„Telia Play“ turinio vadovas Tomas Tamulevičius papasakojo, kur legaliai ieškoti lietuviškų filmų bei serialų, nerizikuoti baudžiamąja atsakomybe ir pažiūrėti neturint televizoriaus.
Kur galima rasti lietuviškų filmų bei serialų, kai jų neberodo per televiziją ar kino teatruose?
Patogiausia ir paprasčiausia filmus ir serialų ieškoti savo mokamos TV paslaugos videonuomos bibliotekoje, kurių šiuo metu yra įvairiausių. Pvz., visi filmai bene iškart po premjeros kino teatre pasiekiami per „Telia Play“ platformą. Tiek filmai, tiek serialai turi lietuviškus įgarsinimus bei subtitrus ir išlaikytą originalią kalbą, kas žiūrėjimą padaro patogesnį.
Kaip kinta lietuviško turinio populiarumas mūsų visuomenėje?
Lietuviškas turinys išlaiko gerokai didesnį populiarumą nei užsienio produkcija, tad dauguma mokamos televizijos teikėjų klientams siūlo autorinės gamybos turinio, o lietuviškuose kanaluose jis sugeneruoja geresnius reitingus nei pirktinis. Tai lengvai paaiškinama lietuviškumo prieskoniu turinyje: atpažįstami aktoriai ar režisieriai bei sukuriamas artimas ryšys su žiūrovais
Ką daryti tiems, kurie neturi televizoriaus, neperka priedėlio, naudojasi tik kompiuteriu, kur žiūrėti filmus bei serialus, sukurtus mūsų šalyje?
Dažnai suprantame televizorių kaip ekraną tradicinei televizijai žiūrėti, nors vis daugiau žiūrovų per televizorių žiūrį ne tradicines TV transliacijas, o pagal savo specifinį poreikį išsirinktą suasmenintą turinį iš videonuomos bibliotekų. Dėl individualaus vartojimo, klientai vis dažniau renkasi šį turinį žiūrėti patogiai – nebe TV ekrane o mobiliuosiuose įrenginiuose, kurie yra visada po ranka, ar naudodamiesi kompiuteriu. Taip pat puikiausiai galima pradėti žiūrėti firmą ar serialą televizoriuje ir pabaigti žiūrėti kompiuteryje ar tv ekrane – tie laikai kai vaizdo turinys žiūrimas tik per televizorių jau praeityuje.
Anksčiau buvo daugybė populiarių svetainių, iš kurių buvo galima atsisiųsti turinio nemokamai, kokia dabar jų situaciją, ar tokių dar yra?
Įprastai tai nelegalios, labai trumpą laiką gyvuojančios, svetainės su itin žemais kokybiniais parametrais (stringa, bloga vaizdo kokybė, nėra galimybės rinktis, per kokį įrenginį žiūrėti, perkrautos kenkėjiškomis programomis ir reklamomis). Jų naudojimas menksta, nes žmonės vis labiau vertina naudojimosi patogumą ir paprastumą. Daugelyje mūsų planų papildomas filmų ir serialų turinys jau įskaičiuotas į kainą, taip pat priklausomai nuo kliento pasirinkimo, dažnai įskaičiuojamos ir trečiųjų šalių paslaugos, kaip „Netflix“ ar „HBO Max“, tad naudojimasis neaiškiomis ir piratinėmis svetainėmis visiškai nebetikslingas.
Lietuviai labai daug metų nebuvo įpratę mokėti už turinį, tačiau, regis, situacija keičiasi. Kaip skiriasi lietuviško ir užsienietiško mokamo video turinio poreikis?
Nors prioritetas teikiamas lietuviškam turiniui, žiūrovai mielai renkasi papildomas platformas dėl ypatingos užsienio turinio gausos, ypač kai jos patogiai įtraukiamos į bendrą mokėjimo planą ir kleintui nebereikia galvoti, per kurią platformą rinktis ir žiūrėti norimą turinį bei viską galima rasti vienoje vietoje.
Užsienio platformos, veikiančios Lietuvoje, mūsų rinkai siūlo neįtikėtinai mažai turinio ir dažnai – įspūdingai seniai pagaminto ar prastai vertinamo, pvz., IMDB. Kodėl taip yra?
Tai yra tiesa, mūsų platformos išsiskiria kokybiško turinio gausa, turi daugiausiai bent 7 įvertintų filmų lyginant su kitais tiekėjais. Taip pat – bent dvigubai daugiau filmų, kurie sukurti šiemet ar 2025 metais. Pateikiama ir serialų gausa, tad klientui ypatingai patogu. Dažnai užsienio platformos labiau orientuojasi į savos gamybos serialus, o filmų žiūrovus palieka nuošalyje.
Kaip pasiekti geresnį turinį nesinaudojant, pvz., VPN?
Laikai, kai Lietuvoje nebuvo pasiekiamas pasaulyje populiarus turinys ir reikėdavo naudotis VPN, jau seniai praeityje. Šiuo metu visos pasaulinės premjeros vyksta tuo pačiu metu, o ir mokestis už paslaugas Lietuvoje gerokai mažesnis nei pvz JAV, į kurias per VPN klientai ankčiau jungdavosi, ypač su mokėjimo planais, kurių klientams į plano mokestį įskaičiuotos prieigos prie užsienio tiekėjų.
Pastaraisiais metais mūsų režisierių darbai laimėjo nemažai apdovanojimų, buvo įvertinti net tarptautiniu mastu. Aktoriai dažniau dirba su užsienio kūrėjais, filmuojama Lietuvoje. Kaip manote, ar lietuviško turinio poreikis ilgainiui dar labiau augs?
Taip, pasaulinės platformos, matydamos lokalaus turinio populiarumą bei žiūrovų lojalumą šio turinio žiūrėjimui, vis daugiau dėmesio skiria, tarptautinio turinio papildymui vietiniu.
Susidaro įspūdis, kad pirataujančių lietuvių skaičius krenta. Galbūt darosi gėda vogti, nes keičiasi pati kultūra, o gal – nebėra prasmės, kai visko pilna. Kokias tendencijas pastebite jūs?
Piratavimas – kaip prekės pasiėmimas nesusimokėjus iš prekybos centro – tai ne tik gėdinga, bet ir nelegalu, ir baudžiama. Kita vertus, tai itin nepatogu, reikalauja daug žinių ir įgudžių, o patirtis – labai nyki. Legalios platformos turi itin patrauklių mokėjimo planų, kurie užtikrina gausybę turinių per visus kliento norimus ekranus, patogią vartotoją sąsają bei tuo pačiu – naują turinį tad žiūrovai vis dažniau renkasi legalias platformas.
