„Telia“ vyriausiasis paslaugų architektas Tomas Grinevičius pažymi, kad interneto sulėtėjimo priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – tinklo apkrovą ir pačių vartotojų namų tinklą.
Kodėl internetas lėtas vakarais?
Kalbant apie tinklo apkrovą, ekspertas aiškina, kad didžiausia ji susidaro būtent vakare, kai žmonės grįžta namo ir pradeda naudotis pramogomis internete.
„Visi žmonės grįžta namo vakare, o didžiausią apkrovą tinklui generuoja televizija ir vaizdo transliacijos. Laisvalaikį leidžiame prie ekranų, todėl kai kuriose vietose tinklo resursų tiesiog nepakanka“, – sako pašnekovas ir priduria, kad tai itin aktualu mobiliajam internetui, nes jo resursais vienu metu dalijasi daug vartotojų. Dėl to vakarinio piko metu interneto sparta gali sumažėti, nors dieną ryšys veikė be priekaištų.
Pasak eksperto, esant didelei tinklo apkrovai, gyventojai pastebi suprastėjusią vaizdo kokybę ar nutrūkstančius vaizdo skambučius. Jeigu ryšio sparta nukrenta iki kelių megabitų per sekundę, problemų gali kilti ne tik pramogaujant, bet ir dirbant nuotoliu – pradeda strigti vaizdo konferencijos, nebeveikia kamera ar nutrūksta garsas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė antrina T. Grinevičiui teigdama, kad vakarinis interneto sulėtėjimas yra natūralus reiškinys mobiliajame tinkle: „Vakare, kai daug žmonių grįžta namo ir aktyviai naudojasi internetu, tinklas gali būti labiau apkrautas, todėl greitis sumažėja. Naktį ar anksti ryte jis dažnai būna didesnis.“ Čia ji skuba ir pastebėti, kad šiuo atveju fiksuotas (šviesolaidinis) interneto ryšys paprastai išlieka stabilesnis, nes kiekvienam vartotojui suteikiama dedikuota prieiga, o mobiliajame tinkle tuo pačiu ryšio ištekliu naudojasi daug žmonių.
Ar kaltas tinklo operatorius?
Visgi ekspertai sako, kad nemaža dalis sulėtėjusio interneto problemų slypi ir pačiuose namuose.
„Jeigu naudojami „Wi-Fi“ įrenginiai, dažnai matome, kad klientų „Wi-Fi“ tinklas nėra tinkamai įrengtas. Maršrutizatorius pastatomas metalinėje spintoje ar kitoje ryšiui netinkamoje vietoje. Kol internetu naudojasi vienas žmogus, problemų gali ir nesijausti, tačiau vakare, kai prisijungia visa šeima, resursų nebeužtenka“, – aiškina T. Grinevičius.
Kaip ir su mobiliuoju ryšiu, interneto kokybę gali bloginti ir namuose esantys išmanieji įrenginiai. Kuo daugiau jų vienu metu prijungta prie belaidžio tinklo, tuo daugiau apkrovos tenka „Wi-Fi“. Ekspertas pateikia ir asmeninį pavyzdį – net tinkamai pastatytas maršrutizatorius negarantuoja gero ryšio, jei signalas turi pasiekti rūsyje esančius įrenginius ar tolimiausiuose kambariuose veikiančią buitinę techniką.
„Nutolę ryšio įrenginiai mažina bendrą vidinio tinklo talpą, nes dirba sudėtingesnėmis sąlygomis ir sunaudoja daugiau tinklo išteklių. Kuo daugiau tokių įrenginių prijungta prie tinklo, tuo labiau prastėja ryšio kokybė.
Ši problema dažniausiai išryškėja ne tada, kai internetu naudojasi vienas žmogus, o vakare, kai prie „Wi-Fi“ prisijungia visa šeima. Tuomet bendras tinklo resursas pasidalija keliems vartotojams – kiekvienam jų lieka tik dalis galimos spartos. Jei vienu metu keli žmonės pradeda žiūrėti vaizdo turinį, dalyvauti vaizdo skambučiuose ar naudotis kitomis daug duomenų reikalaujančiomis paslaugomis, turimų resursų gali nebeužtekti ir prasideda strigimas“, – sako T. Grinevičius.
Pasak RRT, papildomų trikdžių gali sukelti ir daugiabučiuose veikiantys kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad belaidžio ryšio kanalai bus apkrauti.
Anot T. Grinevičiaus, dažnai pasitaiko ir dar viena klaida – gyventojai įsigyja itin spartų interneto planą, tačiau naudoja seną ar silpnesnių galimybių maršrutizatorių: „Klientas gali mokėti už gigabitinį internetą, tačiau naudoti seną maršrutizatorių, kurio maksimalus pralaidumas siekia tik apie 200 Mb/s. Tokiu atveju interneto spartą riboja ne operatoriaus tinklas, o paties vartotojo įranga.“
Tačiau ekspertas skuba pabrėžti, kad svarbu ne tai, ar įrenginys senas, o ar jis atitinka vartotojo poreikius. Jei namuose internetu naudojasi vos vienas ar du žmonės, senesnės įrangos gali visiškai pakakti. Tačiau siekiant išnaudoti didelės spartos planus, visa namų įranga turi palaikyti naujesnius ryšio standartus. Tam pritaria ir RRT, pažymėdama, kad realią interneto spartą lemia silpniausia grandinės dalis – jei telefonas, kompiuteris ir maršrutizatorius naudoja skirtingus „Wi-Fi“ standartus, ryšio greitis bus apribotas lėčiausio įrenginio galimybėmis.
Ir galiausiai, T. Grinevičius pataria vengti ne tiekėjo siūlomos įrangos, kuri nėra pritaikyta kokybiškai paslaugai užtikrinti.
„Jeigu klientas prie mūsų maršrutizatoriaus prijungia papildomų įrenginių, pavyzdžiui, iš Kinijos atsisiųstą maršrutizatorių ar kitą nestabiliai veikiantį įrenginį, jis gali paveikti viso tinklo veikimą. Daug įrenginių ir didelis vartojimas generuoja apkrovą, todėl net vienas nestabiliai dirbantis įrenginys gali pabloginti ryšį visiems kitiems.
Mes visada rekomenduojame naudoti tiekėjų maršrutizatorius, nes jie yra testuojami laboratorijose, o nustatytos problemos sprendžiamos visiems klientams. Taip pat rekomenduojame jautrius įrenginius, tokius kaip televizoriai, kurie naudoja vaizdo srautą realiu laiku, pagal galimybes jungti ne per „Wi-Fi“, o kabeliu, nes tada ryšiui nėra jokių trikdžių“, – pabrėžia jis.
Kada dėl prasto interneto jau verta kreiptis į operatorių?
RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė J. Mikulėnaitė-Baušienė pataria, kad pirmiausia verta įvertinti, ar problema pasireiškia visuose įrenginiuose ir visose namų vietose.
„Jei internetas prastai veikia tik tam tikruose kambariuose arba tik naudojantis „Wi-Fi“, tikėtina, kad problema yra namų tinkle. Jei ryšys blogas visur, prie maršrutizatoriaus ir kituose įrenginiuose, problema gali būti susijusi su operatoriaus tinklu“, – sako pašnekovė. Tad specialistė rekomenduoja atlikti ir paprastą palyginimą – išmatuoti interneto spartą prisijungus per „Wi-Fi“ bei tinklo kabelį. Jei laidinis ryšys veikia gerai, o belaidis – ne, greičiausiai reikėtų ieškoti problemos namų „Wi-Fi“ tinkle.
Ji taip pat primena, kad maršrutizatorius turi stovėti atviroje vietoje, nebūti paslėptas spintoje ar už storų sienų, o namuose naudojami įrenginiai privalo palaikyti naujesnius „Wi-Fi“ standartus. Taip pat ji siūlo patikrinti, ar telefone nėra įjungtas energijos taupymo režimas, kuris gali riboti ryšio modulio veikimą.
Jeigu priežasties visgi nustatyti nepavyksta, RRT rekomenduoja pasinaudoti nemokamu interneto kokybės matavimo įrankiu „Matuok.lt“, kuris leidžia įvertinti ne tik interneto spartą, bet ir ryšio stabilumą. Jei atlikti matavimai rodo nuolatinius nukrypimus, jų rezultatus verta pateikti ir savo interneto paslaugų teikėjui registruojant gedimą.
Pasak T. Grinevičiaus, neverta ir savarankiškai ieškoti atsakymų interneto forumuose: „Mes visada rekomenduojame tiesiog užregistruoti gedimą. Ypač fiksuotame tinkle turime diagnostines priemones, kurios leidžia nuotoliniu būdu nustatyti daugelį problemų ir padėti klientui.“
Dažnai pagalbos prireikia ir naujos statybos būstuose ar didesniuose namuose – energetiškai efektyvūs pastatai kartais tampa iššūkiu mobiliajam ryšiui: „Tokie namai turi šilumos izoliacijos elementų, kurie stabdo ne tik šilumą, bet ir elektromagnetines bangas. Gali būti, kad namas stovi geroje mobiliojo ryšio zonoje, tačiau viduje ryšio beveik nėra.“ Tokiais atvejais, pasak eksperto, verta kreiptis į savo interneto tiekėją – dažnai galima rasti techninį sprendimą, kuris padės užtikrinti stabilesnį ryšį.
Vadinasi, lėtas internetas ne visada reiškia prastą tiekėjo paslaugą. Dažniausiai verta pirmiausia patikrinti namų „Wi-Fi“ tinklą, maršrutizatoriaus vietą ir naudojamą įrangą. Jei problema išlieka visuose įrenginiuose, tuomet verta kreiptis į operatorių.
DUK
Kodėl internetas sulėtėja vakarais?
Vakarais internetas dažniausiai sulėtėja dėl didesnės tinklo apkrovos. Vakarinio piko metu daug žmonių vienu metu žiūri vaizdo turinį, naudojasi socialiniais tinklais, dalyvauja vaizdo skambučiuose ar žaidžia internetu. Ypač tai pastebima mobiliajame internete, nes daug vartotojų dalijasi tais pačiais ryšio ištekliais.
Ar lėtas internetas visada reiškia, kad kaltas interneto tiekėjas?
Ne. Interneto greitį gali riboti ne tik operatoriaus tinklas, bet ir namų „Wi-Fi“ kokybė, maršrutizatoriaus vieta, sena įranga, daug vienu metu prijungtų įrenginių ar kaimynų belaidžiai tinklai.
Kodėl internetas lėtas, nors turiu brangų ir greitą planą?
Didelės spartos interneto planas negarantuoja maksimalaus greičio, jei namuose naudojama silpnesnė įranga. Pavyzdžiui, gigabitinio interneto galimybių nepavyks išnaudoti, jei maršrutizatorius ar įrenginiai nepalaiko tokios spartos.
Kaip sužinoti, ar problema yra „Wi-Fi“, ar interneto tiekėjo tinkle?
Reikėtų patikrinti interneto greitį skirtingais būdais: per „Wi-Fi“ ir prijungus įrenginį tinklo kabeliu. Jei kabeliu internetas veikia gerai, o per belaidį ryšį – prastai, tikėtina, kad problema yra namų „Wi-Fi“ tinkle.
Kur geriausia statyti „Wi-Fi“ maršrutizatorių?
Maršrutizatorių rekomenduojama statyti atviroje, centrinėje namų vietoje, o ne spintoje, sandėliuke ar už storų sienų. Kuo tarp maršrutizatoriaus ir įrenginių yra mažiau kliūčių, tuo stabilesnis ryšys.
Ar daug prijungtų įrenginių gali sulėtinti internetą?
Taip. Išmanieji televizoriai, telefonai, kompiuteriai, žaidimų konsolės, kameros ir kiti įrenginiai vienu metu naudoja tinklo išteklius. Didesnė apkrova gali lemti lėtesnį ryšį, ypač vakare.
Kada dėl lėto interneto reikėtų kreiptis į operatorių?
Į operatorių verta kreiptis tada, kai problema išlieka skirtinguose įrenginiuose, naudojant tiek „Wi-Fi“, tiek laidinį ryšį, arba kai interneto greitis nuolat neatitinka sutartų paslaugos parametrų. Operatorius gali atlikti tinklo diagnostiką ir nustatyti gedimo priežastį.
Ar naujos statybos namai gali turėti įtakos interneto kokybei?
Taip. Kai kurių naujų pastatų izoliacinės medžiagos gali slopinti elektromagnetines bangas ir pabloginti mobiliojo ryšio signalą pastato viduje, net jei lauke ryšys yra geras.
Kaip patikrinti savo interneto kokybę?
Interneto spartą, stabilumą ir kitus parametrus galima išmatuoti naudojant specialius įrankius, pavyzdžiui, RRT interneto kokybės matavimo platformą „Matuok.lt“.
