Perskaite šį tekstą gausite 
Tačiau ką iš tiesų reiškia augantis interneto poreikis eiliniam vartotojui? Kiek Mbps šiandien reikia vienam žmogui, šeimai su vaikais ar aktyviems nuotoliniams darbuotojams? Ar verta mokėti už itin didelę spartą ir kodėl kartais net greitas internetas neveikia taip, kaip tikimasi? Apie tai kalbamės su ekspertais.
Lietuviai renkasi vis spartesnį internetą, tačiau gigabito reikia ne visiems
Nors interneto vartojimas Lietuvoje sparčiai auga, ekspertai pabrėžia, kad didesnė sparta nebūtinai reiškia geresnę kasdienę patirtį. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vadovės Ritos Liuokaitytės teigimu, daugumai namų ūkių svarbiausia ne maksimalūs greičiai, o stabilus ir poreikius atitinkantis ryšys.
„Pastarųjų metų statistika rodo, kad lietuviai internete praleidžia vis daugiau laiko ir sunaudoja vis daugiau duomenų. 2026 metų pirmąjį ketvirtį vienas mobiliojo ryšio vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 49,2 GB duomenų – beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Tuo metu vartotojai, pasirinkę tik duomenų perdavimui skirtus planus, vidutiniškai sunaudojo net 132,5 GB per mėnesį“, – supažindina ekspertė.
Anot jos, gyventojai kasmet persiunčia vis daugiau duomenų naudodamiesi interneto prieigos paslaugomis. Augantys duomenų kiekiai atsispindi ir fiksuotojo interneto rinkoje. išaugo vartotojų, pasirinkusių 1 Gb/s ar didesnės spartos interneto planus. Vis dėlto, pašnekovė pabrėžia, tokio greičio reikia ne kiekvienam.
Kiek Mbps iš tikrųjų reikia šeimai?
Pasak RRT specialistės, daugeliui šeimų, naudojančių šviesolaidinį internetą, pakanka ir 100 Mbps plano. Tokio greičio užtenka naršymui, vaizdo skambučiams, filmų žiūrėjimui bei nuotoliniam darbui.
„Jeigu daug žiūrima vaizdo turinio keliais įrenginiais vienu metu, aktyviai naudojamos debesijos paslaugos ar vyksta vaizdo konferencijos, didesnės spartos planas gali būti naudingas. Tačiau didžiąją dalį laiko tinklas naudojamas tik labai mažu procentu nuo maksimaliai galimos spartos“, – aiškina ekspertė.
RRT duomenimis, populiariausi fiksuoto interneto planai Lietuvoje šiandien yra nuo 100 Mb/s iki 1 Gb/s. Didžiausią dalį sudaro 100–250 Mb/s, 250–500 Mb/s ir 500 Mb/s–1 Gb/s spartos planai.
Dažna klaida – perkama daugiau, nei išnaudojama
Kalbinama specialistė pastebi, kad dalis vartotojų renkasi didesnės spartos planus vien dėl saugumo jausmo, nors realių poreikių jie dažnai nepasiekia.
„Tai, kad turi 500 Mb/s planą, nereiškia, kad bus rodomas kokybiškesnis turinys. Net aukščiausios raiškos vaizdui perduoti pakanka apie 50 Mb/s“, – pažymi R. Liuokaitytė.
Ji pabrėžia, kad prieš renkantis interneto planą verta įvertinti, kiek žmonių vienu metu naudosis internetu, kiek įrenginių bus prijungta prie tinklo ir kokioms veikloms ryšys bus naudojamas. Ne mažiau svarbios ir techninės galimybės – senesni kompiuteriai ar maršrutizatoriai gali nepalaikyti itin didelės spartos, todėl brangesnis planas ne visada atneša realios naudos.
Lietuva tarp Europos lyderių
RRT vertinimu, Lietuva išlieka viena pažangiausių Europos šalių pagal interneto infrastruktūrą. Šalyje veikia viena geriausiai išvystytų 5G infrastruktūrų Europos Sąjungoje, o šviesolaidinio ryšio aprėptis viršija ES vidurkį. Tačiau didžiausias iššūkis išlieka regionai, kur spartus internetas vis dar prieinamas ne visiems gyventojams.
„Siekiant 2030 metų skaitmeninės transformacijos tikslų, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas itin didelės spartos tinklų plėtrai regionuose ir aktyvesniam 5G technologijų naudojimui“, – sako RRT ekspertė.
Kitaip tariant, nors šiandien daugeliui gyventojų pakanka ir 100 Mbps spartos, ateities poreikiai gali būti visai kitokie. Todėl ryšio infrastruktūros plėtra jau dabar tampa investicija į kitą Lietuvos skaitmeninį dešimtmetį.
Interneto vartojimas Lietuvoje auga
Pastaraisiais metais interneto vartojimas Lietuvoje auga itin sparčiai. Pasak „Telia“ tinklo vadovo Arūno Strolios , tam įtakos turi ne tik didėjantis vartotojų skaičius, bet ir pasikeitę gyventojų įpročiai. Vis daugiau žmonių renkasi aukštos raiškos vaizdo turinį, naudojasi debesų kompiuterijos sprendimais ir kasdienėje veikloje pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius.
„Magistraliniu šviesolaidžio tinklu perduodamų duomenų kiekis kasmet padidėja bent 20–30 proc. Šią tendenciją skatina tai, kad plečiasi klientų ratas ir žmonės vis dažniau renkasi aukštos kokybės turinį – žiūri 4K transliacijas, išnaudoja debesų kompiuteriją ir įdarbina dirbtinio intelekto įrankius“, – sako ekspertas.
Anot jo, tai rodo, kad interneto sparta tampa vis svarbesnė ne tik pramogoms, bet ir darbui, mokymuisi bei kasdienėms skaitmeninėms paslaugoms.
Srautinio transliavimo platformos keičia interneto poreikius
Kalbinamo eksperto teigimu, vienas pagrindinių interneto srauto augimo veiksnių yra spartus srautinio turinio platformų populiarėjimas. Vis daugiau vartotojų renkasi filmus, serialus ir vaizdo įrašus žiūrėti internetu, o tai didina interneto greičio poreikį namuose.
„Sparčiai kinta ir vartojimo įpročiai: vis daugiau žiūrovų pereina prie srautinio transliavimo platformų: „YouTube“, „Telia Play“ ir kt. Reaguodami į augančius klientų poreikius, jau teikiame 2,5 Gb/s spartą, o artimiausiu metu pristatysime iki 10 Gb/s siekiančius šviesolaidžio interneto planus“, – teigia A. Strolia.
Jo vertinimu, ateityje dar didesnę interneto apkrovą kurs aukštos kokybės vaizdo transliacijos, debesijos sprendimai ir dirbtinio intelekto technologijos.
Kodėl greitas internetas ne visada veikia taip, kaip tikimasi?
Nors daugelis vartotojų daug dėmesio skiria interneto plano pasirinkimui, ne mažiau svarbi yra ir namuose naudojama įranga. Net ir pasirinkus didelės spartos interneto planą, realus interneto greitis gali būti mažesnis dėl netinkamai įrengto maršrutizatoriaus ar pasenusios technikos.
„Interneto greitį neretai riboja pasenusi įranga arba netinkamas jos išdėstymas, pavyzdžiui, kai maršrutizatorių žmonės paslepia spintoje ar sandėliuke. Tuomet net turint labai gerą planą, neišeis pasinaudoti visomis jo teikiamomis galimybėmis“, – pabrėžia A. Strolia.
Pasak jo, maršrutizatorių rekomenduojama statyti atviroje vietoje, o didesniuose būstuose verta apsvarstyti „Mesh“ sistemų diegimą. Tokie sprendimai leidžia tolygiau paskirstyti interneto signalą ir užtikrinti stabilesnį ryšį visuose kambariuose.
Ryšio infrastruktūra ruošiama keliems dešimtmečiams į priekį
Augant interneto poreikiui, operatoriai investuoja ir į tinklų modernizavimą. Pasak A. Strolios, šviesolaidinio tinklo plėtra vykdoma galvojant ne tik apie šiandienos, bet ir apie ateities vartotojų poreikius.
„Pernai pradėjome strateginį nacionalinio šviesolaidžio tinklo atnaujinimą, kuris duomenų perdavimo spartą padidins šešis kartus – iki 600 Gb/s. Naujai tiesiami kabeliai turėtų atliepti vartotojų poreikius dar bent 20–30 metų į priekį“, – sako jis.
Eksperto teigimu, tokios investicijos leis užtikrinti, kad ryšio infrastruktūra būtų pasirengusi augančiam duomenų srautui ir naujų technologijų plėtrai.
Ar interneto kokybė priklauso nuo kaimynų?
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad interneto ryšio kokybė daugiabutyje priklauso nuo to, kiek kaimynų tuo metu naudojasi internetu. Tačiau šviesolaidinio interneto atveju tai nėra tiesa.
„Norisi paneigti mitą, kad interneto kokybė priklauso nuo kaimynų. Šviesolaidinio interneto atveju vartotojas gauna būtent tai, ką užsisako“, – teigia A. Strolia.
Kalbėdamas apie 5G internetą namams, jis pažymi, kad klientams siūlomi papildomi sprendimai, leidžiantys užsitikrinti aukštesnę paslaugos kokybę.
„5G interneto namams naudotojams siūlome „5G VIP“ sprendimą, kuris leidžia atsiriekti ryšio dalį tik sau ir taip gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, tiek šviesolaidinis internetas, tiek naujos kartos 5G technologijos yra kuriamos tam, kad augant duomenų poreikiui vartotojai galėtų naudotis stabiliu ir sparčiu interneto ryšiu.
