Kaip išsirinkti išmanųjį laikrodį?
Pasak „Telia“ telefonų ir išmaniųjų įrenginių vadovo Jono Puodžiaus, renkantis išmanųjį laikrodį, vienas svarbiausių kriterijų yra naudojamas telefonas ir jo ekosistema. „Žmonės labai dažnai renkasi to paties gamintojo laikrodį, nes tarpusavyje gerai integruoti įrenginiai užtikrina patogesnį susiejimą, sklandesnį pranešimų, skambučių, programėlių ir sveikatos duomenų veikimą. Kai kurios laikrodžio funkcijos su kito gamintojo telefonu gali veikti ribotai arba būti visai nepasiekiamos“,– aiškina ekspertas.
Anot jo, dar šiuo metu svarbi rinkos kryptis – specializuoti sportiniai laikrodžiai. Nemažai gamintojų savo įrenginius kuria pirmiausia sportuojantiems, keliaujantiems ar ekstremaliomis sąlygomis laikrodžius naudojantiems žmonėms. Tokie modeliai dažniausiai siūlo išsamesnius treniruočių rodiklius, tikslesnį GPS, navigaciją, didesnį atsparumą ir gerokai ilgiau veikiančią bateriją.
„Todėl pirmiausia patarčiau apsispręsti, ko tikimasi iš laikrodžio: patogaus telefono tęsinio ant riešo ar specializuoto sporto ir aktyvaus laisvalaikio įrankio. Tuomet reikėtų įvertinti baterijos veikimo laiką, laikrodžio dydį ir patogumą, atsparumą vandeniui, GPS bei konkrečiam žmogui reikalingas sporto bei sveikatos funkcijas. Net pažangiausias laikrodis neduos daug naudos, jeigu dėl dydžio, svorio ar trumpo baterijos veikimo žmogus jo reguliariai nenešios“, – pataria J. Puodžius.
Pašnekovo įsitikinimu, fiziškai aktyviam žmogui svarbiausi turėtų būti patikimas pulso matavimas, GPS, treniruočių režimų pasirinkimas, atsparumas vandeniui ir pakankama baterija. Bėgantiems ar važiuojantiems dviračiu gali būti aktualūs maršrutai, tempo, aukščio ir treniruočių krūvio vertinimas, o rimčiau sportuojantiems – galimybė prijungti krūtinės pulso diržą.
Ar išmanusis laikrodis tiksliai matuoja sudegintas kalorijas?
Rinkoje taip pat daugėja vadinamųjų „screenless“ – ekrano neturinčių apyrankių tipo įrenginių. Jie dėvimi ant riešo, tačiau visas surinktas įžvalgas pateikia telefono programėlėje. Tokie įrenginiai orientuoti būtent į nuolatinį fizinės būklės, treniruočių krūvio, miego ir atsistatymo stebėjimą, todėl kai kurie jų šioje srityje pateikia vienus išsamiausių ir tiksliausių vartotojams prieinamų rodiklių. Jie ypač aktualūs žmonėms, kuriems svarbiau sportiniai rezultatai ir kūno būklės analizė, o ne ekranas, pranešimai ar kitos įprastos išmaniojo laikrodžio funkcijos.
„Laikrodžiai ir apyrankės gana neblogai matuoja pulsą tolygaus krūvio metu, tačiau tikslumas gali sumažėti atliekant staigius intervalinius pratimus, jėgos treniruotes ar įrenginiui nepakankamai prigludus prie riešo. Aklai nereikėtų remtis kalorijų, streso, „organizmo energijos“, atsistatymo ar VO₂ max vertinimais – tai algoritmų apskaičiuoti, o ne tiesiogiai išmatuoti rodikliai. Jie geriausiai tinka savo ilgalaikėms tendencijoms stebėti, o ne diagnozėms ar griežtiems sprendimams priimti“, – sako J. Puodžius.
Pasak eksperto, į miego ir sudegintų kalorijų rodiklius žiūrėti tikrai verta, tik jų nereikėtų suprasti kaip visiškai tikslių skaičių. Jeigu laikrodis rodo, kad per treniruotę sudeginote 600 kilokalorijų, tai dar nereiškia, kad jų buvo lygiai tiek. Tačiau naudojant tą patį įrenginį galima gana aiškiai matyti, kuri diena buvo aktyvesnė, kaip keičiasi treniruočių krūvis ar bendra fizinė forma.
Panašiai yra ir su miegu. Išmanieji laikrodžiai gana gerai gali įvertinti bendrą miego trukmę, tačiau gilaus, lengvo ir REM miego rodmenis reikėtų vertinti atsargiau. Jie remiasi netiesioginiais fiziologiniais signalais, todėl pateikti duomenys yra algoritminiai įverčiai, o ne tiesioginis miego fazių matavimas.
„Kartais žmogus ryte jaučiasi puikiai, nors laikrodis rodo prastą miego įvertinimą, todėl nereikėtų leisti, kad vienas skaičius programėlėje nulemtų visos dienos savijautą. Technologijos sparčiai tobulėja ir naujesni įrenginiai šiuos rodiklius nustato vis geriau, tačiau preciziškai tikslaus vartotojiško laikrodžio kol kas nėra. Didžiausia jų vertė atsiranda tada, kai stebime ne vienos dienos rezultatą, o ilgesnio laikotarpio pokyčius. Laikrodis gali padėti pastebėti, kad kelias savaites miegame trumpiau, mažiau judame ar prasčiau atsistatome, bet jį vis tiek reikėtų vertinti kaip naudingą kasdienį pagalbininką, o ne neklystantį teisėją ar medicinos prietaisą“, - aiškina J. Puodžius.
Skaičiai gali motyvuoti, bet ilgainiui pataria jų aklai nebesekti
J. Puodžiui antrina ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Emeljanovas. Jis į išmaniuosius laikrodžius žvelgia kaip į naudingą, tačiau ribotai naudojamą įrankį. Pats jis naujoves išbando, stebi, kokius parametrus įrenginiai gali parodyti, tačiau kasdien jų renkasi nenešioti. Pasak profesoriaus, išmanieji įrenginiai gali būti naudingi tam, kuris tik pradeda sportuoti ar keisti gyvenimo būdą. Skaičiai išties gali tapti motyvacijos šaltiniu – tarkime, žmogus, pradėjęs skaičiuoti savo dienos žingsnius, mato, kaip jo 5 tūkstančių žingsnių vidurkis ilgainiui išauga iki 7, 8 ar 9 tūkstančių.
„Mokslas sako, kad pradedančiajam žmogui arba žaliam tiek sporte, tiek kalorijų skaičiavime skaičiai išties gali motyvuoti“, – teigia jis. Vis dėlto, profesorius įsitikinęs, kad reiktų siekti patiems jausti savo kūną, o ne kliautis tik ekranuose matomais rodmenimis.
„Jeigu jau pusę metų, metus, pusantrų tuos žingsnius skaičiuoji, vaizdžiai tariant, tu turi pajausti savo organizmą, kiek nueini, kaip jautiesi ir taip toliau. Jeigu reikia motyvo – tvarkoj, galima, tai motyvuoja ir tai moksliškai įrodyta. Bet ilgalaikėje perspektyvoje mano patarimas – retinti tokių įrenginių naudojimą, pasižiūrėti tik karts nuo karto“.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja miegą? Paklaida gali siekti ir 50 proc.
Kalbėdamas apie konkrečių rodiklių patikimumą, prof. A. Emeljanovas išskiria žingsnius ir širdies susitraukimų dažnį. Šie duomenys, jo teigimu, yra lengviausiai pamatuojami ir rodomi su gana nedidele paklaida. O štai kalorijų ir miego rodikliais per daug pasitikėti tikrai nereikėtų.
„Žingsniai su širdies susitraukimų dažniu – viskas daugmaž aišku, bet kai pradedame kalbėti apie sudegintas kalorijas ir miegą, čia mokslinių straipsnių spektras yra didžiulis ir, kaip bebūtų keista ar liūdna, ne įrenginių naudai. Žingsnių skaičiavimo paklaida gali siekti iki maždaug 5 proc., tačiau kalorijų skaičiavimas yra gerokai sudėtingesnis. Įrenginys nematuoja visų organizme vykstančių procesų. Kalorijoms skaičiuoti reikia kraujo parametrų, skrandžio rūgštingumo, virškinimo fermentų aktyvumo fiksavimo ir pan., o išmanusis laikrodis to nefiksuoja“, – pastebi pašnekovas ir priduria, kad kalorijų skaičiavimo paklaida kai kuriais atvejais gali siekti 30 ar net 40 procentų. Todėl žmogui, kuris rimtai siekia koreguoti savo svorį, vien programėle pasikliauti nereikėtų.
Panaši situacija, prof. A. Emeljanovo teigimu, yra ir su miego stebėjimu. Išmanieji įrenginiai jo tiesiogiai nematuoja – jie remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip pulsas, kvėpavimas, kraujotaka ar akių judesiai: „Aparatėliai visus tuos dalykus sudeda ir padaro spėjimą. Bet vis dėlto tas spėjimas irgi yra su 30 – 50 proc. paklaida. Esu pats susidūręs su situacija kai man rodė idealų miegą, o aš itin prastai miegojau, su daugybe prabudimų“.
Rizika – pamesti savistabą ir realius ryšius
Profesoriaus teigimu, kone didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai žmogus pradeda išmanųjį įrenginį suvokti kaip problemų sprendimo priemonę.
„Kai kurie žmonės pradeda išmaniuosius įrenginius suvokti kaip išsigelbėjimą, kaip pagalbą, kaip vaistą, kaip prevenciją arba kaip problemos sprendimo būdą. Bet taip nėra. Jeigu žmogus turi nemigos problemą – laikrodis jos neišspręs. Jeigu trūksta fizinio aktyvumo – vien žingsnių skaičiavimas taip pat nepakeis elgesio. Mes galime stebėti, kiek norim, tačiau jeigu mes nejudėsim – skaičiai nedidės. Reikia keisti savo elgesį, savo požiūrį ir įsiklausyti į savo kūną.“
A. Emeljanovas įspėja ir apie kitą pavojų – žmogus gali pradėti labiau pasitikėti įrenginiu nei savo pojūčiais.
„Yra rizika, kad mes tapsim apsistatę įrenginiais ir nebejausime – ar aš čia blogai miegojau, ar man pasakys dirbtinis intelektas po trijų metų, kiek aš miegojau? O tu geriau pats pajausk, pats eik pasivaikščioti, žiūrėk savo širdies susitraukimų dažnį. Kas tau sukelia stresą? Na turbūt aišku, kas sukelia. Ir beveik garantuoju, kad išėjimas pasivaikščioti į parką tavo širdelę nuramina. Mes geriau pabendraukim su kažkuo vakare ar ryte, skambučiu ar gyvai negu lindėkime programėlėse sekdami savo parametrus. Gyvenimas – mūsų. Tai mes turim gyventi gyvenimą savo. Su savo kūnu, su savo jausmais, su savo pojūčiais, su receptoriais. Svarbus pajautimas – tai ar čia tu blogai miegojai, ar ne? Na tai atsikeli ir matai. Joks įrenginys nepakeis gyvo žmogaus, gyvo bendravimo. O ir ilgaamžiškumui gyvas bendravimas žymiai geriau negu tie įrenginiai“, – įsitikinęs profesorius.
