Kodėl per audras dingsta elektra?
Pasak ESO Operatyvinio valdymo departamento direktoriaus Mindaugo Papečkio, didžiausią grėsmę elektros tinklams kelia stiprus vėjas, škvalas ir audros, kurių metu virstantys medžiai ir lūžtančios šakos pažeidžia oro linijas:
„Apie 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų įvyksta dėl vėjo išverstų medžių ar laužomų šakų, kurios pažeidžia arba nutraukia oro linijas. Žiemą vienu pavojingiausių reiškinių tampa šlapio sniego apdraba – ant medžių ir laidų susikaupęs sunkus šlapias sniegas laužo šakas, verčia medžius ir taip pat pažeidžia elektros tinklą.
Patikimiausia ilgalaikė priemonė mažinti tokių stichijų poveikį yra oro linijų keitimas požeminiais kabeliais. Todėl ESO nuosekliai keičia oro linijas požeminiais kabeliais, o ypatingas prioritetas skiriamas miškingoms vietovėms, kuriose fiksuojama apie 80 proc. visų elektros tiekimo sutrikimų. Pernai ESO miškuose nutiesė 367 km kabelinių linijų, šiemet planuojama nutiesti dar 700 km, o iki 2028 metų miškingose vietovėse iš viso bus sukabeliuota daugiau kaip 2 tūkst. km oro linijų“, – pasakoja M. Papečkys.
Kodėl vieni elektrą atgauna greičiau nei kiti?
Po audros dalis gyventojų elektrą atgauna greitai, o kiti laukia gerokai ilgiau. Nuo ko priklauso gedimo šalinimo trukmė? Pasak M. Papečkio, reaguodami į sinoptikų prognozes, specialistai audroms pradeda ruoštis iš anksto – telkiamos papildomos pajėgos, didinamas budinčių brigadų skaičius ir imamasi visų priemonių, kad elektros tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau. Tačiau kai remonto darbų vienu metu prireikia šimtuose vietų visoje Lietuvoje, o darbus apsunkina tebesiaučianti stichija, elektros tiekimo atkūrimas gali užtrukti.
„Pagrindinis prioritetas yra žmonių saugumas, todėl visų pirma reaguojama į tuos tinklo pažeidimo taškus, kuriuose gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei. Toliau prioritetas teikiamas tinklo pažeidimams, dėl kurių yra atjungtas didelis kiekis klientų, tai dažniausiai būna pažeidimai vidutinės ar aukštos įtampos tinkluose. Ir, žinoma, vertinama, kokie objektai liko be elektros“, – kalba Operatyvinio valdymo departamento direktorius.
Jei sutrikimas paveikia kritinę infrastruktūrą – brigados pirmiausia vyksta į šias vietas, kad nebūtų sutrikdytas svarbių paslaugų teikimas ir nekiltų pavojus visuomenės saugumui. Tinklas skubiai tvarkomas, jei dėl pažeidimų yra atjungtos ligoninės, sveikatos priežiūros, slaugos įstaigos, globos namai, taip pat prioriteto tvarka vykstama į pasienio ruožus, muitinės ir kariuomenės objektus, vandens tiekimo, nuotėkų tvarkymo įmones, šilumos tiekėjus, elektroninių ryšių paslaugų tiekėjus, duomenų centrus.
Atstatymo laiką, pasak pašnekovo, lemia pažeidimo mastas, privažiavimo galimybės, taip pat oro sąlygos. Darbus gali stabdyti siaučianti stichija, nes dėl stipraus vėjo keliamo pavojaus inžinieriai negali kelti bokštelio, užverstas privažiavimas – norint pasiekti pažeidimo vietą visų pirma reikia nuo kelio pašalinti kliūtis. Jei pažeidimas yra itin didelio masto, pvz., išverstos kelios betoninės atramos – brigadai tuomet reikia sunkiasvorės technikos, darbai gali užtrukti parą ar ilgiau.
Ką daryti, jei po audros neveikia internetas ar televizija?
Dėl ekstremalių oro sąlygų kenčia ne tik elektros tiekimas, bet ir ryšio paslaugos. Pasak „Telia“ tinklo planuotojo ir inžinieriaus Mindaugo Valicko, per audras ryšio paslaugoms dažniausiai kenkia ne pats lietus, o jį lydintys reiškiniai – žaibo iškrovos, elektros tiekimo sutrikimai ar infrastruktūros pažeidimai. Jei netoliese trenkia žaibas – elektros tinkle gali susidaryti labai stiprus, nors ir trumpalaikis, įtampos šuolis. Jis gali pasiekti namuose esančią įrangą per elektros laidus ar kitus prijungtus kabelius ir pažeisti jos elektroninius komponentus. Nors šviesolaidžio kabeliai yra atsparūs elektromagnetiniams trikdžiams, interneto ir televizijos veikimas vis tiek priklauso nuo elektros tiekimo bei tinklo įrangos. Todėl po audrų ryšio sutrikimai dažniausiai būna susiję ne su pačiu kabeliu, o su elektros infrastruktūra arba perkūnijos paveikta įranga.
„Viena dažniausių problemų po stipresnės perkūnijos yra sugadinti maršrutizatoriai. Dėl šios priežasties „Telia“ rekomenduoja perkūnijos metu maršrutizatorių atjungti ne tik nuo elektros tinklo, bet ir nuo interneto kabelio. Tai paprasta, bet gana veiksminga priemonė, padedanti sumažinti gedimų riziką“, – pataria M. Valickas.
„Telia“ tinklo planuotojas ir inžinierius vardija, ką daryti, jei po audros neveikia internetas ar televizija:
Patikrinkite, ar namuose yra elektra – įsitikinkite, kad veikia elektros lizdas, prie kurio prijungta ryšio įranga.
Pažiūrėkite į maršrutizatoriaus arba televizijos priedėlio lemputes – jei įprasti indikatoriai nedega, gali būti sutrikęs maitinimas arba pažeista įranga.
Pabandykite prijungti įrangą prie kito elektros lizdo – kartais problema būna susijusi su konkrečiu lizdu.
Perkraukite įrenginius – trumpam atjunkite maršrutizatorių ar televizijos priedėlį nuo elektros ir vėl įjunkite.
Įvertinkite, ar įranga nebuvo pažeista perkūnijos metu – jei maršrutizatorius neįsijungia, nedega lemputės, matosi pajuodę lizdai ar jaučiamas degėsių kvapas, tikėtina, kad įrenginys sugadintas.
Jei įranga veikia, bet internetas ar televizija neatsistato, gali būti sutrikimas operatoriaus tinkle.
Patikrinkite informaciją operatoriaus svetainėje arba programėlėje ir, jei reikia, susisiekite su klientų aptarnavimo centru.
