Nors srautinio transliavimo platformų populiarumas auga, televizija Lietuvoje vis dar turi vieną aiškų žiūrėjimo piką – vakarą. Tyrimas parodė, kad daugiausia žmonių prie ekranų susirenka tarp 18.30 ir 22 valandos, tačiau šis laikas keičiasi priklausomai nuo savaitės dienos, metų laiko ir net oro.
„Fifty 4 Blue“ TV auditorijos tyrimas, atliekamas TV metrų metodu, parodė, kad Lietuvos gyventojų televizijos žiūrėjimo ritmą lemia nusistovėjusi kasdienė rutina. Darbo dienomis prie televizoriaus žmonės sėda visai kitu metu nei savaitgaliais, o vasarą televizijos ekranus dažniau pakeičia poilsis gamtoje ar kelionės.
Kada Lietuvoje daugiausia žmonių žiūri televiziją?
Įmonės media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė sako, kad televizijos auditorijos dinamika gana aiškiai atspindi visuomenės gyvenimo ritmą.
„Be abejo, televizijos žiūrėjimas darbo dienomis ir savaitgaliais skiriasi – skiriasi žmonių rutina, skiriasi ir televizijos kanalų programų tinkleliai. Darbo dienomis vidutinė dienos auditorija yra mažesnė nei savaitgaliais. Tačiau šiokiadienių rytais žmonės televizorių pradeda intensyviau žiūrėti jau apie 6.30 valandą – ryto laidos tampa kasdienės rutinos dalimi.“
Anot jos, auditorija pastebimai didėja antroje dienos pusėje. Daugiau žiūrovų prie ekranų susirenka nuo maždaug 16 valandos, o didžiausias aktyvumas fiksuojamas vakare. Auditorijos kreivė kyla visą popietę ir aukščiausią tašką pasiekia tarp 18.30 ir 21 valandos. Aukšti televizijos žiūrėjimo rodikliai išlieka iki 22–23 valandos.
Savaitgaliais situacija kitokia. Žmonės ilgiau ilsisi, todėl televiziją pradeda žiūrėti vėliau.
„Savaitgaliais žiūrovų rytas su televizija prasideda apie 8–9 valandą, bet dieną televizijos žiūrėjimas yra gerokai intensyvesnis nei darbo dienomis, be to, aukštesni būna ir vakarinio piko rodikliai“, – sako L. Petraitienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad, nepriklausomai nuo savaitės dienos, didžiausia televizijos auditorija susiformuoja vakare. Būtent laikotarpis nuo 18.30 iki 22 valandos išlieka svarbiausiu eterio metu, kai prie ekranų susirenka daugiausia šalies gyventojų.
Todėl šiomis valandomis televizijos kanalai rodo svarbiausias žinių laidas, populiarius serialus, pramoginius projektus ir didžiausio susidomėjimo sulaukiančias sporto transliacijas.
Vakarinis televizijos žiūrėjimo pikas jau daugelį metų išlieka vienu stabiliausių Lietuvos televizijos rinkos rodiklių. Nors keičiasi platformos ir atsiranda vis daugiau alternatyvių turinio vartojimo būdų, vakaras vis dar yra laikas, kai žmonės grįžta namo ir daugiau laiko skiria turiniui ekranuose.
Kodėl vasarą televizijos žiūrime mažiau?
Televizijos žiūrėjimo įpročius stipriai keičia metų laikai. Žiniasklaidos pasaulyje vasara neretai vadinama „agurkų sezonu“, nes sumažėja politinių ir ekonominių įvykių, tačiau televizijos auditorijos pokyčius lemia ir žmonių gyvenimo būdas.
Pasak L. Petraitienės, vasaros mėnesiais televizijos auditorija natūraliai sumažėja, nes žmonės daugiau laiko leidžia lauke.
„Vasarą žmonės dažniau renkasi poilsį gamtoje, keliones ar kitą aktyvų laisvalaikį, todėl televizijos žiūrima mažiau. Be to, televizijos žiūrėjimas tampa vėlyvesnis – ilgas šviesusis paros metas leidžia ilgiau būti lauke, todėl prie televizoriaus grįžtama gerokai vėliau nei žiemą“, – sako ji.
Žiemos mėnesiais daugiausia žiūrovų televizorių įsijungia tarp 18.30 ir 21 valandos, o vasarą didžiausi auditorijos rodikliai fiksuojami maždaug tarp 21 ir 22 valandos. Kitaip tariant, įprastas vakarinis televizijos žiūrėjimo pikas vasarą persikelia beveik valanda vėliau.
Ne mažesnę įtaką televizijos auditorijai daro valstybinės šventės bei ilgieji savaitgaliai. Tokiomis dienomis keičiasi žmonių dienotvarkė, todėl televizijos žiūrėjimo įpročiai supanašėja su savaitgalio režimu.
„Laisvadieniai daro didelę įtaką televizijos žiūrėjimui, ypač šaltuoju metų laiku. Tokiu metu auditorijos elgsena tampa labai panaši į elgseną savaitgaliais. Pavyzdžiui, Vasario 16-ąją (šiemet tai buvo pirmadienis) televizijos auditorijos rodikliai labiau priminė savaitgalio nei darbo dienos rodiklius“, – pastebi L. Petraitienė.
Kokios televizijos laidos ir transliacijos pritraukia daugiausia žiūrovų?
Dar didesni auditorijos šuoliai fiksuojami per ilguosius šventinius laikotarpius. Kalėdos ir Naujųjų Metų laikotarpis tradiciškai tampa vienu intensyviausių televizijos sezonų, kai šeimos daugiau laiko praleidžia namuose, o televizijos kanalai siūlo specialias programas, filmų premjeras ir šventinius koncertus.
Televizijos istorijoje galima rasti ne vieną pavyzdį, kai auditoriją smarkiai padidina išskirtiniai įvykiai. Olimpinės žaidynės, pasaulio ar Europos futbolo čempionatai, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos ir pats dainų konkursas kasmet tampa vienomis žiūrimiausių televizijos transliacijų.
Svarbią vietą Lietuvos televizijos eteryje užima ir kasdienės žinių laidos. Nors gali atrodyti, kad auditoriją prie ekranų prikausto tik didelio masto įvykiai, tyrimai rodo, kad informacinės laidos išlieka vienos stabiliausiai žiūrimų televizijos programų.
„Žinios yra vienos populiariausių reguliarių laidų. Jų populiarumas neslūgsta nei savaitgaliais, nei vasarą. Tiek TV3, tiek LNK žinių laidos šiemet patenka tarp dvidešimties žiūrimiausių televizijos programų Lietuvoje“, – pažymi L. Petraitienė.
Vis dėlto, anot jos, ne kiekvienas politinis įvykis automatiškai padidina žinių auditoriją.
„Negalėčiau teigti, kad Seimo posėdžiai, naujų parlamentarų priesaikos ar kiti politiniai procesai savaime reikšmingai padidina televizijos auditoriją. Susidomėjimas padidėja tada, kai priimami sprendimai, tiesiogiai paliečiantys kasdienį žmonių gyvenimą.“
Ryškiausias tokio susidomėjimo pavyzdys buvo COVID-19 pandemijos pradžia.
„Kai prasidėjo karantinas, žinių laidų reitingai buvo išskirtinai aukšti, nes žmonėms reikėjo patikimos informacijos apie kasdien besikeičiančią situaciją“, – prisimena L. Petraitienė.
Ar televizija vis dar konkuruoja su „Netflix“ ir kitomis srautinio turinio platformomis?
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad keičiasi ne tiek pats noras žiūrėti turinį ekranuose, kiek būdas, kaip šis turinys pasiekiamas.
Tradicinė televizija išlaiko stiprias pozicijas ten, kur žiūrovui svarbus turinio aktualumas čia ir dabar: stebint tiesiogines sporto transliacijas, naujienas, svarbius nacionalinius renginius ar kitus visuomenės dėmesį sutelkiančius įvykius.
Srautinio turinio platformos savo ruožtu suteikė žiūrovams daugiau laisvės patiems pasirinkti, ką ir kada žiūrėti. Dėl to televizija ir srautinis turinys nebūtinai konkuruoja vienas su kitu – vis dažniau jie tampa to paties žmogaus žiūrėjimo įpročių dalimi.
Tai keičia ir vartotojų lūkesčius. Turint kelias platformas, televizijos paslaugas ar prenumeratas, atsiranda poreikis jas valdyti kuo paprasčiau ir skirtingą turinį rasti vienoje vietoje.
Tyrimo duomenys rodo, kad „Telia“ su galimybe daugiau paslaugų turėti vienoje vietoje sieja 29 proc. respondentų, o artimiausią konkurentą – 14 proc.
„Telia“ taip pat stipriausiai siejama su lanksčiais televizijos kanalų ir srautinio turinio pasirinkimais – tai nurodo 24 proc. respondentų, palyginti su 19 proc. artimiausio konkurento. Su dideliu kanalų ir platformų pasirinkimu „Telia“ sieja 36 proc. respondentų, o artimiausią konkurentą – 28 proc.
Tai rodo platesnę televizijos rinkos transformaciją: žiūrovui vis mažiau svarbu, ar turinys formaliai vadinamas televizija, ar srautine platforma. Svarbiau tampa tai, ar norimą turinį galima lengvai rasti, pasirinkti ir žiūrėti tada, kada patogu.
