Nors Lietuvoje dirbtinio intelekto sugeneruoto balso klastotės kol kas dar nėra masinis reiškinys, specialistai pastebi aiškią tendenciją – technologijoms sparčiai tobulėjant, tokių atvejų ateityje gali daugėti.
Balso klastotės sparčiai tobulėja
Nors daugeliui vis dar atrodo, kad artimo žmogaus balsą telefonu atpažintume akimirksniu, ekspertai perspėja – šiandien vien balsu pasitikėti nebeužtenka. Pasak „Telia“ Kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, dirbtinio intelekto galimybės jau pasiekė tokį lygį, kad suklastoti balsą tampa vis paprasčiau. Ne visada pasitikėti galima net tada, kai kitame laido gale atsiliepia artimo žmogaus balsu kalbantis pašnekovas.
„Balsas, kaip tapatybės įrodymas, šiandien yra toks pat nepatikimas kaip ir elektroninio pašto adresas ar telefono numeris – juos galima suklastoti. Tai reiškia, kad turime keisti įpročius: balsas telefonu nebėra pakankamas patvirtinimas, kad kalbame su tuo žmogumi, kuriuo jis prisistato“, – „Delfi“ sako D. Povilaitis.
Pasak jo, sukčiavimo atvejų tik daugėja, jie tampa vis sudėtingesni. Ir jei anksčiau sukčių atpažinti padėdavo įtartinas telefono numeris ar prasta lietuvių kalba, šiandien vien to nebepakanka – sukčiai taip pat tobulėja, ieško vis naujų būdų apsukti žmogų, stengiasi sukurti naujas, įtikinamas situacijas.
„Fiksuojame atvejus, kai skambinama iš numerių, kurie atrodo kaip lietuviški, kalba sklandžia lietuvių kalba ir žino asmeninių detalių apie auką. Kita vertus, kartais nereikia net ir sudėtingų dirbtinio intelekto įrankių – skambinama iš užsienio, iš karto kalbama rusiškai – tokie scenarijai taip pat puikiai veikia“, – pasakoja D. Povilaitis.
Socialinių tinklų įrašai tampa masalu sukčiams
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, sukurti balso kloną šiandien technologiškai nėra sudėtinga. Dirbtinis intelektas žmogaus balsą gali klonuoti pasitelkęs socialiniuose tinkluose paskelbtus įrašus, o tam skirti įrankiai yra viešai prieinami ir jais gali naudotis net specialių techninių žinių neturintys žmonės.
„Aktyvūs socialinių tinklų naudotojai rizikuoja labiau – žmogus pats sukuria savo balso biblioteką sukčiams. Šiandien jau egzistuoja sistemos, kurios realiuoju laiku konvertuoja tekstą į klonuotą balsą su vos kelių sekundžių užlaikymu. Tai reiškia, kad sukčius gali ne tik atkurti žmogaus balsą, bet ir juo beveik realiuoju laiku kalbėtis su auka“, – komentuoja D. Povilaitis.
Pasak pašnekovo, nors technologijos sparčiai tobulėja, balso klastotę vis dar gali padėti atpažinti tam tikri požymiai. Vieni dažniausių – monotoniška intonacija ir nenatūraliose vietose daromos pauzės.
Nauja tendencija – „Google“ asistento skambutis
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, dažniausiai pasitaikančios sukčiavimų formos yra susiję su telefoniniais sukčiavimais. Neretai sukčiai ne tik skambina, bet siunčia trumpąsias SMS žinutes, prie kurių prisega dirbtinai sukurtas nuorodas. Paspaudęs vieną tokių, asmuo dažniausiai nukreipiamas į kenkėjišką svetainę, kurioje jo prašoma suvesti elektroninės bankininkystės duomenis. Taip neatsakingai nutekinta informacija palieka tiesų kelią sukčiams pasisavinti pinigus.
Telefoniniai sukčiai savo aukas bando įtikinti pačiais įvairiausiais pasakojimais. Policijos atstovo teigimu, kurį laiką jie mėgo prisistatyti medicinos įstaigos darbuotojais, kurjeriais, banko ar telekomunikacijų įmonių atstovais, o pastaruoju metu vis daugėja skambučių, kai skambinantysis prisistato „Google“ asistentu.
Pakėlus ragelį jis informuoja, kad prie jūsų paskyros kažkas neva bandė prisijungti kitu įrenginiu, ir kad pagal jūsų nustatymus jums automatiškai bus priskirtas rusų kalba šnekantis operatorius. Palaukus kelias akimirkas automatiškai atsiliepia rusiškai kalbantis žmogus, kuris jau periima ir žmogus yra įtikinėjamas, kad jis turi suteikti jautrius asmeninius duomenis ir spausti tam tikras nuorodas, slėpti šį pokalbį nuo finansų įstaigos, policijos, galiausiai atsidaryti naują sąskaitą, perduoti grynuosius pinigus ir pan.
„Pastaruoju metu pastebime tendenciją, kad sukčiai į savo schemas įtraukia ir bendrininkus, kurie atvyksta pas žmones, paima iš jų grynuosius pinigus“, – sako R. Matonis.
Policija ragina išlikti budriems
Policijos teigimu, sulaukęs tokio įtartino skambučio, žmogus turėtų būti kritiškas: nesivelti į pokalbį, neatsakinėti į klausimus, geriausia – padėti ragelį. „Pirmasis įspėjimo signalas žmogui turėtų būti rusų kalba kalbantis finansų įstaigų darbuotoju, mobiliojo ryšio operatoriumi, konsultantu, brokeriu ir pan. prisistatantis asmuo, siūlantis pratęsti sutartį, skubiai išspręsti nenumatytą problemą ar siūlantis patrauklų investicinį paketą“, – „Delfi“ komentuoja R. Matonis.
Tačiau jei jau žmogus suprato, kad yra apgautas – jis turėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką (tikėtina, kad operatyviai kreipiantis, įmanoma išsaugoti dalį pinigų) ir pranešti policijai apie galimai įvykdytą sukčiavimą.
Pasitikėti balsu ateityje neužteks
Nors apie telefoninius sukčiavimus ir jų taikomus metodus kalbama vis daugiau, o ir pati visuomenė tampa budresnė, ekspertai perspėja – dirbtinio intelekto galimybėms sparčiai tobulėjant, tobulėja ir sukčių naudojamos schemos. Pašnekovai sutaria, kad tai, ką matome šiandien – galimai tik pradžia to, ką ateityje gali atrakinti dirbtinio intelekto galimybės. Todėl bet kokią informaciją teks vertinti dar kritiškiau, o tikrinti kito žmogaus tapatybę gali tapti dar svarbiau nei iki šiol.
„Labai didelė tikimybė, kad sukčiai vis daugiau išnaudos dirbtinio intelekto galimybes – tiek siunčiant balso pranešimus, tiek generuojant vaizdo įrašus ar naudojant kitus DI įrankius. Visuomenė turi išlikti kritiška ir, kilus bent menkiausiai abejonei dėl pokalbio autentiškumo, jį nutraukti bei su artimuoju susisiekti kitu, jums įprastu ryšio kanalu. Taip pat svarbu nepriimti skubotų sprendimų“, – pabrėžia policijos atstovas R. Matonis.
„Telia“ atstovo teigimu, ilgainiui keisis ir pats požiūris į tai, kaip patvirtiname žmogaus tapatybę.
„Balsas kaip tapatybės įrodymas išnyks. Ateitis – daugiapakopė autentifikacija: vis dažniau naudosime balsą kartu su biometriniu identifikavimu, kriptografiniais skaitmeniniais parašais ir kitais sprendimais“, – sako D. Povilaitis.
