Piratavimo problema išlieka aktuali
Remiantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atliktu tyrimu, 2025 m. į LRTK blokuojamas interneto svetaines, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas turinys, kas mėnesį bandė prisijungti vidutiniškai po 92 tūkst. unikalių vartotojų.
Nors šis skaičius, LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjo Andriaus Katino teigimu, kasmet mažėja, vis dar išlieka didelis: „Filmų, serialų, transliacijų – galima sakyti, audiovizualinio turinio piratavimas sudaro didžiausią dalį LRTK blokuojamų svetainių.“
Kad piratavimo problema išlieka aktuali, nepaisant to, jog legalių platformų vartotojų bazė Lietuvoje nuosekliai auga, sakė ir „Telia“ privačių klientų vadovė Lina Bandzinė:
„Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ne vienus metus minima tarp Europos valstybių, kuriose nelegalaus turinio vartojimas išlieka gana aukštas, ypač televizijos turinio, filmų ir sporto transliacijų segmentuose.“
L. Bandzinė įvardijo dvi priežastis, kodėl žmonės vis dar renkasi piratines svetaines: „Viena vertus, dalis žmonių televizijos ar filmų turinio vis dar iki galo nesuvokia kaip produkto, už kurį natūralu mokėti.
Kita vertus, pati rinka yra gana fragmentuota – norint legaliai pasiekti visą norimą turinį, dažnai tenka prenumeruoti kelias platformas vienu metu. Daliai vartotojų tai atrodo ir nepatogu, ir brangu. Prie to prisideda ir tai, kad kai kurios tarptautinės platformos vis dar nėra pakankamai lokalizuotos vyresnei auditorijai – trūksta lietuviškų subtitrų ar įgarsinimo.“
Pašnekovės teigimu, nelegalios platformos dažnai atrodo labai patogiai – turi modernų dizainą, aiškią vartotojo sąsają, o kartais žmonės net nesupranta, kad naudojasi nelegaliu turiniu, nes už jį moka mėnesinį ar vienkartinį mokestį.
„Atskirą vaidmenį vaidina ir uždraustų rusiškų kanalų paklausa – legaliai Lietuvoje jie nebėra prieinami, tačiau dalis auditorijos jų vis dar ieško“, – situaciją nušvietė L. Bandzinė.
Vis dėlto, kaip sakė pašnekovė, nors nelegalaus turinio vartojimas šiandien vis dar yra aktuali problema, pastebima, jog auditorija pamažu tampa sąmoningesnė: „Žmonės vis dažniau susiduria su realiomis nelegalių platformų pasekmėmis – neveikiančiomis nuorodomis, agresyvia reklama, techniniais trikdžiais ar blokuojamais adresais. Tuo pat metu auga supratimas, kad piratinis turinys kelia ne tik autorių teisių, bet ir kibernetinio saugumo rizikų.“
Realios rizikos
Daugelis žmonių vis dar mano, kad blogiausia, kas gali nutikti žiūrint „nemokamą“ filmą, yra prastesnė vaizdo kokybė ar neveikianti nuoroda. Tačiau realybėje, specialistų teigimu, rizikos yra gerokai didesnės.
„Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis, kalbėdamas apie dažniausius realius pavojus žiūrint „nemokamus“ filmus internete, sakė, kad viena jų dalis yra techninės atakos – virusai, duomenų vagystės, užšifruoti failai su išpirkos reikalavimu, kita – socialinė inžinerija, kai žmogus manipuliuojamas per iššokančius langus, netikrus perspėjimus ar klaidinančią reklamą tol, kol pats perduoda savo duomenis ar pinigus.
„Pridėkime dar teisinę riziką, nes neteisėto turinio naudojimas yra pažeidimas, už kurį galima sulaukti pretenzijų“, – sakė D. Povilaitis.
LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas A. Katinas priminė, kad piratavimas pažeidžia ne tik autorių teises, bet dažniausiai yra susijęs ir su kitais teisių pažeidimais: „LRTK statistika rodo, kad piratavimas glaudžiai susijęs ir su draudžiamos informacijos skleidimu, pavyzdžiui, dezinformacija, neapykantos kurstymu, karo propaganda.
Matome iš praktikos, kaip priešiškose valstybėse įsisteigę piratai pavagia europietišką ar amerikietišką turinį, sumaišo jį su savu, skleidžiančiu neigiamą naratyvą, ir paskui perparduoda mums atgal – tai ypač paplitę teikiant neteisėtas IPTV (interneto protokolinės televizijos) paslaugas.“
Užtenka apsilankyti ir kartą
D. Povilaitis paaiškino, kad kai kuriais atvejais užtenka tik apsilankyti tokiose svetainėse ir jau galima susidurti su rizika: „Egzistuoja atakos, kai kenkėjiškas kodas paleidžiamas per reklaminį banerį vartotojui nieko papildomai nespaudžiant. Rizika išauga kelis kartus, jei žmogus paspaudžia ant iššokančių langų ar atsisiunčia siūlomus vaizdo „grotuvus“.“
Pašnekovo teigimu, kuo dažniau tokiose svetainėse lankomasi, tuo didesnė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau kas nors nutiks. „Nuolatinis žiūrovas taip pat palieka augantį skaitmeninį pėdsaką – duomenis, kurie kaupiami ir gali būti panaudoti tikslinėms atakoms“, – pridūrė jis.
Didžioji dalis sėkmingų atakų įvyksta tada, kai žmonės tiesiog neatsisiunčia atnaujinimų.
Pasiteiravus, ar yra skirtumas, kokią operacinę sistemą ar naršyklę naudoja vartotojas, D. Povilaitis sakė, kad tai svarbu, bet didžiausią įtaką turi elementari skaitmeninė higiena: „Atnaujinta sistema ir naršyklė reikšmingai sumažina riziką – didžioji dalis sėkmingų atakų įvyksta tada, kai žmonės tiesiog neatsisiunčia atnaujinimų.“
Kaip atpažinti nelegalią svetainę
Neretai nelegalios svetainės vartotojui gali atrodyti lyg legalios, nes prašoma susikurti profilį, susimokėti už filmų peržiūrą. Paklaustas, į ką vartotojams derėtų atkreipti dėmesį atsidarius tokias svetaines, kad suprastų – jog ši yra piratinė, A. Katinas įvardijo keletą kriterijų:
„Neįprastai maža kaina arba „viskas nemokamai“ pasiūlymai. Jei už labai nedidelį mokestį siūloma neribota prieiga prie naujausių kino filmų, serialų ar sporto transliacijų, tai dažnai signalizuoja apie nelegalų turinį.
Nėra aiškios informacijos apie paslaugos teikėją. Legalios platformos paprastai nurodo įmonės pavadinimą, kontaktus, registracijos duomenis, privatumo politiką ir naudojimosi taisykles. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota, verta sunerimti.
Daug agresyvios reklamos ir nukreipimų. Iššokantys langai, nuolatiniai peradresavimai į lošimų, suaugusiesiems skirtas ar kitas nesusijusias svetaines yra dažnas nelegalių puslapių požymis.
Prašoma neįprastų duomenų. Jei registruojantis prašoma perteklinių asmens duomenų ar net banko prisijungimų, tai kelia ne tik autorių teisių, bet ir sukčiavimo riziką.
Labai naujas turinys pasirodo „per greitai“. Jei ką tik kine pasirodęs filmas jau siūlomas žiūrėti internetu be aiškaus oficialaus platintojo, tikėtina, kad turinys platinamas neteisėtai.
Keistas svetainės adresas (URL). Dažni domenų keitimai, neįprasti galūnių deriniai ar svetainės kopijos, primenančios žinomų platformų dizainą, gali rodyti bandymą apsimesti legalia paslauga.
Nėra oficialių partnerių ar programėlių parduotuvėse. Legalios platformos dažniausiai turi oficialias programėles „Google Play“ arba „App Store“ ir aiškų ryšį su žinomais turinio tiekėjais.“
Kiek kainuoja „nemokami“ filmai
Paprašyti apibendrinti, kiek iš tiesų vartotojui gali kainuoti „nemokamas“ filmas, pašnekovai teigė, kad kur kas daugiau nei legali prenumerata.
A. Katinas sakė, kad, jei kūrėjai patiria finansinę ir moralinę žalą dėl piratavimo, vartotojas gali patirti tą pačią žalą:
„Vartotojas, mokėdamas pinigus piratams, prisideda prie nelegalios veiklos ir sudaro galimybę jai plisti, tuo pačiu remdamas asmenis, kurie pasisavina kūrėjams skirtą atlygį, ar asmenis iš Lietuvai nedraugiškų valstybių.
Taip pat tai gali kainuoti ir prarastus asmeninius duomenis, iš banko sąskaitos neteisėtai nurašytas lėšas ar net socialinių platformų paskyrų perėmimą reikalaujant išpirkos.“
D. Povilaičio teigimu, be ištuštintų sąskaitų ir prarastų failų, vartotojo įrenginys netgi gali būti tyliai įtrauktas į nusikalstamą tinklą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad yra ir dar vienas mažiau pastebimas niuansas: „Tokių platformų reklaminėje erdvėje neretai galima aptikti atpažįstamus legaliai veikiančius lietuviškus verslus – tuos pačius, kurie viešai pozicionuoja save kaip atsakingus ir skaidrius. Tokia reklama tiesiogiai finansuoja šių platformų veiklą. Tai faktas, kurį verta žinoti ir vartotojams, ir patiems reklamuotojams.“
