Tarp svarbių rodiklių – patikimumas ir delsa
Pašnekovo teigimu, kalbant apie ryšį realaus laiko transliacijoms, svarbus ne tik greitis, bet ir patikimumas – ar ryšys nenutrūksta: „Vien greitis pats savaime nėra toks svarbus, be momentinio greičio dar svarbus patikimumas – ar vaizdas nenutrūksta kartas nuo karto.“
Anot jo, įprastai internete nedidelis vėlavimas nėra pastebimas, tačiau tiesioginės transliacijos atveju net ir pusės sekundės pertrūkis gali būti labai svarbus žiūrovui. „Jeigu jūs žiūrėtumėt gyvą transliaciją, tai tas pusės sekundės pertrūkimas, aišku, būtų labai svarbus dalykas“, kalbėjo docentas. Todėl sprendžiant, kaip užtikrinti sklandžią realaus laiko transliaciją, reikia suderinti tris veiksnius: greitį, vėlinimą ir patikimumą.
Koks techninis sprendimas tam pasirenkamas, priklauso nuo konkretaus scenarijaus. Pavyzdžiui, stadione, kur vyksta lengvosios atletikos rungtynės, kamera gali važiuoti bėgiais ir sekti sportininką, o vaizdas iš kameros į televizijos stotį siunčiamas radijo ryšio moduliu. Tačiau visiškai kitoks sprendimas reikalingas, pavyzdžiui, norint tiesiogiai transliuoti dviratininkų varžybas, kai sportininkai važiuoja šimtus kilometrų, per kalnus ir skirtingas vietoves.
„Yra labai yra daug įvairių sprendimų, kurie praktikoje, atsižvelgiant į aplinkybes, pritaikomi kuo įvairiausiai“, – sako pašnekovas. Jo teigimu, tokios sistemos, kaip 5G, yra pritaikytos ne tik transliacijoms. 5G turi režimą, vadinamą „ultra reliable low latency communications“, URLLC. Jis orientuotas į tokias taikymo sritis kaip robotizacija ir gamyba, kur svarbu, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas bei turėtų minimalią delsą. „Tas pats pritaikoma ir transliacijoms.“
Svarbus kokybės standartas ir įranga
Vis dėlto, anot pašnekovo, ir pasitelkiant 5G svarbu, kokia konkrečiai technologija naudojama, mat taip pat vadinami 5G gali būti labai skirtingi. Galiausiai, sprendimui įtakos turi sparta, sistemos pajėgumai, standartų galimybės ir technologijos dažniai.
Sporto transliacijose, jo teigimu, specialistai pagal konkretų scenarijų parenka technologinį sprendimą: „Iš tikrųjų, didelė reikšmė sporto transliacijų metu ir prieš jas yra specialistai. Būtent jie nusprendžia galimus scenarijus, sukombinuoja eigą, galimus trikdžius, technologijų pritaikymą ir galiausiai – technologinį sprendimą konkrečiai transliacijai“.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad profesionaliose transliacijose dažniausiai problema yra ne kameros, kaip galvodamas dažnas klystame, o ryšio grandis. Kameros ir visa kita įranga turi būti suderinta pagal pasirinktą transliacijos kokybės standartą. Pavyzdžiui, jei naudojama HD kokybė, HD turi būti ir kamera, ir visa studijos įranga, o ryšys turi būti pakankamai greitas, kad užtikrintų HD perdavimą.
Ryšiui gali būti naudojamos dedikuotos linijos, specialus ryšys tarp kameros ir televizijos studijos, radijo ryšys arba palydovinis ryšys. Pastarasis, pašnekovo teigimu, yra patikimas ir leidžia transliuotojams keliauti bet kur pasaulyje, tačiau turi didesnę delsą. Dėl to jis nelabai gerai tinka interaktyviai televizijai.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė situaciją, kai žurnalistas tiesiogiai kalbasi su studijos vedėju iš tolimos įvykio vietos. Dėl ryšio vėlinimo atsakymas gali prasidėti tik po tam tikros pauzės: „Nes realiai, tam, kad signalas nusklistų iki tokios tolimos vietos, užtrunka bent 0,5 sekundės.“
Kitaip, anot jo, veikia palydovinės sistemos, esančios žemoje Žemės orbitoje, pavyzdžiui, „Starlink“. „Starlink yra arčiau žemės, ten uždelsimas būna mažesnis, dėl to jis tinkamas naudoti transliacijoms per didesnį nuotolį. Deja, ir toks sprendimas nėra universalus – jo tinkamumas priklauso nuo konkretaus poreikio“, – paaiškino daktaras.
Sprendimai tiesioginėms transliacijoms yra formuojami pagal poreikius, tad jų gali būti daugybė. Neturint tinkamo ryšio tiekėjo, įrangos, transliuotojo ir net kameros, net ir pats sparčiausias internetas neužtikrins geros transliacijos kokybės.
