Perskaite šį tekstą gausite 
Kas lemia interneto greitį ir kokybę?
Paprašytas įvardinti priežastis, lemiančias interneto kokybę, „Telia“ klientų techninės pagalbos vadovas Gediminas Uža pabrėžia, kad čia svarbus visas ryšio kelias nuo operatoriaus tinklo iki galutinio įrenginio: „Ryšio greitį tiek 5G, tiek šviesolaidiniame internete dažniausiai lemia trys dalykai: tinklo apkrova, signalo kokybė ir naudojama įranga“, – sako jis.
Kalbėdama apie interneto signalo kokybę, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė pabrėžia, kad šiam įtakos turi fizikiniai ir aplinkos veiksniai. Kalbant paprastai – kuo žmogus yra toliau bazinės stoties arba kuo daugiau kliūčių tarp jo įrenginio ir stoties – tuo signalo kokybė bus prastesnė.
„Pavyzdžiui, aukštesnių dažnių 5G ryšys gali užtikrinti labai didelę duomenų perdavimo spartą, tačiau jo signalas yra jautresnis kliūtims ir efektyviausiai veikia mažesniu atstumu nuo bazinės stoties“, – pastebi pašnekovė.
Pasirodo, įtakos signalo kokybei gali turėti net pastatų konstrukcijos ar juose panaudotos statybinės medžiagos.
„Labiausiai signalą slopina armuotas betonas ir metalinės konstrukcijos, mažiau – mūro pastatai. Atskira problema – energetiškai efektyvūs pastatai: juose įmontuoti langai su specialiomis šilumą sulaikančiomis dangomis bei daugiasluoksnis stiklinimas gali reikšmingai silpninti ar net blokuoti radijo bangas. Praktikoje tai reiškia, kad tame pačiame kambaryje ryšys gali smarkiai pagerėti vos atidarius langą. Todėl kuo pastatas energetiškai efektyvesnis, tuo labiau jis tampa izoliuotas ryšio prasme“, – sako ji ir pabrėžia, kad problemų gali sukelti net tanki medžių lapija ar krituliai, esant blogoms oro sąlygoms.
Dar viena minėta dedamoji – tinklo apkrova. Tai procesas, kuomet mobiliojo ryšio ištekliais vienu metu naudojasi daug žmonių. J. Mikulėnaitė-Baušienė aiškina, kad kai vartotojai vienu metu naudojasi mobiliuoju internetu, o ypač siunčiasi daug duomenų ar žiūri vaizdo turinį, interneto greitis, natūralu, – krenta.
„Vakare, kai daug žmonių grįžta namo ir aktyviai naudojasi internetu, tinklas gali būti labiau apkrautas, todėl greitis sumažėja. Naktį ar anksti ryte jis dažnai būna didesnis“, – sako pašnekovė.
RRT atstovė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą, apie kurį vartotojai dažnai net nesusimąsto – telefono būklę – trečiąjį ryšio greitį ribojantį veiksnį.
„Mažai kam žinoma, bet ryšio kokybei įtakos turi ir įrenginio baterijos būklė – kai baterijos lygis nukrenta žemai, telefono operacinė sistema gali automatiškai aktyvuoti energijos taupymo režimą, kuris apriboja radijo modulio galią ir tuo pačiu prastina ryšio kokybę bei spartą“, – sako ji.
Ne mažesnę įtaką gali turėti ir įrenginio temperatūra.
„Perkaitęs telefonas apsaugos sumetimais sumažina procesoriaus ir radijo modulio veikimo intensyvumą, o itin šaltomis sąlygomis baterija greičiau išsikrauna ir praranda dalį savo veikimo efektyvumo, o tai taip pat neigiamai veikia ryšį“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė ir priduria, kad interneto greitį gali riboti net paslaugos planas, netinkamai veikiantis ar senos kartos maršrutizatorius, „Wi-Fi“ kokybė namuose ar pats turinio serveris (šaltinis), todėl lėtesnis internetas ne visada reiškia problemą operatoriaus tinkle.
Kodėl 5G sparta skirtingose vietose gali skirtis kelis kartus?
J. Mikulėnaitė-Baušienė atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta gali skirtis priklausomai nuo to, ar internetu naudojamasi kaimiškoje, ar miesto vietovėje. Tai priklauso nuo to, kiek operatorius yra įdiegęs skirtingų dažnių siųstuvų konkrečioje bazinėje stotyje.
„Kuo daugiau skirtingų dažnių stotis naudoja vienu metu, tuo daugiau duomenų ji gali perduoti ir tuo didesnę spartą gali pasiūlyti vartotojui. Miestuose bazinių stočių tinklas yra pakankamai tankus, tad nenuostabu, kad gretimai gyvenantis kaimynas tuo pačiu metu gali būti prisijungęs jau prie kitos bazinės stoties, kurioje įdiegta daugiau dažnių siųstuvų ir gauti didesnę ryšio spartą“, – aiškina ji.
Taigi net matomas 5G simbolis dar savaime nereiškia itin didelės spartos. Anot jos, skirtingos 5G dažnių juostos pasižymi labai nevienodomis savybėmis. Vienos užtikrina didesnę aprėptį, tačiau mažesnę spartą, kitos – itin didelį greitį, bet daug trumpesnį veikimo atstumą.
„Pavyzdžiui, 5G ryšys 700 MHz dažnių juostoje pasižymi puikiu signalo sklidimo atstumu ir gera skvarba į pastatus, tačiau kanalo plotis šioje juostoje yra ribotas, todėl reali duomenų perdavimo sparta gali būti panaši kaip 4G ryšio tinkle arba net mažesnė nei naudojant 4G aukštesniuose dažniuose“, – tikina ji.
Pasak specialistės, itin didelę spartą gali užtikrinti tik aukštesnių dažnių 5G ryšys, pavyzdžiui, 2,3 GHz ar 3,5 GHz juostos, tačiau toks signalas tampa gerokai jautresnis aplinkai ir pasižymi mažesniu sklidimo atstumu.
„Vartotojas gali iš dalies pagerinti situaciją: pastatyti maršrutizatorių arčiau lango arba apsvarstyti išorinės antenos įrengimą, patikrinti „Wi-Fi“ kokybę, pasirinkti naujesnį įrenginį, palaikantį daugiau dažnių juostų, užtikrinti, kad baterija nebūtų išsikrovusi ir neveiktų energijos taupymo režimas, palyginti skirtingų operatorių ryšį savo vietoje – kartais operatoriaus keitimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau vartotojas negali kontroliuoti bazinės stoties apkrovos, kaimynų naudojimosi intensyvumo ar operatoriaus tinklo pajėgumo“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.
Šviesolaidinis internetas – gerokai pranašesnis
O štai šviesolaidinis ryšys, lyginant su 5G ryšiu, laikomas gerokai pranašesniu.
„Šviesolaidinis ryšys užtikrina didesnę ir stabilesnę interneto ryšio spartą, mažesnį vėlinimą bei patikimesnį ryšį net tada, kai vienu metu internetu naudojasi daugiau įrenginių. Šviesolaidis yra atsparus trikdžiams, oro sąlygoms ir užtikrina kokybišką ryšį dideliu atstumu. Dėl to šviesolaidinis internetas dažniausiai geriau tinka namams, darbui, žaidimams ir vaizdo transliacijoms, o 5G yra patogus kelionėse ar vietovėse, kur nėra galimybės įsivesti šviesolaidžio“, – aiškina RRT specialistė.
Taigi šviesolaidinis internetas paprastai užtikrina stabilią ir kokybišką interneto veiklą visą parą. Nors maksimalus greitis gali šiek tiek kisti dėl tinklo apkrovos, dažniausiai vartotojai gali naudotis internetu beveik tokiu greičiu, koks numatytas jų sutartyje.
Visgi tam tikrų apribojimų yra. Jį taip pat gali trikdyti tinklo apkrova, daug prijungtų įrenginių vienu metu siunčiančių didelius failus ar foninės programos, naudojančios internetą. Vis dėlto dažniausia problema – pasenusi įranga.
„Jei vartotojas namuose naudojasi belaidžiu ryšiu ir naudoja „Wi-Fi“ maršrutizatorių, svarbu atkreipti dėmesį, kad interneto sparta priklauso nuo ryšio kokybės tarp galinio įrenginio – išmaniojo įrenginio, nešiojamojo kompiuterio – ir „Wi-Fi“ stotelės. Kuo naujesnis galinis įrenginys ir kuo naujesnis „Wi-Fi“ maršrutizatorius, tuo bus didesnė galimybė pasiekti aukštesnę interneto ryšio spartą, nes tikėtina, kad bus naudojamas naujesnis „Wi-Fi“ standartas“, – aiškina ji.
Be to, neretai užmirštama, kad „Wi-Fi“ maršrutizatorius namuose turėtų būti statomas taip, kad kuo mažiau būtų trikdomas jo veikimas – atviroje vietoje: „Ne sandėliuke už storų sienų, ne spintoje, nes gali būti stipriai apribojamas ryšio signalas ir mažėja duomenų perdavimo sparta.“
Taip pat duomenų spartą gali mažinti ir daug kaimyninių įrenginių veikiančių nedideliu atstumu – daug „Wi-Fi“ stotelių daugiabutyje: „Todėl būtina sąlyga geram ryšiui yra tinkamai nustatytas / parinktas „Wi-Fi“ ryšio kanalas – geriausia naudoti mažiausiai užimtus.“
Vien „speedtest“ rezultatų nepakanka
Nors daugelis vartotojų interneto kokybę vertina tik pagal atsisiuntimo spartą, specialistai sako, kad reali patirtis priklauso nuo kur kas daugiau parametrų.
„Interneto paslaugos kokybė neapsiriboja tik duomenų perdavimo sparta. Realaus laiko paslaugoms ir įvairioms aplikacijoms reikalingas stabilus bei užtikrinantis mažą delsą ryšys. Jei delsa didelė bei jos svyravimai yra reikšmingi, gali būti sudėtinga kokybiškai naudotis balso ar vaizdo skambučiais (pvz., tiesiog susikalbėti), žaisti internetinius žaidimus ar dirbti nuotoliu“, – sako RRT atstovė.
G. Uža taip pat pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne maksimalus greitis, o stabilumas.
„Praktikoje vartotojo patirtį dažnai geriausiai parodo ne vien „speedtest“ rezultatas, o realios paslaugos: ar sklandžiai veikia vaizdo skambučiai, transliacijos, žaidimai ar didelių failų siuntimas. Būtent stabilumas ir pastovumas šiandien tampa ne mažiau svarbūs nei maksimalus greitis“, – teigia jis.
Ekspertai rekomenduoja interneto kokybę tikrinti ne vienu būdu ir skirtingu paros metu. Pasak G. Užos, objektyviausią rezultatą galima gauti lyginant laidinį ir belaidį ryšį bei atliekant testus keliose vietose.
„Norint objektyvaus rezultato, testą rekomenduojama atlikti keliose vietose ir skirtingais būdais – tiek per „Wi-Fi“, tiek prijungus kompiuterį laidu. Mobiliajame tinkle verta palyginti rezultatus lauke ir pastato viduje, nes signalui didelę įtaką daro aplinka“, – sako jis.
RRT vartotojams rekomenduoja naudoti ir specialų įrankį Matuok.lt. O detalesnę rekomendaciją, kaip atlikti matavimus, galima rasti ČIA.
Kada problema slypi operatoriaus tinkle, o kada – namuose
Specialistai vieningai sutinka, kad viena dažniausių vartotojų klaidų – manyti, kad dėl prasto interneto visada kaltas operatorius. RRT atstovė aiškina, kad problemos kilmę dažnai galima nustatyti labai paprastu būdu.
„Su namų „Wi-Fi“ įranga problema dažniau susijusi tada, kai internetas prastai veikia tik tam tikruose kambariuose, toliau nuo maršrutizatoriaus arba tik per „Wi-Fi“, bet gerai veikia prijungus LAN laidu. Tokiu atveju priežastis gali būti silpnas „Wi-Fi „signalas, storos ekranuojančios sienos, netinkama maršrutizatoriaus vieta ar pasenusi įranga. Paprasčiausias patikrinimas – palyginti greitį prie maršrutizatoriaus ir kitame kambaryje „Wi-Fi“ ir LAN laidu. Jei blogai veikia tik „Wi-Fi“, problema greičiausiai yra namų tinkle. Jei blogai veikia visur, tikėtina operatoriaus tinklo problema“, – teigia ji.
Tuo metu operatoriaus tinklo problemos dažniausiai pasireiškia platesniu mastu.
„Su mobiliojo ryšio operatoriaus tinklu problema dažniau susijusi tada, kai prastas ryšys jaučiamas visur: ir prie maršrutizatoriaus, ir kituose įrenginiuose, problema kartojasi skirtingu metu arba ją patiria ir kaimynai“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.
G. Uža rekomenduoja prieš kreipiantis į operatorių pirmiausia atlikti kelis bazinius veiksmus.
„Pirmiausia verta patikrinti, ar problema nėra susijusi su pačiu namų tinklu – perkrauti maršrutizatorių, atlikti greičio testą skirtinguose įrenginiuose ir, jei įmanoma, palyginti rezultatą per „Wi-Fi“ ir laidinį ryšį“, – sako jis.
Anot jo, į operatorių reikėtų kreiptis tada, kai problema tampa nuolatinė: „Į tiekėją verta kreiptis tada, kai problema kartojasi ilgesnį laiką, internetas tampa nestabilus keliuose įrenginiuose arba greitis nuolat ženkliai skiriasi nuo įprasto.“
Regionuose ryšio kokybė turėtų gerėti artimiausiais metais
RRT pažymi, kad artimiausiais metais Lietuvoje numatyta tolesnė mobiliojo ryšio infrastruktūros plėtra, kuri ypač svarbi regionams.
Pagal numatytas sąlygas aukcioną laimėję operatoriai iki 2027 metų pabaigos turės užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mb/s spartą verslo įmonėms ir namų ūkiams, išskyrus nutolusius daugiau nei 0,5 km nuo artimiausių kitų namų ūkių, o iki 2028 metų pabaigos tokia sparta turės būti prieinama beveik visiems namų ūkiams, išskyrus nutolusius daugiau nei 1 km nuo artimiausių kitų namų ūkių, o 100 Mb/s sparta turės būti užtikrinta 95 proc. vadinamųjų „baltųjų zonų“ namų ūkių.
Taip pat numatyta, kad iki 2030 metų pabaigos 100 Mb/s ryšio sparta turės būti užtikrinta visose gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 200 gyventojų.
Pasak RRT, vartotojai apčiuopiamą ryšio kokybės pagerėjimą regionuose turėtų pajusti jau 2027–2028 metais.
„RRT atkreipia dėmesį, kad mobiliojo ryšio infrastruktūra yra kritinė, todėl jos prieinamumas turi būti užtikrintas visais atvejais. Tiek viešasis, tiek privatus sektorius privalo sudaryti sąlygas mobiliojo ryšio infrastruktūros veikimui ir plėtrai – renovuojant esamus ar statant naujus pastatus. Jos prieinamumo ribojimai gali būti taikomi tik išimtiniais, objektyviai pagrįstais atvejais, užtikrinant paslaugų tęstinumą ir vartotojų interesų apsaugą“, – sako J. Mikulėnaitė-Baušienė.
