Algoritmas greitai perpranta vaiko interesus ir formuoja siaurą informacijos burbulą.
Emociškai paveikus turinys skatina kuo ilgiau naršyti.
Vaikams ir jaunuoliams sunkiau atsispirti platformos veikimo principams, nes jų kritinis mąstymas ir savikontrolė dar tik formuojasi.
„Telia“ Įtraukties ir įvairovės vadovė Julija Markeliūnė pirmiausia pažymi, kad kalbant apie „TikTok“ grėsmes vaikams, dažniausiai akcentuojamas ekranų laikas ar netinkamas turinys, tačiau tai nėra vienintelės ar pačios didžiausios rizikos. Pasak jos, dėmesys verčiau turėtų krypti į algoritmus, kurie labai greitai išmoksta, kas patraukia vaiko dėmesį, ir ima rodyti vis daugiau panašaus turinio.
„Tai gali formuoti gana siaurą pasaulio matymą, stiprinti tam tikrus įsitikinimus ar net skatinti žalingas tendencijas, jei vaikas susidomi rizikingu turiniu“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Panašiai į „TikTok“ vaikams keliamas grėsmes žvelgia ir „Surfshark“ technologijų vadovas Donatas Budvytis. Jis aiškina, kad pati platforma sukurta taip, jog vartotojas kuo ilgiau liktų naršyti, todėl jaunesniems žmonėms atsispirti yra kur kas sudėtingiau nei suaugusiems. Jis, kaip ir J. Markeliūnė, aiškina, kad šios platformos algoritmas veikia itin paprastai – stebi kiekvieną vartotojo veiksmą ir kuo greičiau prisitaiko prie jo pomėgių.
„TikTok“ algoritmas veikia vadovaudamasis labai paprasta logika: jis stebi, kas jus sudomina, ir labai greitai rodo dar daugiau to paties. Jei sustojate prie tam tikro tipo turinio, ilgiau jį žiūrite ar sureaguojate, platforma supranta, kad būtent to turinio reikia rodyti daugiau“, – antrina jis.
O būtent čia ir kyla didžiausia rizika jauniems žmonėms.
„Vaikams ir paaugliams tai gali būti ypač paveiku, nes jų kritinis mąstymas dar tik formuojasi. Jie ne visada pastebi, kad mato ne „visą pasaulį“, o tik labai siaurai atrinktą jo dalį.
Beveik visos socialinių tinklų platformos sukurtos taip, kad „scrollinti“ norėtųsi kuo ilgiau. Kai vartotojui rodomas jam sukalibruotas emociškai stipriausiai veikiantis turinys, iš tos srovės išlipti gali būti sunku net suaugusiems. Vaikui tai ypač sudėtinga, nes savikontrolės mechanizmai dar nėra tokie stiprūs“, – sako jis.
Kaip „TikTok“ veikia vaikų savivertę?
Socialiniai tinklai skatina nuolatinį lyginimąsi su kitais.
Peržiūros, sekėjų skaičius ir komentarai tampa savivertės matu.
Iškreipti, realybės neatitinkantys grožio ir gyvenimo standartai gali neigiamai veikti emocinę savijautą.
Dar viena dažnai nuvertinama šioje platformoje slypinti problema – nuolatinis lyginimasis su kitais. Kitaip tariant, socialinis spaudimas.
„Vaikams tampa svarbu ne tik kurti turinį, bet ir nuolat lyginti save su kitais: kiek peržiūrų surinko vaizdo įrašas, kiek sekėjų turi draugai, kaip jie atrodo ar kuo gyvena“, – sako J. Markeliūnė.
D. Budvytis atkreipia dėmesį, kad ši problema gali turėti neigiamą įtaką jauno žmogaus savivertei.
„Vaikai save lygina su tuo, ką mato ekrane – su išvaizda, gyvenimo būdu, populiarumu, reakcijomis. Jei turinys nuolat formuoja nerealistiškus standartus, tai gali paveikti savivertę, nuotaiką ir santykį su savimi“, – pažymi pašnekovas.
Kodėl „TikTok“ kelia privatumo riziką vaikams?
Vaikai dažnai nesuvokia, kokią asmeninę informaciją atskleidžia savo vaizdo įrašuose.
Nekalti įrašai gali išduoti kasdienius maršrutus, lankomas vietas ar kitus jautrius asmeninius duomenis.
Privatumo supratimas yra svarbi skaitmeninio raštingumo dalis.
Kalbinti pašnekovai tėvus ragina nepamiršti ir privatumo.
Vaikai dažnai net nesusimąsto, kad filmuodami savo kasdienybę atskleidžia kur kas daugiau informacijos, nei patys supranta. J. Markeliūnė čia skuba pateikti ir pavyzdį, kurį dažnai aptaria su mokiniais.
„Mokyklose bendraudama su vaikais mėgstu klausti, jei „TikTok“ streaminat (liet. tiesiogiai transliuojate) savo rytinę kelionę į mokyklą, rodot kaip laukiat autobuso stotelėje, kaip į jį įlipate ir važiuojate, kokią informaciją apie save atskleidžiate?
Pokalbio eigoje išsigryniname, kad iš tiesų net toks nekaltas pasidalinimas nurodo jūsų kasdienę lokaciją, kurioje būnate kiekvieną darbo dieną. Atrodo smulkmena, bet būdami suaugusiais žmonėmis puikiai suprantame už to slypinčias rizikas. Tai nėra tik technologinis klausimas, tai skaitmeninio raštingumo dalis“, – aiškina pašnekovė.
D. Budvytis taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikai viešina daug jautrios informacijos net nesuprasdami jos vertės. Ir tai nėra tik lokacija.
„Vaikai ir paaugliai dažnai labai natūraliai dalijasi savo kasdienybe, veidu, balsu, aplinka, emocijomis, net vietomis, kuriose būna. Jie to nevertina kaip jautrios informacijos, nors iš tikrųjų tai yra labai daug apie žmogų pasakantys duomenys“, – antrina jis.
Skaitmeninis pėdsakas gali išlikti visam gyvenimui
Internete paskelbtas turinys gali jame išlikti daug metų.
Viešai skelbiami duomenys gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemų mokymui.
Vaikų paskelbtą informaciją ateityje sukontroliuoti gali būti labai sudėtinga.
Dar viena nerimą kelianti žinia yra tai, kad šiandien internete paskelbtas turinys gali būti naudojamas ir po daugelio metų. J. Markeliūnė primena, kad kartais vaiko skaitmeninį pėdsaką pradeda kurti net patys tėvai.
„Natūralu, kad jei vaikas nuo ankstyvos vaikystės pripranta būti filmuojamas, fotografuojamas ir mato save socialiniuose tinkluose, jis daug anksčiau ima norėti turėti ir savo paskyrą. Tačiau verta prisiminti, kad visa tai kuria vaiko skaitmeninį pėdsaką – informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie internete gali išlikti daugelį metų ir ateityje turėti pasekmių, kurių šiandien dar negalime numatyti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
D. Budvytis priduria, kad viešai paskelbtas turinys gali būti panaudotas ir dirbtinio intelekto (DI) modelių mokymui. Jo teigimu, „Surfshark“ atlikta analizė parodė, kad atsisakyti tokio duomenų naudojimo nėra paprasta, o „TikTok“ šiuo požiūriu išsiskiria kaip viena agresyviausiai vartotojų duomenis naudojančių platformų.
„Iš 10 populiariausių mūsų tyrime analizuotų socialinių tinklų platformų „TikTok“ išsiskyrė kaip agresyviausia – vartotojams reikia atlikti mažiausiai 19 veiksmų, norint išreikšti valią, kad jų duomenys nebūtų naudojami DI mokymui“, – liūdna žinia dalijasi jis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę – beveik visos populiariausios socialinių tinklų platformos pagal numatytuosius nustatymus jau kaupia vartotojų duomenis. Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ar „Instagram“ pirmiausia naudoja viešai prieinamą informaciją, tačiau kitos socialinės platformos, kaip antai „TikTok“, pasiekia ir privačius duomenis.
„TikTok“ duomenų rinkimas ypač agresyvus ir DI analizuoja ne tik viešus, tačiau ir privačius vaizdo įrašus bei net neišsaugotus juodraščius. Taigi kalbant apie duomenų kontrolę socialiniuose tinkluose, realybė gana paprasta – ji yra ribota. Jei turinys skelbiamas viešai, vartotojo galimybės pilnai kontroliuoti, kaip tas turinys gali būti panaudotas, nėra didelės. Būtent todėl kiekvienos paskyros privatumo nustatymai tampa esminiu klausimu.
Viešai skelbiamas turinys ilgainiui gali būti panaudotas būdais, apie kuriuos pats vartotojas įkėlimo momentu net nepagalvojo. Vaikų atveju tai ypač jautru, nes jų turinys kuriamas bei keliamas spontaniškai, neįvertinant ilgalaikių pasekmių“, – pažymi jis.
Tėvai dažnai klaidingai mano pažįstantys „TikTok“
Vaikų ir suaugusiųjų „TikTok“ srautai ir matoma informacija gali būti visiškai skirtinga.
Reikėtų domėtis vaiko skaitmeniniu pasauliu be kritikos ir išankstinių nuostatų.
Draudimai neretai neveikia taip efektyviai kaip susitarimai ir nuolatinis dialogas.
J. Markeliūnė primena, kad net ir aktyviai „TikTok“ besinaudojantys suaugusieji dažnai nemato to paties turinio kaip jų vaikai. Vadinasi, jie negali tiksliai žinoti, kokia informacija pasiekia jų atžalą, net jei patys naudojasi šia platforma ir mano esą ją pažįstantys.
„Suaugusiųjų ir vaikų „TikTok“ dažnai atrodo visiškai skirtingai – algoritmai kiekvienam rodo individualiai pritaikytą turinį, o vaikai platformą naudoja kitaip nei jų tėvai“, – primena šios platformos veikimo principus ekspertė.
Visgi yra ir tokių tėvų, sako ji, kurie apskritai nesinaudoja šia platforma ir nesidomi jos turiniu. Abiem atvejais, esant tėvų susirūpinimui, ji ragina į vaiko skaitmeninį pasaulį ateiti ne su kontrole, o su smalsumu.
„Man labai patinka principas „klausyti tuščiu puodeliu“ – be išankstinių nuostatų, nesistengiant iš karto vertinti ar kritikuoti. Paklausti, ką vaikas mėgsta žiūrėti, kokie kūrėjai jam įdomūs, kas šiuo metu populiaru ir kodėl“, – patarimu dalijasi ji ir priduria, kad toks nuoširdus domėjimasis skatina vaiką pasitikėti tėvais bei kartu leidžia geriau suprasti, kokioje skaitmeninėje aplinkoje vaikas leidžia laiką.
Abu ekspertai vieningai sutaria, kad draudimai nėra efektyviausias sprendimas. Todėl J. Markeliūnė pataria verčiau kurti susitarimą.
„Vien draudimai dažnai duoda tik trumpalaikį rezultatą, nes vaikai gana greitai randa būdų apeiti ribojimus arba ima slėpti savo veiklą internete. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje daug efektyviau veikia susitarimai, aiškios taisyklės ir nuolatinis dialogas“, – pabrėžia ji.
Vaikams, aiškina ji, būtina suprasti, kad ne visas internete matomas turinys yra tikras, o populiarumas nebūtinai reiškia patikimumą. Todėl ji skatina tėvus kartu aptarti, kaip atpažinti manipuliacijas, reklamą, dirbtinai kuriamą įvaizdį ar dezinformaciją, kartu pasižiūrėti, kokio tipo turinio vaikas mato daugiausia, kodėl būtent toks turinys jam rodomas ir ar jis geba sąmoningai reguliuoti savo vartojimą.
„Tokie pokalbiai padeda vaikui suvokti, kad jis gali ne tik pasyviai vartoti turinį, bet ir sąmoningai rinktis, ką nori matyti savo sraute. Ir, žinoma, labai svarbu rodyti asmeninį pavyzdį. Vaikai stebi ne tik tai, ką sakome, bet ir kaip patys naudojamės technologijomis. Jei šeimoje atsiranda laikas be telefonų, bendri pokalbiai ar veiklos, sveikesni skaitmeniniai įpročiai formuojasi natūraliau“, – šypteli ji.
Kokius „TikTok“ privatumo nustatymus būtina patikrinti?
Paskyrą rekomenduojama padaryti privačią.
Reikėtų apriboti, kas gali komentuoti, rašyti žinutes ir matyti turinį.
Verta naudoti „Family Pairing“ funkciją ir laikytis „TikTok“ amžiaus rekomendacijų.
O siekiant sustiprinti vaiko saugumą internete, technologijų ekspertas rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti paskyros saugumu.
„Manau, kad pirmiausia reikėtų taisyti ne laikrodį, o durų spyną. Prieš ribojant ekrano laiką, svarbu pasirūpinti, kad paskyra būtų kuo saugesnė. Pats pirmas žingsnis – paskyrą padaryti privačią. Tai bazinis, bet labai svarbus nustatymas, nes jis leidžia geriau kontroliuoti, kas mato vaiko kuriamą turinį“, – svarbiu patarimu dalijasi jis.
Jo teigimu, reikėtų peržiūrėti, kas gali komentuoti, siųsti žinutes, žymėti vaizdo įrašuose ar naudoti sukurtą turinį, o taip pat aktyvuoti „Family Pairing“ funkciją.
„Tai tikrai naudinga funkcija, nes leidžia tėvams ne tik matyti bendrą situaciją, bet ir padėti vaikui valdyti nustatymus, ekrano laiką bei turinio filtravimą“, – aiškina jis.
Ir galiausiai jis ragina įsitikinti, kad viešai nėra nurodyta perteklinė asmeninė informacija: „Tikras vardas, gimimo data, mokykla ar kita identifikuojanti informacija viešoje paskyroje tikrai nėra gera idėja.“
J. Markeliūnė priduria, kad šeimoje kompromisų neturėtų būti ir dėl platformų amžiaus ribos. Ji aiškina, kad jos nustatytos neatsitiktinai, todėl į jas visi be išimties tėvai turėtų žiūrėti rimtai.
„Amžiaus limitai atsirado įvertinus vaikų raidą, gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, suprasti privatumo rizikas, atpažinti manipuliacijas ar reklamos poveikį. Kuo jaunesnis vaikas, tuo sunkiau jam įvertinti šias grėsmes, todėl rekomenduojamo amžiaus laikymasis yra viena paprasčiausių prevencinių priemonių“, – pažymi ji.
Kokie ženklai rodo, kad socialiniai tinklai vaiką jau veikia neigiamai?
Įspėjamieji ženklai – dirglumas, prastesnė nuotaika, miego sutrikimai ir mažėjantis susidomėjimas kita veikla ar bendravimu gyvai.
Nerimastingumas dėl išvaizdos, populiarumo ar kitų vertinimo.
Kartais gali pasireikšti fiziniai simptomai – pilvo ir galvos skausmas, nemiga, nuovargis ir kt.
Pasak J. Markeliūnės, siekiant laiku pastebėti ženklus, bylojančius, kad vaiką socialiniai tinklai veikia neigiamai, svarbu ne tik stebėti ekranų laiką, bet ir elgesio pokyčius. Ji vardija požymius, kurie gali signalizuoti apie problemas.
„Pirmieji signalai gali būti padidėjęs dirglumas, kai tenka padėti telefoną į šalį, suprastėjusi nuotaika, miego sutrikimai, mažėjantis susidomėjimas anksčiau mėgta veikla ar bendravimu gyvai. Kartais vaikas tampa itin jautrus komentarams, nuolat tikrina pranešimus arba ima labiau nerimauti dėl savo išvaizdos, populiarumo ar kitų žmonių vertinimo internete“, – vardija ji.
Taip pat, pažymi ekspertė, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vaikas jaučiasi po naršymo.
„Jei po naudojimosi platforma jis dažnai atrodo nusivylęs, neramus, suirzęs ar prastesnės nuotaikos, verta apie tai ramiai pasikalbėti. Kartais emociniai sunkumai pasireiškia ir fiziniais simptomais – pilvo ar galvos skausmais, staiga atsiradusia nemiga, nuovargiu ar kitais negalavimais, kuriems iš pirmo žvilgsnio nėra aiškios priežasties“, – toliau tęsia ji.
Pastebėjus nerimą keliančius ženklus ekspertė pataria kuo anksčiau pradėti pokalbį.
„Svarbiausia ne ieškoti kaltų, o stengtis suprasti, kas vyksta. Taip pat nereikėtų per ilgai ignoruoti pasikeitusio vaiko elgesio ar visko nurašyti vien paauglystei. Kuo anksčiau tėvai pastebi pokyčius ir pradeda atvirą, be kaltinimų grįstą pokalbį, tuo didesnė tikimybė laiku padėti vaikui susidoroti su kylančiais sunkumais“, – pabrėžia ji.
