Nors mobiliojo ryšio aprėptis Lietuvoje siekia net 99,7 proc. namų ūkių, tai dar nereiškia, kad kiekvienoje sodyboje ar vienkiemyje internetas veiks vienodai gerai. Atokesnėse vietovėse ryšio kokybei įtakos turi ne tik operatorius, bet ir reljefas, miškai, namo konstrukcija ar atstumas iki bazinės stoties.
Kodėl interneto ryšys kaime vis dar skiriasi nuo miesto?
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjo Vaidoto Radzevičiaus, kai kurios nuošalesnės vietovės vis dar susiduria su rimtais ryšio užtikrinimo iššūkiais. Problemą lemia tai, kad išplėsti tinklą iki atokesnių sodybų, vienkiemių ar mažų gyvenviečių operatoriams ekonomiškai sudėtinga.
„Dideliu iššūkiu išlieka ir naujos ryšio infrastruktūros plėtra, pavyzdžiui, bazinių mobiliojo ryšio stočių statyba. Vis dėlto siekiame, kad spartus ir patikimas mobilusis ryšys būtų prieinamas gyventojams visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar vykdo veiklą“, – sako V. Radzevičius.
Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, pagrindinis skirtumas tarp miesto ir kaimo slypi tinklo infrastruktūroje ir jos plėtros galimybėse.
„Jei miestuose ir miesteliuose dominuoja stabiliausias šviesolaidis internetas ir veikia tankus mobiliojo ryšio tinklas, tai retai apgyvendintose vietovėse situacija gali skirtis“, – sako jis.
Ryšio tinklo plėtra regionuose yra ne tik brangesnė, bet ir susiduria su įvairiais apribojimais – naujų bokštų statybą riboja saugomos teritorijos ir kiti teisės aktų reikalavimai, o neretai tam priešinasi ir vietos gyventojai, nors dauguma jų nori geresnio ryšio.
„Visgi technologijos pažengė tiek, kad, teisingai pasirinkus įrangą, interneto kokybė net ir atokiame kaime gali praktiškai nenusileisti miesto patirčiai“, – pabrėžia R. Mikalauskas.
Ką gali 5G internetas sodyboje?
Pasak jo, šiandien svarbu ne tik tai, ar internetas pasiekiamas – vis didesnę reikšmę įgauna ir ryšio greitis, stabilumas bei kokybė. Nors interneto naudojimo įpročiai iš esmės nesikeičia, sparčiai auga perduodamų duomenų kiekis.
„Net ir paprasti naujienų portalai šiandien „sveria“ kur kas daugiau dėl augančio vaizdo turinio kiekio ir aukštos raiškos vizualų“, – sako R. Mikalauskas.
Pašnekovo teigimu, šiandien įprasta ne tik žiūrėti aukštos raiškos vaizdo įrašus ar filmus srautinio transliavimo platformose, bet ir dirbti nuotoliu, naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis, siųsti didelius failus ar nuolat atnaujinti įvairias programas.
Kad situacija po truputį keičiasi, sutinka ir RRT atstovas. V. Radzevičiaus teigimu, skirtumas per pastaruosius penkerius metus tapo akivaizdus – įdiegus 5G vidutinė duomenų gavimo sparta išaugo net 240 proc., t. y. – nuo 65 Mb/s 2020 metais iki 222 Mb/s 2025-aisiais.
Koks internetas geriausias, jei šviesolaidžio nėra?
Nors šviesolaidinis internetas vis dar laikomas stabiliausiu sprendimu, jis prieinamas ne visur. Tokiais atvejais gyventojai gali rinktis ir kitas alternatyvas.
Pasak RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjo V. Radzevičiaus, jei konkrečioje vietovėje nėra galimybės įsivesti šviesolaidinio interneto, daugeliu atvejų racionaliausias pasirinkimas – mobiliojo ryšio operatorių siūlomas namų internetas, jei tik toje vietovėje užtikrinama pakankama mobiliojo ryšio kokybė.
„Jei konkrečioje vietovėje ir mobilusis ryšys yra nepakankamos kokybės, alternatyva galėtų būti palydovinis internetas. Jis ypač tinka pavienėms, nuo kitų namų nutolusioms sodyboms“, – komentuoja V. Radzevičius.
Tuo tarpu R. Mikalauskas pabrėžia, kad renkantis interneto sprendimą svarbu įvertinti ne tik jo tipą, bet ir konkrečios vietovės ypatumus. Pasak jo, ryšio kokybei įtakos gali turėti reljefas, miškai ar atstumas iki artimiausios mobiliojo ryšio bazinės stoties.
„Atokesnėse vietovėse mobiliojo ryšio signalą slopina miškai ar reljefas. Jei žmogus tikisi, kad atsivežtas paprastas modemas, pastatytas ant stalo kambario viduryje, veiks taip pat kaip mieste, čia ir įvyksta didžiausias lūkesčių prasilenkimas“, – sako R. Mikalauskas.
Vienas populiariausių sprendimų – stacionarus belaidis 5G namų internetas (angl. Fixed Wireless Access, FWA). „Tai vienas tinkamiausių sprendimų sodyboms ar namams priemiesčio rajonuose“, – teigia „Telia“ atstovas.
Pasak jo, siekiant geresnės ryšio kokybės, verta rinktis lauke montuojamą išorinę anteną, kuri nukreipiama į artimiausią bazinę stotį. Ji paprastai įrengiama ant stogo arba namo fasado, o interneto ryšys į namus atvedamas kabeliu. Toks sprendimas padeda sumažinti sienų, medžių ar reljefo daromą įtaką signalui ir leidžia pasiekti didesnę spartą.
Dar vienas variantas – iš elektros tinklo maitinamas 5G modemas. Pasak R. Mikalausko, jis labiausiai tinka tiems, kurie sodyboje lankosi tik sezoniškai, nenaudoja daug duomenų, o mobiliojo ryšio padengimas konkrečioje vietovėje yra geras.
„Jei planuojate sodyboje nuolat dirbti nuotoliu, vien nešiojamas modemas nebūtinai bus patikimiausias pasirinkimas“, – pažymi jis.
Tose vietovėse, kur mobiliojo ryšio padengimas itin silpnas arba jo visai nėra, viena iš alternatyvų gali būti palydovinis internetas, pavyzdžiui, „Starlink“. Vis dėlto, ši technologija brangesnė, o jos veikimas gali priklausyti nuo tinklo apkrovos ir kitų veiksnių.
Kodėl internetas stringa net esant geram ryšiui?
Tačiau net ir pasirinkus tinkamą interneto sprendimą, ryšio kokybei įtakos gali turėti įvairūs veiksniai – nuo pasenusios įrangos iki namo konstrukcijos ar aplinkos pokyčių.
Pasak R. Mikalausko, viena dažniausių klaidų – taupyti modemui ir naudoti prieš daugelį metų įsigytą įrangą, kuri neleidžia išnaudoti visų tinklo galimybių. „Nauji modemų modeliai geba apjungti kelis dažnius, todėl gali iš esmės pakeisti situaciją net ir ten, kur signalas silpnesnis. Taip kartu sumažinama ir bendra tinklo apkrova“, – sako jis.
Ryšio kokybei įtakos kartais turi net ir, atrodytų, su internetu visai nesusiję dalykai – pavyzdžiui, namo renovacija. Pakeisti langai, papildomas šiltinimo sluoksnis ar skardinis stogas gali apsunkinti mobiliojo ryšio signalui patekti į pastato vidų.
„Žmonės stebisi – sodybą susiremontavau, o internetas dingo. Skardinis stogas veikia kaip ekranas – jis tiesiog nebeįleidžia mobiliojo ryšio bangų į namo vidų. Tokiais atvejais padeda tik išorėje montuojamas FWA sprendimas“, – aiškina R. Mikalauskas.
Įtakos ryšio kokybei gali turėti ir įvairios gamtinės sąlygos, netoliese namo augantys medžiai. Pasak pašnekovo, net ir per kelerius metus 20–30 centimetrų paaugę medžiai gali pradėti slopinti mobiliojo ryšio signalą.
Kaip patikrinti interneto kokybę prieš renkantis planą?
Tačiau jei sodyboje dar tik kuriatės ir ieškote patikimiausio interneto sprendimo, R. Mikalauskas rekomenduoja pirmiausia pasidomėti, kokio interneto ryšio galima tikėtis konkrečioje vietovėje.
„Operatoriai savo žemėlapiuose skelbia teorinį ryšio padengimą ir gali iš karto pasakyti, kokio stiprumo signalo ir kokios spartos galite tikėtis konkrečioje vietoje“, – sako pašnekovas.
Verta iš anksto atlikti ir praktinį testą: nuvažiavus į sodybos vietą išbandyti programėles „Matuok.lt“ arba „Speedtest“ – jos padeda įvertinti ryšio stiprumą konkrečioje vietoje. Taip pat galima pasinaudoti operatorių siūloma galimybe išbandyti mobiliojo ryšio įrangą.
RRT atstovas rekomenduoja nepasikliauti vienu matavimu – ryšį verta patikrinti skirtingu paros metu, nes vakarais ar savaitgaliais, kai aplinkinėse vietovėse padaugėja žmonių, dėl didesnės tinklo apkrovos jo kokybė gali suprastėti. Taip pat rekomenduojama palyginti kelių operatorių ryšio kokybę ir matavimus atlikti tuo pačiu įrenginiu.
„Svarbiausia rinktis ne didžiausią reklamuojamą spartą ar pigiausią planą, o pakankamai stabilų ryšį būtent tuo metu, kai jis bus naudojamas darbui ar laisvalaikiui. Ryšio kokybę lemia ne tik operatorius – svarbūs ir konkretus adresas, bazinės stoties kryptis, reljefas, pastato konstrukcija bei tinklo apkrova“, – sako V. Radzevičius.
