Ypač tai pastebima tarp jaunesnės auditorijos, įpratusios informaciją ir pramoginį turinį gauti greitai, trumpais epizodais ir tada, kada patogu. Todėl vis dažniau kyla klausimas: ar jaunimas iš tiesų mažiau domisi sportu, ar tiesiog keičiasi pats būdas jį žiūrėti?
Kodėl trumpi vaizdo įrašai taip lengvai įtraukia?
Trumpų vaizdo įrašų patrauklumą pirmiausia lemia pats jų formatas. Juk žiūrovui nereikia laukti, kol turinys taps įdomus. Psichikos sveikatos klinikos „Lotus Medica“ medicinos psichologė Goda Karvauskaitė pastebi, kad kas kelias sekundes pasikeičiantis vaizdas, tema ar emocija nuolat suteikia naują stimulą.
„Trumpi vaizdo įrašai lengvai patraukia dėmesį, nes juose kas kelias sekundes gauname kažką naujo – kitą vaizdą, temą ar emociją. Mūsų dėmesys natūraliai krypsta į tai, kas nauja ir netikėta, o nepatikus turiniui galime iškart pereiti prie kito. Čia nereikia net apsispręsti, ką norime žiūrėti – užtenka vieno piršto judesio ir prieš mus jau naujas turinys“, – aiškina G. Karvauskaitė.
Psichologijos centro „Ryšio namai“ psichologė Emilija Dovidaitytė šį reiškinį aiškina pasitelkdama smegenų informacijos apdorojimo ypatumus. Anot jos, judesys, staigūs pokyčiai, vaizdas ir garsas vienu metu leidžia greitai suprasti turinio esmę, o kiekvienas naujas vaizdo įrašas gali suteikti malonų ar netikėtą stimulą.
„Trumpame turinyje nereikia ilgai laukti, kol pasidarys įdomu. Jei neįdomu dabar, tereikia perjungti kitą vaizdo įrašą“, – sako E. Dovidaitytė.
Taigi trumpas turinys pasiūlo tai, ko nereikia ilgai laukti: naujumas ateina beveik iš karto. Būtent čia atsiranda vienas svarbus skirtumas tarp kelių sekundžių sporto klipo ir visos rungtynių transliacijos. Vienu atveju įdomiausias momentas jau atrinktas, kitu jo dar reikia palaukti.
Trumpas epizodas ir visos rungtynės – dvi skirtingos patirtys
Žiūrint svarbiausių sporto momentų rinkinį, žiūrovui pateikiama jau atrinkta rungtynių patirtis: įvarčiai, įspūdingi metimai, lemiami epizodai, netikėti rezultatai ar konfliktinės situacijos. Tuo metu visos rungtynės neišvengiamai turi ir ramesnių atkarpų.
„Trumpame epizode beveik iš karto gauname tai, dėl ko jį ir įsijungėme – įspūdingiausius rungtynių momentus. Žiūrint visas rungtynes reikia sekti jų eigą ir išlaikyti dėmesį net tada, kai nieko įspūdingo nevyksta“, – sako G. Karvauskaitė.
E. Dovidaitytė pritaria, kad tai dvi gana skirtingos žiūrėjimo patirtys. Pasak jos, trumpame įraše žiūrovas gauna jau sutrauktą rungtynių versiją, kurioje daugiausia vietos tenka emocingiausiems momentams.
„Į jį paprastai patenka įvarčiai, lemiami žaidimo momentai, netikėti rezultatai ar kiti dramatiški epizodai, sukeliantys daugiau įtampos, susijaudinimo ir emocijų. Stebint visas rungtynes patirtis kitokia – žiūrovas nežino, kada ir ar apskritai įvyks svarbus momentas, todėl ramesnės atkarpos kaitaliojasi su intensyvesnėmis, o įtampa ir susidomėjimas formuojasi palaipsniui“, – aiškina psichologė.
Kitaip tariant, ilgos rungtynės reikalauja ne tik daugiau laiko, bet ir kitokio įsitraukimo. Paradoksalu, tačiau būtent laukimas, kuris trumpame klipe pašalinamas, gali būti viena svarbiausių visos rungtynių patirties dalių – nežinojimas, kada įvyks lemiamas epizodas, kuria įtampą ir emocinį išgyvenimą.
Kaip trumpas turinys veikia mūsų gebėjimą išlaikyti dėmesį?
Vis dėlto būtų per daug paprasta sakyti, kad dėl trumpų vaizdo įrašų žmogaus dėmesys tiesiog trumpėja. Abi psichologės pabrėžia, kad dėmesys yra gerokai sudėtingesnis procesas. G. Karvauskaitė nurodo, kad naujausi tyrimai sieja intensyvų, ypač probleminį, trumpų vaizdo įrašų vartojimą su didesniais dėmesio sunkumais ir kai kuriais prastesniais darbinės atminties rodikliais. Tačiau ji pabrėžia svarbią išlygą: kol kas negalima tvirtai teigti, kad būtent trumpi vaizdo įrašai šiuos pokyčius sukelia.
E. Dovidaitytė taip pat ragina nepadaryti pernelyg greitos išvados, kad kiekviena trumpų vaizdo įrašų minutė automatiškai „sutrumpina“ dėmesį. Daug svarbiau tai, kaip žmogus šį turinį vartoja, ar jam sunku nuo jo atsitraukti ir kokią vietą jis užima kasdienybėje. Pasak jos, daugiau susirūpinimo turėtų kelti situacijos, kai trumpų įrašų vartojimas tampa kompulsyvus, žmogui sunku sustoti, o toks turinys pradeda išstumti kitas veiklas. Todėl kalbant apie dėmesį tiksliau būtų klausti ne „ar jis sutrumpėjo?“, o kaip pasikeitė žmogaus gebėjimas jį valdyti ir išlaikyti.
Jaunimas gali rinktis trumpą sporto turinį ne vien dėl dėmesio
Tai, kad jaunas žmogus renkasi svarbiausių rungtynių momentų vaizdo įrašą, dar nebūtinai reiškia, kad jis nebesugeba žiūrėti viso mačo. E. Dovidaitytė pabrėžia, kad pasirinkimą lemia ir labai praktiški dalykai – žmogaus susidomėjimas, turimas laikas bei turinio prieinamumas.
Trumpą epizodą galima pažiūrėti bet kada, pakartoti ir per kelias minutes pamatyti svarbiausius rungtynių momentus. Tuo metu tiesioginė transliacija reikalauja iš anksto skirti jai gerokai daugiau laiko.
„Todėl ilgos rungtynės gali atrodyti mažiau patogios ar patrauklios, tačiau negalima teigti, kad taip yra vien dėl trumpų vaizdo įrašų poveikio dėmesiui“, – pabrėžia E. Dovidaitytė.
G. Karvauskaitė šį skirtumą paaiškina dar paprasčiau: žmogui, įpratusiam per kelias sekundes pamatyti įvartį, dėjimą į krepšį ar kitą ryškų momentą, dviejų valandų rungtynėse tarp tokių epizodų tenka išbūti ir ramesnes atkarpas. Pats sportas dėl to nebūtinai tampa mažiau įdomus – tiesiog jo stebėjimas reikalauja visai kitokio dėmesio.
Vienas vaizdo įrašas baigiasi, kitas jau laukia: kodėl taip sunku sustoti?
Dar vienas svarbus skirtumas slypi pačiame trumpų vaizdo įrašų srauto veikimo principuose. Vienam įrašui pasibaigus nereikia priimti sprendimo, ar pradėti žiūrėti ką nors naujo. Užtenka perbraukti ekraną. Be to, visada išlieka galimybė, kad kitas vaizdo įrašas bus dar įdomesnis.
„Viena iš priežasčių – trumpų vaizdo įrašų srautas neturi natūralios pabaigos. Pasibaigus vienam įrašui galime iš karto pereiti prie kito. Be to, niekada nežinome, ką gausime perbraukę per savo telefono ekraną – galbūt kitas vaizdo įrašas bus būtent tas, kuris mus sudomins ir įtrauks“, – sako G. Karvauskaitė.
E. Dovidaitytė atkreipia dėmesį ir į platformų dizainą. Visą ekraną užimantys vaizdo įrašai, nesibaigiantis srautas ir algoritmų parenkamas personalizuotas turinys mažina natūralių sustojimo momentų skaičių. Žmogui nebereikia pačiam ieškoti kito įrašo – sistema vis daugiau sprendimų priima už jį.
„Personalizuotas turinys, su žmogaus pomėgiais susijusios netikėtos rekomendacijos skatina įsitraukimą, malonius pojūčius. Trumpas turinys taip pat labai lengvai įsiterpia į kasdienybę, jį galima žiūrėti kelias minutes laukiant, važiuojant autobusu ar ilsintis“, – pasakoja E. Dovidaitytė.
Taip gali susiformuoti lūkestis, kad už kelių sekundžių visada laukia kažkas įdomesnio. G. Karvauskaitė pastebi, kad nežinomybė, kas pasirodys kitame įraše, skatina žiūrėti dar vieną, o kartais ir nepastebėti, kaip „kelios minutės“ telefone virsta valanda.
Trumpas vaizdo įrašas gali sudominti sportu labiau, nei atrodo
Tačiau trumpi sporto vaizdo įrašai nebūtinai yra bloga žinia sporto pasauliui. Priešingai – jie gali tapti pirmuoju kontaktu su sporto šaka, komanda ar konkrečiu atletu.
G. Karvauskaitė sako, kad trumpas turinys gali būti puikus būdas atrasti naują sporto šaką, sportininką ar komandą ir paskatinti tuo domėtis plačiau. Svarbiausia, ar žmogus ieško konkretaus turinio, ar tiesiog automatiškai slenka vaizdo įrašus vieną po kito.
E. Dovidaitytės teigimu, jauną žmogų, žiūrintį trumpus vaizdo įrašus, pirmiausia gali sudominti ne pačios rungtynės, o sportininko asmenybė, jo kasdienybė, treniruotės, humoras ar gyvenimo būdas. Iš šio susidomėjimo vėliau gali atsirasti ir didesnis noras domėtis pačiu sportu.
„Įtraukiantis vaizdo įrašas gali padėti jaunam žmogui greitai pajusti tam tikros sporto šakos patrauklumą, o emocinis įsitraukimas paskatinti norą ją išbandyti pačiam. Trumpas turinys taip pat gali stiprinti ryšį su jau esamais fanais ir padėti pasiekti naujas auditorijas“, – sako E. Dovidaitytė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad kol kas reikėtų daugiau tyrimų, kad būtų galima aiškiai pasakyti, ar toks pirmasis kontaktas iš tiesų paskatina žmogų vėliau žiūrėti visas rungtynes.
Ne „treniruoti“ dėmesį, o nepamiršti ilgesnių veiklų
Abi psichologės sutaria ir dėl to, kad sprendimas nebūtinai yra visiškai atsisakyti trumpų vaizdo įrašų. Daug svarbiau, kad jie netaptų vieninteliu informacijos ir pramogų šaltiniu. G. Karvauskaitė siūlo stebėti, kokią vietą trumpas turinys užima kasdienybėje, ir nepamiršti veiklų, kurios reikalauja ilgesnio susikaupimo.
E. Dovidaitytė taip pat sako, kad nebūtinai kiekvienam jaunam žmogui reikalingas specialus „dėmesio treniravimas“. Kur kas svarbiau, kad kasdienybėje liktų veiklų, kuriose reikia ilgiau išbūti su viena užduotimi – tarp jų ir ilgesnės sporto rungtynės. Jei žmogus jau pastebi, kad sunku atsitraukti nuo trumpų vaizdo įrašų ar ilgiau susikaupti, gali padėti sąmoningas socialinių tinklų naudojimo ribojimas ir dėmesingumo praktikos.
O grįžti prie lėtesnio turinio, pasak psichologės, tikrai įmanoma. Tiesiog nereikėtų tikėtis, kad po ilgo laiko greitai besikeičiančiame sraute iš karto bus lengva dvi valandas stebėti rungtynes.
„Trumpi vaizdo įrašai mus pripratina prie aplinkos, kurioje nauja ir potencialiai įdomi informacija pasiekiama beveik iš karto, todėl lėtesnis turinys iš pradžių gali atrodyti mažiau patrauklus ar nuobodesnis. Tačiau tai labiau įprotis prie tam tikro informacijos tempo nei įrodymas, kad žmogus nebegali mėgautis lėtesne veikla“, – teigia E. Dovidaitytė.
Galiausiai skirtumą tarp trumpų klipų ir ilgo turinio ji siūlo įsivaizduoti kaip pasirinkimą restorane: vienu atveju gauname vieną pagrindinį patiekalą, kuriam skiriame daugiau laiko ir dėmesio, kitu – daug mažų užkandžių, kuriuos paprasta pakeisti vos pajutus, kad ankstesnis nepatiko. Taip ir trumpų vaizdo įrašų sraute nusivylimo rizika maža – nepatiko vienas, po kelių sekundžių laukia kitas.
Tad klausimas, ar jaunoji auditorija vis dar nori žiūrėti sportą, gali būti ne visai tikslus. Galbūt keičiasi ne susidomėjimas sportu, o kelias iki jo: nuo viso mačo ir laukimo iki greitai pasiekiamo įspūdingo epizodo, kuris per kelias sekundes gali sudominti tuo, kas vyksta aikštėje.
Keturi televizijos žiūrovų tipai
Televizijos žiūrėjimo įpročiai šiandien gerokai skiriasi – vieni vis dar renkasi įprastus televizijos kanalus, kiti naudojasi plačiais TV paketais, treti turinį žiūri beveik vien srautinėse platformose, o dalis apskritai neketina už jį mokėti. Apie šiuos skirtingus žiūrovų įpročius pasakoja „Telia“ įžvalgų vadovė Miglė Andrulionytė. Šiemet bendrovės atliktas tyrimas išskyrė keturis pagrindinius televizijos auditorijos tipus.
„Išskyrėme keturis skirtingus TV žiūrovų tipus: tradicinius žiūrovus, visą TV paslaugų paketą turinčius vartotojus, srautinių platformų, tokių kaip „Netflix“ ar „HBO“, žiūrovus ir už turinį nemokančius žmones. Pastarieji dažniausiai renkasi nemokamą turinį, pavyzdžiui, televiziją per anteną, arba piratinį turinį“, – sako M. Andrulionytė.
Pasak jos, šie tipai skiriasi ne tik tuo, ką žiūri, bet ir tuo, kaip apskritai atranda turinį. Vieniems pakanka įsijungti įprastą kanalą, kiti aktyviai ieško konkretaus filmo, serialo, sporto transliacijos ar naudojasi skirtingomis platformomis. Tad šiandien televizija vis dažniau tampa ne vienu konkrečiu įrenginiu ar kanalu, o skirtingų turinio vartojimo būdų deriniu.
Nuo trumpo įrašo iki viso filmo ar rungtynių
Kelias iki ilgesnio turinio šiandien neretai prasideda ne televizoriaus ekrane, o socialiniuose tinkluose. Trumpas vaizdo įrašas gali tapti savotišku turinio anonsu. Per kelias sekundes žmogus gauna pakankamai informacijos, kad nuspręstų, ar verta skirti laiko visam filmui, serialui ar sporto transliacijai.
„Mūsų tyrime net 60 proc. srautinių platformų vartotojų nurodo, kad jų pasirinkimą, ką žiūrėti, lemia treileris socialiniuose tinkluose arba „YouTube“. Trumpas vaizdo įrašas padeda greitai suprasti, ar ilgesnis turinys gali sudominti“, – teigia M. Andrulionytė.
Ypač tai pastebima sporto turinyje. Anot pašnekovės, ne kiekvienas žiūrovas turi laiko ar noro stebėti visas rungtynes, tačiau trumpa jų santrauka leidžia greitai susipažinti su svarbiausiais momentais ir nuspręsti, ar norisi pamatyti daugiau. Taigi trumpas turinys nebūtinai konkuruoja su ilguoju. Jis gali atlikti visai kitą funkciją – padėti žmogui atsirinkti, kam verta skirti daugiau savo laiko. Kai pasirinkimas tampa beveik neribotas, keliolikos sekundžių įrašas gali tapti pirmuoju žingsniu link ilgesnio turinio.
Sporto gerbėjai ieško ne tik rungtynių
Sporto turinio vartotojai išsiskiria tuo, kad jų poreikiai dažnai neapsiriboja vien tiesiogine rungtynių transliacija. Minėtas tyrimas rodo, kad sportu labiausiai domisi žmonės, kurie vienu metu naudojasi ir televizijos kanalais, ir srautinėmis platformomis. Jie dažniau ieško konkretaus turinio, naudojasi rekomendacijomis ir renkasi daugiau nei vieną platformą.
„Tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad sporto gerbėjai yra vieni aktyviausių turinio vartotojų. Jie ne tik dažniau domisi sportu, bet ir aktyviau ieško naujo turinio, naudojasi rekomendacijomis bei dažniau renkasi platformas pagal jose esantį turinį“, – sako M. Andrulionytė.
Jos teigimu, sporto entuziastams svarbus ne tik pats turinio pasirinkimas, bet ir tai, kaip greitai bei patogiai jį galima pasiekti. Todėl vienoje vietoje prieinami skirtingi televizijos, filmų, serialų ir sporto turinio formatai gali tapti svarbiu kriterijumi renkantis, kaip žiūrėti televiziją.
#TechnologijosPaprastai
