Nenaudoti lengvai atspėjamų duomenų
NKSC specialistų teigimu, viešai skelbiama asmeninė informacija tiesiogiai veikia kibernetinį saugumą, nes lengvai prieinama informacija, pavyzdžiui, apie išsilavinimą, pomėgius, šeimos narius, vaikų ar augintinių vardus, gimtadienius ar kelionių vietas, gali būti panaudota socialinei inžinerijai ir prisijungimų atakoms:
„Tokiu būdu iš viešų profilių lengviau susiaurinti galimų slaptažodžių ar atsakymų į saugumo klausimus spektrą ir sukurti įtikinamus fišingo pranešimus, apsimetant pažįstamu asmeniu.
Todėl žmonėms, kurie dalijasi informacija, reikalingas didesnis sąmoningumas – riboti profilio viešumą tik draugams, nenaudoti lengvai atspėjamų asmeninių duomenų kaip slaptažodžių ar atsakymų į saugumo klausimus bei nesiūlyti draugauti nepažįstamiems asmenims.“
Gali turėti skaudžių padarinių
Paklausus, kokią informaciją žmonės dažniausiai atskleidžia socialiniuose tinkluose nesusimąstydami ir kokią žalą tai gali padaryti, NKSC įvardijo, kad socialiniuose tinkluose dalijamasi tokiais duomenimis kaip nuotraukos su vietos žymėmis, visa gimimo data, darbo ar mokymosi vietų pavadinimai, šeimos narių duomenys ar įrašai, kuriuose atsispindi kasdienė dienotvarkė:
„Visus šiuos duomenis piktavaliai gali panaudoti tiek skaitmeninėms, tiek fizinėms atakoms: nuo tapatybės vagysčių, socialinės inžinerijos kampanijų iki namų apiplėšimo. Paskelbta atostogų nuotrauka su vietos žyme gali atskleisti, kad namuose šiuo metu nieko nėra, o viešai paskelbta bėgimo trasa gali parodyti įprastus maršrutus ir kasdienius treniruočių laikus.
Todėl svarbu vadovautis kritiniu mąstymu ir ištrinti vietos žymes prieš dalijantis įrašais, neviešinti kelionių planų ar paslėpti starto bei pabaigos taškus sporto programėlėse.“
Duomenys, kuriais reikėtų vengti dalytis
Pasiteiravus, kokia asmenine informacija reikėtų vengti dalytis socialiniuose tinkluose, NKSC teigimu, nereikėtų dalytis asmens kodu, visa gimimo data, namų adresu, informacija apie asmeninius finansus ar sveikatos būklę, duomenimis apie šeimos narius ar kelionių planus. Taip pat reikėtų labai atsargiai viešai dalintis savo telefono numeriu ir e. pašto adresu.
„Kibernetinio saugumo mechanizmai kartais veikia kaip dėlionė: tik surinkus visas dalis atsirakina durys prie mūsų duomenų arba pinigų. Kuo daugiau informacijos atiduodame viešai, tuo lengviau nusikaltėliams sudėlioti visą paveikslą.
Tada neretai trūksta tik vienos paskutinės detalės – asmens kodo paskutiniųjų skaitmenų, slaptažodžio ar atsakymo į saugumo klausimą – ir padariniai tampa visiems pažįstami: nutekinami jautrūs duomenys arba ištuštėja sąskaita, o nuostoliai matuojami ne tik emocijomis, bet ir eurais“, – įspėjo NKSC specialistai.
Būtini saugumo nustatymai
Norint apsaugoti savo paskyras socialiniuose tinkluose, pravartu atlikti ir keletą svarbių veiksmų. Pasak NKSC, svarbu įjungti dviejų ar daugiau veiksnių autentifikavimą, naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius bei juos reguliariai atnaujinti.
Taip pat rekomenduojama riboti auditoriją, kuri gali matyti jūsų socialinių tinklų įrašus, ir asmenis, kurie gali jus rasti pagal kontaktinę informaciją, tokią kaip e. pašto adresas ar telefono numeris.
„Svarbu išjungti buvimo vietos bendrinimą realiuoju laiku, o, jei norite pasidalyti atostogų, kelionių įspūdžiais, geriausia tai daryti jau grįžus namo“, – patarė NKSC.
