Kaip nepakliūti į tokius spąstus? Kur slypi didžiausios rizikos perkant bilietus internetu? Ir kokių taisyklių verta laikytis, kad ilgai laukto renginio neprisimintumėte dėl skaudžios apgaulės? Apie tai kalbamės su ekspertais.
Sukčiai prisitaiko prie žmonių įpročių: taikosi ten, kur didžiausias susidomėjimas
Nors tiksli statistika apie netikrų bilietų pardavimo atvejus Lietuvoje nėra kaupiama, teisėsaugos atstovai pastebi aiškią tendenciją, kad sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasinaudoti žmonių įpročiais ir aktualijomis. Didelio susidomėjimo sulaukiantys koncertai, festivaliai ar sporto renginiai jiems tampa puikia proga ieškoti naujų aukų.
„Detali statistika nėra kaupiama, tačiau stebint bendrąsias panašaus pobūdžio sukčiavimo tendencijas matyti, kad sukčiai aktyviai prisitaiko prie gyventojų vartojimo įpročių ir aktualių įvykių. Dėl to didesnio susidomėjimo sulaukiantys renginiai neretai tampa terpe įvairioms sukčiavimo schemoms, susijusioms su netikrais bilietais, fiktyviais pardavėjais ar suklastotomis prekybos platformomis“, – komentuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
Tai reiškia, kad kuo renginys populiaresnis ir kuo sunkiau įsigyti bilietus oficialiais kanalais, tuo didesnė tikimybė susidurti su sukčių pasiūlymais.
Sukčiavimo schemų daugėja: nuo neegzistuojančių bilietų iki suklastotų svetainių
Šiandien sukčiai taiko ne vieną metodą. Vienais atvejais jie apsimeta privačiais bilietų pardavėjais, kitais – sukuria oficialias prekybos platformas primenančias svetaines ar siekia išvilioti ne tik pinigus, bet ir banko duomenis.
„Dažniausiai socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose siūlomi neegzistuojantys bilietai. Neretai tas pats bilietas parduodamas keliems pirkėjams, sukuriamos oficialias bilietų platinimo platformas imituojančios svetainės. Taip pat sukčiai apsimeta patikimais asmenimis, pateikia suklastotus bilietų PDF failus arba nukreipia pirkėjus į netikras mokėjimų nuorodas, kurias paspaudus prarandami ne tik pinigai už bilietą, bet ir banko duomenys“, – vardija Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
Pasak pareigūnų, šios schemos nuolat tobulinamos, todėl vien atsargumo dažnai nebeužtenka. Svarbu pirkti tik patikimose vietose ir visuomet patikrinti svetainės adresą.
Didžiausias taikinys – renginiai, į kuriuos bilietų greitai nebelieka
Sukčiai dažniausiai nesirenka atsitiktinių renginių. Jų dėmesio centre – koncertai, festivaliai ar sporto varžybos, į kuriuos bilietai išperkami itin greitai.
„Dažniausiai pasirenkami renginiai, į kuriuos bilietų paklausa didelė, o oficialūs bilietai būna greitai išparduodami. Sukčiai paprastai naudojasi situacijomis, kai žmonės skuba įsigyti bilietus ir ieško jų antrinėje rinkoje“, – aiškina Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
Būtent skubėjimas ir baimė praleisti galimybę dažnai tampa pagrindiniu sukčių sąjungininku.
Žmonės vis dar daro tas pačias klaidas
Nors apie internetinius sukčiavimus kalbama vis dažniau, pareigūnai pastebi, kad nukentėjusieji dažnai pakliūva į tas pačias pinkles.
„Dažniausiai žmonės perka bilietus iš nepažįstamų asmenų socialiniuose tinkluose, nepatikrina svetainės adreso ir jos patikimumo, susigundo neįprastai maža kaina, perveda pinigus tiesiogiai į asmeninę sąskaitą neturėdami jokių garantijų, neatlieka bent minimalaus pardavėjo patikrinimo arba skuba pirkti bijodami praleisti gerą pasiūlymą“, – pažymi Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
Pasak pareigūnų, būtent emocijos ir skubėjimas dažniausiai lemia sprendimus, dėl kurių vėliau tenka gailėtis.
Pastebėjus apgaulę svarbiausia veikti nedelsiant
Jeigu paaiškėja, kad bilietas netikras arba pinigai pervesti sukčiams, laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių. Jei supratote, kad buvote apgauti, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ekspertai rekomenduoja pirmiausia kuo greičiau susisiekti su savo banku ir pranešti apie galimą sukčiavimą. Taip pat svarbu išsaugoti visus turimus įrodymus: susirašinėjimą, mokėjimų išrašus, skelbimų ar svetainės ekrano nuotraukas. Apie įvykį būtina pranešti policijai, o jeigu buvo atskleisti mokėjimo kortelės ar elektroninės bankininkystės duomenys – nedelsiant juos užblokuoti. Pareigūnai taip pat ragina apie įtartinas svetaines informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
„Galimybė susigrąžinti pinigus priklauso nuo to, kaip greitai nukentėjusysis kreipiasi į banką, ar lėšos dar nėra išgrynintos arba pervestos į kitas sąskaitas ir ar pavyksta nustatyti sukčių tapatybę. Kuo greičiau pranešama bankui ir policijai, tuo didesnė tikimybė bent dalį lėšų susigrąžinti. Vis dėlto garantuoti pinigų grąžinimo negalima“, – pažymi policijos atstovai.
Kitaip tariant, delsimas gali kainuoti ne tik laiką, bet ir galimybę susigrąžinti prarastus pinigus.
Net jei pinigų susigrąžinti nepavyko, tylėti nereikėtų
Pareigūnai pabrėžia, kad pranešti apie sukčiavimą verta visais atvejais, net jei atrodo, jog situacija jau nebeišsprendžiama.
„Kiekvienas pranešimas padeda policijai nustatyti sukčiavimo schemas, identifikuoti galimai nusikalstamą veiką vykdančius asmenis ir apsaugoti kitus žmones. Net jei konkrečiu atveju pinigų susigrąžinti nepavyksta, surinkta informacija gali būti reikšminga vykdant platesnius tyrimus“, – pabrėžia Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
Pasak pareigūnų, būtent gyventojų pranešimai dažnai leidžia pastebėti pasikartojančias schemas ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Trys taisyklės, kurios gali padėti išvengti sukčių
Lietuvos kriminalinės policijos biuras išskiria tris svarbiausius principus, kurių reikėtų laikytis kiekvienam bilietus internetu perkančiam žmogui.
Pirmiausia, bilietus rekomenduojama pirkti tik iš oficialių platintojų arba renginių organizatorių. Taip pat nereikėtų pasitikėti pasiūlymais, kai bilietai parduodami gerokai pigiau nei rinkos kaina. Tai – vienas dažniausių sukčiavimo požymių. Prieš atliekant mokėjimą verta skirti kelias papildomas minutes ir patikrinti svetainės adresą, pardavėjo reputaciją bei mokėjimo būdą.
Kaip pabrėžia pareigūnai, būtent šie keli paprasti įpročiai dažniausiai padeda išvengti skaudžių finansinių nuostolių.
Už netikrų bilietų svetainių slypi ne pavieniai sukčiai, o organizuotas verslas
Daugelis vis dar įsivaizduoja, kad netikras bilietų prekybos svetaines kuria pavieniai sukčiai. Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Pasak „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, šiandien tai veikia kaip organizuotas verslas, kuriame svarbiausia – greitis ir pelnas.
„Tai verslas. Su struktūra, procesais ir pelnu. Ne vienas sukčius naktį kuria svetainę. Už viso to stovi organizuotos grupės, kurios valdo dešimtis domenų vienu metu, o kai vieną svetainę užblokuoja, rytoj atsiranda kita. Bilietų tema jiems ypač patraukli: žmogus sumoka, gauna PDF ir tik prie įėjimo į renginį supranta, kad buvo apgautas“, – sako D. Povilaitis.
Anot jo, būtent todėl kovoti su tokiomis schemomis tampa vis sudėtingiau. Uždarius vieną svetainę, jos vietoje netrukus atsiranda kita.
Nuo originalo skiria vos viena raidė
Vienas pavojingiausių šiuolaikinių sukčių ginklų – itin tiksliai nukopijuotos oficialių bilietų platintojų svetainės. Pasak kalbinamo eksperto, šiandien sukurti įtikinamą kopiją galima vos per kelias minutes.
„Kodėl vargintis kurti kažką naują, kai originalas jau yra? Dizainas, logotipas, tekstai – viskas nukopijuojama per kelias minutes. Skirtumas kartais tik viena raidė adrese. Ir tos raidės žmogus dažniausiai nepamato“, – perspėja D. Povilaitis.
Jo teigimu, būtent todėl vien svetainės išvaizda pasitikėti nebegalima. Svarbiausia tikrinti interneto adresą, o ne logotipą ar dizainą.
Didžiausias sukčių ginklas – žmonių įpročiai
Bilietų pirkėjai dažnai mano, kad pirmasis paieškos sistemos rezultatas yra pats patikimiausias. Tačiau, pasak D. Povilaičio, būtent šį įprotį sukčiai puikiai išnaudoja.
„Naudoja viską, kas veikia. Bet labiausiai – mokamą „Google“ reklamą. Žmogus ieško bilietų, mato pirmą rezultatą ir spaudžia. Nesusimąsto, kad tas pirmas rezultatas gali būti tiesiog geriausiai sumokėta reklama, o ne patikimiausia svetainė. Sukčiai puikiai žino, kaip žmonės elgiasi internete“, – aiškina jis.
Tai reiškia, kad aukšta pozicija paieškos rezultatuose dar nėra patikimumo garantas.
Profesionaliai sukurta klastotė gali apgauti kiekvieną
Kibernetinio saugumo ekspertas ragina netikėti mitu, kad internetiniai sukčiai apgauna tik mažiau patyrusius žmones.
„Nebėra akivaizdžių ženklų. Anksčiau galėjai pasakyti – prasta kalba, keistas logotipas, įtartinas adresas. Dabar viskas gali būti tobula. Ir vis tiek svetainė – netikra“, – sako jis.
Paklaustas, ar suklysti gali net patyręs interneto naudotojas, D. Povilaitis neabejoja, kad taip. Anot jo, profesionaliai sukurta klastotė šiandien gali suklaidinti bet kurį žmogų, todėl vien ilgametė apsipirkimo internete patirtis nuo sukčių neapsaugo.
Pavojus – ne tik prarasti pinigai
Jeigu mokėjimo duomenys suvedami netikroje svetainėje, pasekmės gali paaiškėti ne iš karto.
„Geriausiu atveju pinigai nuskaičiuojami iš karto ir tai pastebite. Blogesniu – duomenys parduodami, ir po mėnesio, kažkur Azijoje, kažkas apsipirkinėja naudodamasis jūsų kortele“, – perspėja D. Povilaitis.
Todėl vien tik prarasta suma už bilietą gali būti tik nuostolių pradžia. Kartais didžiausi nuostoliai paaiškėja gerokai vėliau.
Penkios taisyklės, kurios gali padėti išvengti sukčių
Ekspertas sako, kad visiškai apsisaugoti nuo sukčių neįmanoma, tačiau riziką galima gerokai sumažinti laikantis kelių paprastų taisyklių. Jis rekomenduoja interneto svetainės adresą visuomet įvesti pačiam, o ne spausti reklamas ar SMS žinutėse esančias nuorodas. Taip pat būtina tikrinti ne logotipą, o domeną, nepasitikėti neįprastai mažomis kainomis, internetiniams pirkiniams naudoti virtualią mokėjimo kortelę su limitu ir, kilus bent menkiausiai abejonei, svetainę tiesiog uždaryti.
„Aš pats visada pirmiausia tikrinu domeną. Tai užtrunka vos kelias sekundes ir dažnai padeda išsaugoti pinigus bei nervus. Taip pat verta paieškoti atsiliepimų apie svetainę“, – sako D. Povilaitis.
Jo teigimu, yra vienas požymis, kuris jam iš karto sukelia įtarimų.
„Adresas, kuris kažkuo skiriasi nuo oficialaus. Viena raidė, brūkšnelis, kita galūnė. Jei pastebiu šias smulkmenas, svetainę uždarau ir ieškau toliau. Dizainas gali apgauti. Adresas – retai“, – apibendrina kibernetinio saugumo ekspertas.
Sukčiavimo atvejų daugėja: didžiausia rizika kyla išparduotų renginių metu
Didelių koncertų ir kitų populiarių renginių bilietai tampa vis dažnesniu sukčių taikiniu. Pasak bilietų platintojo „Kakava.lt“ atstovų, didžiausias pavojus kyla tada, kai oficialūs bilietai jau būna išpirkti, tačiau norinčiųjų patekti į renginį vis dar netrūksta. Tokiose situacijose žmonės dažnai priima skubotus sprendimus ir tampa lengvu grobiu sukčiams.
„Sukčiavimo atvejų tikrai padaugėjo, ypač kalbant apie didelius renginius, kurie pritraukia tūkstančius žiūrovų. Dažniausiai tai nutinka tada, kai bilietai į renginį būna išparduoti, tačiau paklausa vis dar išlieka labai didelė. Dėl vadinamojo FOMO (angl. Fear of Missing Out) efekto žmonės dažnai skuba pirkti bilietus ir pernelyg lengvai pasitiki nepažįstamais pardavėjais. Būtent tokiose situacijose jie dažniausiai tampa sukčių aukomis“, – aiškina įmonės atstovai.
Anot jų, būtent emocijos ir baimė praleisti ilgai lauktą renginį dažnai nustelbia atsargumą.
Nukentėję pirkėjai tikisi pagalbos, tačiau oficialūs platintojai ne visada gali padėti
Į oficialius bilietų platintojus kreipiasi nemažai žmonių, supratusių, kad įsigijo netikrą arba negaliojantį bilietą. Vis dėlto tokiais atvejais galimybės padėti dažniausiai būna labai ribotos.
„Dažniausiai žmonės prašo pagalbos ir klausia, ar galima anuliuoti netikrą bilietą, pakeisti jį į galiojantį arba susigrąžinti sumokėtus pinigus. Deja, jei bilietas buvo pirktas ne iš oficialaus platintojo, anuliuoti bilieto ar grąžinti pinigus galimybės nėra“, – teigiama atsiųstame įmonės komentare.
Tai reiškia, kad oficialūs platintojai atsako tik už bilietus, įsigytus jų sistemose.
Sukčiai dažniausiai veikia socialiniuose tinkluose
Nors pasaulyje pasitaiko atvejų, kai sukčiai sukuria oficialias svetaines primenančius puslapius, Lietuvoje kur kas dažniau, anot kalbinamos įmonės atstovų, naudojamas kitas metodas – netikri socialinių tinklų profiliai.
„Lietuvoje rečiau pasitaiko atvejų, kai sukčiai kopijuoja oficialių bilietų platintojų interneto svetaines. Kur kas dažniau jie veikia per netikrus socialinių tinklų profilius, kurie būna sukurti visai neseniai. Tokie profiliai aktyviai skelbia įrašus įvairiose grupėse, siūlo bilietus ir ieško žmonių, kurie jų ieško“, – aiškina jie.
Specialistai pabrėžia, kad naujai sukurtos paskyros ir aktyvus bilietų siūlymas įvairiose grupėse turėtų kelti įtarimų.
Didžiausia klaida – bilietų pirkimas iš perpardavinėtojų
Norėdami sutaupyti arba rasti jau išparduotų renginių bilietų, žmonės neretai kreipiasi į privačius pardavėjus ar neoficialias platformas. Tačiau toks sprendimas, anot kalbinamų ekspertų, gali baigtis prarastais pinigais.
„Didžiausia klaida – bilietų pirkimas ne iš oficialių bilietų platintojų, o iš perpardavinėtojų. Dažnai žmonės susigundo pasiūlymais socialiniuose tinkluose arba perka bilietus iš užsienio interneto portalų, kurie nėra oficialūs renginio partneriai, o veikia kaip perpardavinėtojai. Tokiais atvejais bilietų kilmė ir galiojimas ne visada gali būti garantuoti, o kilus nesklandumams pirkėjams tampa gerokai sudėtingiau atgauti pinigus ar gauti pagalbą. Todėl prieš įsigyjant bilietus visuomet verta pasitikrinti, kas yra oficialus renginio bilietų platintojas, ir pirkti tik iš jo arba renginio organizatoriaus nurodytų pardavimo kanalų“, – pataria bilietų platintojai.
Anot jų, oficialūs pardavimo kanalai išlieka patikimiausia apsauga nuo sukčių.
Ar galima pasitikėti reklamomis socialiniuose tinkluose?
Ne kiekviena socialiniuose tinkluose rodoma reklama yra pavojinga, tačiau pašnekovai rekomenduoja prieš spaudžiant nuorodą įsitikinti, kur ji veda.
„Priklauso, ar reklamuojamas renginys yra su nuoroda į platintojo portalą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vizualinę medžiagą – joje dažniausiai būna nurodyti rėmėjai, platintojas. Taip pat bilietus pirkti galima per oficialius bilietų platintojo partnerius kasose, tokius kaip knygynai, kultūros centrai ir panašiai“, – teigia įmonės atstovai.
Pašnekovai rekomenduoja visuomet patikrinti, ar reklama nukreipia į oficialų bilietų platintoją.
Perkant iš privačių asmenų galima likti ir be pinigų, ir be bilieto
Net jei pardavėjo siūlomas bilietas atrodo tikras, rizika išlieka labai didelė. Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – to paties bilieto pardavimas keliems žmonėms.
„Didžiausia rizika perkant bilietus iš privačių asmenų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose – susidurti su sukčiavimu. Pirkėjas gali sumokėti pinigus, tačiau negauti jokio bilieto arba gauti jau panaudotą, suklastotą ar nebegaliojantį bilietą. Net ir tais atvejais, kai bilietas atrodo tikras ir galiojantis, išlieka rizika, kad tas pats bilietas buvo parduotas keliems asmenims. Kadangi į renginį dažniausiai patenka tas asmuo, kurio bilietas pirmiausia nuskenuojamas prie įėjimo, kiti pirkėjai gali likti neįleisti, nors už bilietą jau yra sumokėję“, – aiškina ekspertai.
Todėl vien tik gautas PDF failas ar ekrano nuotrauka negarantuoja, kad bilietas iš tiesų galios.
Ką daryti, jei netikras bilietas paaiškėja tik prie renginio?
Skaudžiausia situacija – kai apie apgaulę žmogus sužino tik prie įėjimo į renginį. Tokiu atveju oficialūs platintojai dažniausiai nebegali padėti.
„Jeigu tik prieš renginį paaiškėja, kad įsigytas bilietas yra netikras, o jis buvo pirktas ne iš oficialaus bilietų platintojo ar organizatoriaus nurodyto kanalo, padėti tokioje situacijoje galimybių nėra. Oficialus platintojas gali suteikti pagalbą tik dėl bilietų, įsigytų per jo sistemas, tačiau negali atsakyti už privačių asmenų ar neoficialių perpardavinėtojų parduotus bilietus. Tokiu atveju pirkėjui rekomenduojama kreiptis į policiją ir pateikti visą turimą informaciją – susirašinėjimus su pardavėju, mokėjimo duomenis, skelbimo ar profilio informaciją bei kitus įrodymus, kurie galėtų padėti nustatyti sukčiavimo aplinkybes“, – teigiama atsiųstame įmonės komentare.
Apgavystės atveju ekspertai ragina kuo greičiau išsaugoti visus galimus įrodymus ir apie sukčiavimą pranešti teisėsaugai.
Trys svarbiausios taisyklės, padedančios apsisaugoti nuo sukčių
Kalbinamos įmonės atstovai sako, kad saugus bilietų pirkimas pirmiausia priklauso nuo pačių pirkėjų atsargumo.
„Bilietus visada pirkite tik iš oficialių bilietų platintojų arba renginio organizatoriaus nurodytų prekybos kanalų. Tai yra saugiausias būdas užsitikrinti, kad bilietas bus galiojantis ir suteiks teisę patekti į renginį. Nesusigundykite pasiūlymais socialiniuose tinkluose ar neaiškiuose užsienio portaluose, kurie siūlo bilietus pigiau arba teigia turintys „likusių“ bilietų. Tokiais atvejais rizika gauti netikrą, jau panaudotą ar keliems asmenims parduotą bilietą yra gerokai didesnė. Prieš pirkdami patikrinkite pardavimo kanalą – įsitikinkite, kad svetainėje yra aiškiai nurodyti įmonės rekvizitai, kontaktinė informacija ir saugus atsiskaitymo procesas. Jei kyla abejonių, geriau papildomai pasitikrinti, nei rizikuoti prarasti pinigus ir likti be galimybės patekti į renginį“, – teigia specialistai.
Pasak jų, keli papildomi patikrinimai prieš atliekant mokėjimą gali padėti išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir sugadintos renginio patirties.
