„Delfi“ kalbinti ekspertai vieningai sutaria, kad sprendžiant, kas įmonei labiau apsimoka – nuosavas serveris, debesų kompiuterija ar hibridinis sprendimas, verslui reikia įvertinti ne tik šiandienos poreikius, bet ir įmonės augimo perspektyvą, IT kompetencijas, duomenų kiekį, saugumo reikalavimus bei tai, kiek jis gali toleruoti sistemų prastovą. Be to, „Telia“ Cloud produkto vadovas Kipras Kretavičius primena, kad retas verslas iš tiesų pradeda nuo visiškai tuščio lapo.
„Retas verslas yra situacijoje, kur neturi nieko ir staiga prireikia rinktis tarp nuosavos įrangos ir debesų kompiuterijos. Jei verslas turi buhalterijos, žmogiškųjų išteklių, CRM ar verslo valdymo sistemas – jos kažkur veikia“, – aiškina pašnekovas.
Eksperto teigimu, mažose ar naujose įmonėse sistemos dažnai paprasčiausiai veikia darbuotojų kompiuteriuose. Tačiau atsiradus poreikiui turėti centralizuotą IT infrastruktūrą, tenka spręsti, kur ją laikyti.
Nuosavas serveris ar debesija: nuo ko pradėti?
K. Kretavičiaus aiškinimu, vienas pirmųjų klausimų, į kurį turi atsakyti įmonė, yra susijęs su finansinėmis galimybėmis. Nuosavam serveriui reikalingos pradinės investicijos: įrangą reikia įsigyti, įrengti tinkamoje vietoje ir nuolat prižiūrėti. O štai debesų kompiuterijos atveju infrastruktūra pasiekiama kaip paslauga ir už ją mokama periodiškai. Pasak K. Kretavičiaus, būtent čia atsiranda įmonės finansinės politikos klausimas – ar verslui patogiau turėti didesnę pradinę investiciją, ar nuolatines veiklos sąnaudas.
Vis dėlto galvoti vien tik apie pinigus neužtenka. Svarstant apie vieną ar kitą sprendimą, svarbus ir interneto ryšys.
„Kaimo vietovėje esanti įmonė gali neturėti pakankamai patikimo ryšio iki duomenų centro ir debesų kompiuterija neatitiktų verslo poreikių“, – aiškina pašnekovas.
Trečias svarbus kriterijus prieš priimant sprendimą – įsivertinti, kiek laiko įmonė gali išsiversti be veikiančių sistemų.
„Ar gali įmonė toleruoti vienos valandos, vienos paros ar kelių parų prastovą sugedus jo turimai įrangai? Debesų kompiuterijos tiekėjas yra atsakingas, kad prastovų nebūtų ar jos būtų kuo trumpesnės, o turint nuosavą įrangą viskuo tenka rūpintis pačiam verslui“, – pabrėžia K. Kretavičius.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į dabartinę įrangos rinką. Pasak jo, RAM (operatyvioji atmintis, kuri naudojama duomenims ir programoms laikyti, kad procesorius galėtų juos greitai pasiekti) trūkumas didina įrangos kainas ir ilgina jos pristatymo terminus.
„Šiuo metu pasaulyje turime RAM trūkumą, dėl kurio ne tik padidėjo įrangos kaina, bet ir ilgėja įrangos pristatymo terminai. Jei sprendimo reikia čia ir dabar – debesų kompiuterija yra greitesnis variantas“, – toliau vardija jis.
Tikroji serverio kaina – ne tik pati įranga
Vienas dažniausių spąstų vertinant nuosavo serverio kainą – skaičiuoti tik tai, kiek kainuoja pats serveris. LABBIS įmonių grupės vadovas Darius Guoba sako, kad toks palyginimas nėra tikslus.
„Tai – viena dažniausių klaidų, su kuria susiduriame bendraudami su klientais. Lyginama tik pirkimo kaina, o ne visas sistemos gyvavimo ciklas. Korektiškam palyginimui reikėtų įtraukti visą nuosavybės kainą (angl. TCO).
Prie nuosavo serverio išlaidų priskiriama: pati įranga (serveris, tinklo įranga, saugojimo sistemos), operacinės sistemos ir duomenų bazių licencijos, patalpa ir jos sąlygos (vėsinimas, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai), elektros sąnaudos, kurios veikia nepriklausomai nuo to, ar serveris naudojamas pilnu pajėgumu, taip pat atsarginių kopijų ir avarinio atkūrimo sprendimai“, – sako D. Guoba.
Tai – dar ne visos nuosavo serverio infrastruktūros išlaidos. D. Guoba nurodo, kad prie jų reikėtų priskirti ir IT specialisto ar administratoriaus darbo laiką, skiriamą būtiniems atnaujinimams, saugumo pataisoms bei gedimų šalinimui. Toks specialistas gali būti įmonės darbuotojas arba paslaugas teikiantis išorinis tiekėjas. Prie išlaidų prisideda ir įrangos nusidėvėjimas bei periodinis jos keitimas – paprastai kas 3–5 metus.
„Debesijos atveju šios išlaidos didžia dalimi „supakuojamos“ į vieną mėnesinį mokestį – klientas moka už infrastruktūrą, jos priežiūrą, atnaujinimus ir saugumą kaip už paslaugą, be netikėtų papildomų sąskaitų. Todėl sąžiningas palyginimas visada turi būti ne „serverio kaina“ prieš „debesijos mėnesinį mokestį“, o penkerių metų bendra nuosavybės kaina prieš tokio paties laikotarpio paslaugos kainą“, – aiškina pašnekovas.
Todėl verslui svarbu patikrinti, kas tiksliai įtraukta į tiekėjo mėnesinį mokestį ir už kokias paslaugas gali tekti mokėti papildomai. Dar viena problema, apie kurią ne visada pagalvojama prieš perkant serverį, – tinkamas jo dydis.
„Perkant per didelę įrangą yra švaistomi pinigai, kurie mažai įmonei svarbūs, o perkant per mažą įrangą, gali pradėti trūkti greitaveikos ar vietos ir plėtimas gali būti sudėtingas, neefektyvus, užimantis per daug laiko. Netinkamo sprendimo įsigijimas gali būti stabdis įmonės augimui ir plėtrai“, – sako K. Kretavičius.
Kada debesija padeda sutaupyti, o kada kainuoja daugiau?
Nors debesų kompiuterija dažnai pristatoma kaip lankstesnė alternatyva nuosavai infrastruktūrai, tai nereiškia, kad jos kaina visada bus vienoda. Galutinę kainą, pasak D. Guobos, sudaro daugybė dedamųjų: „Pradinis diegimo ir migracijos darbas (duomenų perkėlimas, sistemos pritaikymas, testavimas), mėnesinis infrastruktūros mokestis, priklausantis nuo naudojamos skaičiavimo galios ir duomenų saugyklos apimties, atsarginių kopijų politika ir jų saugojimo trukmė, taip pat papildomo saugumo sluoksnio (pvz., aktyvios grėsmių stebėsenos) pasirinkimas. Įtakos turi ir vartotojų skaičius, duomenų kiekio augimo tempas bei tai, kiek sistemų ir integracijų reikia talpinti.“
Todėl, sako jis, įmonei neužtenka pasirinkti debesijos planą vien pagal šiandien turimą duomenų kiekį.
„Norint nemokėti už nenaudojamus resursus, svarbiausia – prieš pasirenkant planą, atlikti realų poreikio įvertinimą: kiek duomenų šiandien turite, kiek vartotojų dirba sistemoje, kaip sparčiai augate“, – aiškina D. Guoba.
Todėl jis pataria vengti iš karto pirkti didelį rezervą.
„Mes savo klientams visada siūlome pradėti nuo mažesnio, aiškiai apibrėžto paketo (pavyzdžiui, 10 ar 20 GB talpos) su galimybe jį bet kada išplėsti, o ne iš karto pirkti „su atsarga“. Debesijos privalumas kaip tik ir yra tas, kad resursus galima keisti pagal realų poreikį, o ne prognozę, todėl protingiausia strategija – augti kartu su savo duomenimis, o ne mokėti iš anksto už tai, ko gali prireikti“, – sako ekspertas ir pabrėžia, kad būtent dėl lankstumo debesija puikiai pasitarnauja augančiam verslui, atidarančiam naujus padalinius arba susiduriančiam su sezoniniais apkrovos šuoliais, nes naudojamus resursus galima keisti pagal poreikį.
K. Kretavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimą reikėtų sieti ne su įmonės dydžiu ir darbuotojų skaičiumi, o su verslo pobūdžiu ir strategija.
„Pavyzdžiui, baldų gamykla su 500 darbuotojų yra daug mažiau priklausoma nuo debesų kompiuterijos, nei el. parduotuvė su 15 darbuotojų. Įmonės strategija vis tik turi didžiausią vaidmenį. Ar įmonė planuoja veikti tik geografinėje Lietuvos teritorijoje ar visoje ES ar pasaulyje? Ar įmonė klientus aptarnaus per skaitmeninius kanalus? Ar įmonė planuoja augti dideliu tempu? Jei taip, tuomet debesų kompiuterija leis išspręsti daug ribojimų, kuriuos sukuria nuosavos infrastruktūros turėjimas“, – sako jis.
Pašnekovas primena ir vyraujančią nuostatą, kad nuotolinis darbas dažnai siejamas su debesų kompiuterija, tačiau šie dalykai, anot jo, nėra visiškai tapatūs.
„Nuotolinis darbas dažnai siejamas su debesų kompiuterija, tačiau galimybė darbuotojams pasiekti įmonės IT resursus iš savo namų yra labiau susijusi su naudojamais programinės įrangos sprendimais nei su fizine duomenų lokacija“, – sako K. Kretavičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad mažoms įmonėms gali trūkti praktinių žinių, kaip darbuotojams užtikrinti saugų nuotolinį prisijungimą. Tokiais atvejais dažnai prireikia specialistų konsultacijos.
Kada perkėlimas į debesiją gali kainuoti papildomai?
Debesijos migracija ne visada reiškia, kad įmonė nuo pirmos dienos pradės taupyti. D. Guobos teigimu, daug kas priklauso nuo to, kokias sistemas įmonė jau naudoja.
„Perkėlimas į debesiją beveik visada atsiperka, kai įmonė naudoja standartizuotą sistemą ir neturi labai specifinių, pasenusių techninių sprendimų“, – sako jis.
Tačiau senos sistemos gali pareikalauti papildomo pasiruošimo. Prieš perkeliant jas į debesiją gali tekti atnaujinti nebepalaikomą programinę įrangą ar duomenų bazę.
„Taip pat išlaidos gali išaugti, jei įmonė naudoja itin individualizuotus, „prisiūtus“ sprendimus, kurių pritaikymas debesijos aplinkai reikalauja papildomo programavimo, arba jei duomenų kiekis yra labai didelis ir jo perkėlimas užima daug laiko bei resursų“, – teigia D. Guoba.
Todėl prieš priimant sprendimą labai svarbu įvertinti ne tik pasirinktą debesijos planą, bet ir dabartinės IT infrastruktūros būklę.
Kada verta rinktis hibridinį IT infrastruktūros modelį?
Verta paminėti tai, kad pašnekovai pabrėžia, jog verslui nebūtinai reikia rinktis tik vieną variantą. Kai kuriais atvejais naudojamas hibridinis modelis, kai dalis IT infrastruktūros lieka įmonėje, o kita perkeliama į debesiją.
K. Kretavičius išskiria kelias situacijas, kai toks sprendimas gali būti reikalingas.
„Hibridinis modelis naudojamas dėl kelių priežasčių. Pirma, kai įmonė vykdo skaitmeninę transformaciją ir dalis aplikacijų dar negali veikti debesyje – pereinamuoju laikotarpiu. Antra, kai įmonė naudoja specifinius programinės įrangos sprendinius, kurie negali būti licencijuojami ir naudojami debesyje dėl gamintojo nustatytų taisyklių. Trečia, kai įmonei reikalingi serveriai vietoje, kurie valdo tam tikrus įrenginius ir nutolę serveriai sukuria per didelę delsą (angl. latency). Ketvirta, dėl reguliacijų (NIS2, DORA, ir kt.)“, – aiškina jis.
Visgi vertinant hibridinį modelį, pašnekovų akcentai šiek tiek skiriasi.
„Maži verslai neturėtų turėti nė vienos iš šių problemų, todėl finansiškai patraukliausias sprendimas būtų turėti viską debesyje arba viskas pas save. Žinoma, visuomet galima iškelti tam tikrus dalykus į debesį dėl patogumo, o verslo valdymą pasilikti savo serveriuose, tai pvz., interneto svetainė, el. paštas, tačiau tai nėra laikoma tikru hibridiniu sprendimu“, – sako K. Kretavičius.
O štai D. Guoba dažniau mato vietos skirtingų sprendimų deriniui: „Praktikoje dažniausiai geriausiai pasiteisina derinys – kritinės, jautrios sistemos gali likti įmonės kontrolėje, o standartinės verslo valdymo, apskaitos ar dokumentų sistemos keliamos į debesiją.“
Tai ką rinktis – nuosavą serverį ar debesiją?
Vieno universalaus atsakymo mažam verslui nėra. Nuosavas serveris gali būti tinkamas įmonei, kurios poreikiai stabilūs ir kuri gali investuoti į įrangą bei jos priežiūrą. Debesija dažniau pasiteisina augančiam verslui arba tada, kai IT poreikiai greitai kinta. Hibridinį modelį verta rinktis tuomet, kai tam yra konkretus techninis, veiklos ar teisinis pagrindas. Visais atvejais reikėtų lyginti ne vien serverio pirkimo kainą ir debesijos mėnesinį mokestį, bet bendras ilgalaikes išlaidas.
„Verslui, kuris tik pradeda augti, patariame rinktis partnerį, galintį kartu su juo peržiūrėti šiuos poreikius kasmet – nes technologiniai sprendimai, tinkami dešimčiai darbuotojų, po poros metų, augant iki šimto, gali reikalauti visiškai kitokio sprendimo architektūros“, – apibendrina jis.
