Visoje Europos Sąjungoje (ES) maisto švaistymo problema yra labai aktuali. Kokie žingsniai turėtų būti daromi, ją sprendžiant, diskutuota neseniai europarlamentaro kartu su viešąja įstaiga „Žiedinė ekonomika“ surengtoje konferencijoje.
V. P. Andriukaitis daug dėmesio maisto švaistymo problemai skyrė dar būdamas ES komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą. Jis įsitikinęs, kad ieškant sprendimo, svarbu suburti valdžios, pilietinės visuomenės, verslo ir žemės ūkio atstovus dialogui bei bendriems sprendimams. Lietuvos Vyriausybė taip pat kaip vieną iš savo tikslų yra įtraukusi ir maisto švaistymo mažinimą.
Pasaulyje išmetama maždaug trečdalis viso pagaminto maisto. Tai turi didžiulį socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį.
„2014–2019 m., būdamas ES komisaru, buvau atsakingas už instrumentų maisto nešvaistymui kūrimą. Visai tai susiję ir su klimato kaita, žiedine ekonomika, energijos ir išteklių taupymu, pagarba maistui, kova su skurdu ir greitojo maisto vartojimo tendencijomis. Tai visai Europai opus sektorius.
Jau dabar turime maisto nešvaistymo metodologiją, pagal kurią visos 27 ES šalys, tarp jų ir Lietuva, įpareigotos apskaičiuoti, kokiose pozicijose šalys šiuo metu yra ir nustatyti siektinus tikslus bei įgyvendinimo planus“, – sakė V. P. Andriukaitis.
2022 m. duomenimis, ES valstybėse susidarė daugiau kaip 58 mln. tonų maisto atliekų, t.y. 132 kg vienam gyventojui. Daugiausia atliekų susidarė namų ūkiuose – 72 kg, maisto produktų ir gėrimų gamyboje – 25 kg, restoranų ir maisto paslaugų sektoriuje – 15 kg, prekybos sektoriuje – 11 kg, pirminėje gamyboje – apie 10 kilogramų. Tyrimo duomenimis, Lietuva užėmė kiek žemesnę nei ES vidurkis poziciją, tad pokyčiai yra būtini.
Maisto švaistymo prevencijos platforma – būtina
Anot europarlamentaro, maisto švaistymo problema apima visus sektorius – nuo privataus, viešojo, iki valstybinio. Maisto grandinė yra sudėtinga ir dinamiška sistema, tad reikia rasti kompleksinius sprendimus maisto švaistymui sumažinti. Visi maisto grandinės dalyviai: ūkininkai perdirbėjai, gamintojai, mažmenininkai, vartotojai turi bendradarbiauti, ieškodami sprendimų. Čia itin svarbus vaidmuo tenka politikos formuotojams: Seimui, Vyriausybei, savivaldybėms ir, žinoma, nevyriausybiniam sektoriui.
„Siekiant spręsti maisto švaistymo problemą, ypač jei kalbame, kad žemės ūkis ir maisto industrija turi tapti strategine šaka, Lietuvoje reikėtų įsteigti institucijas ir nevyriausybines organizacijas apjungiančią maisto nešvaistymo platformą, kuri taptų koordinacine institucija. Tikslus pasiekti galima tik sėdint prie vieno stalo“, – siūlė V. P . Andriukaitis.
Pasak jo, Lietuvoje reikėtų pereiti į naują valdymo pakopą, suteikti daugiau sprendžiamųjų galių tokioms taryboms, kurios galėtų koordinuoti ir paimti milžinišką dalį problemų ant savo pečių. Panašus modelis yra Skandinavijos šalyse. Be to, mažiausiai šešiose ministerijose turėtų atsirasti maisto nešvaistymo padaliniai.
V.P. Andriukaitis priminė, kad dar 2016 m. buvo sukurta ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platforma, į kurią įtrauktos įvairios ES institucijos, šalių ekspertai, tarptautinės ir kitos suinteresuotos organizacijos.
Platformos rekomendacijos puikiai tinka ir Lietuvai. Jomis siūloma plėtoti nacionalines maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos mažinimo strategijas, kurios turėtų būti integruotos į maisto politikos, klimato veiksmų strategijas bei programas. Taip pat siūloma didinti atliekų prevencijos veiksmus maisto tiekimo grandinėje, dalintis žiniomis, integruoti šią temą į švietimą ir profesinį mokymą, didinti vartotojų supratimą ir informuotumą.
Rekomendacijos datų žymėjimui ir per didelis perfekcionizmas
Dar viena svarbi rekomendacija, anot V. P. Andriukaičio, tai produktų galiojimo datų žymėjimas. Iki 10 proc. kasmet ES susidarančių maisto atliekų yra susijusios su datos žymėjimu.
„Turime du žymėjimus: „sunaudoti iki“ ir „geriausias iki“. Prieš dvejus metus atlikto tyrimo duomenimis, net 67 proc. apklaustųjų nesuprato skirtumo, kad „sunaudoti iki“ yra susiję su maisto sauga, todėl po nurodytos datos šio maisto vartoti negalima, nes tai pavojinga sveikatai, o „geriausias iki“ – su maisto kokybe, dėl ko po tos datos vartojant šį maistą pavojaus sveikatai nėra. Štai Švedijoje, kad mažiau kiltų nesusipratimų, vietoje „geriausias iki“ rašoma „geriausias iki – dažnai tinkamas ir po“. Tai reiškia, kad produktas tinkamas vartoti po nurodytos datos ir tai neturi įtakos žmogaus sveikatai. Tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir Lietuva“, – sakė europarlamentaras.
Dar viena problema - maisto praradimai. Juos užpuolusių ligų ar klimatinių sąlygų, tokių kaip šalnos, sausros, dažnai tenka skaičiuoti ūkininkams.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad daug problemų kyla dėl klimato kaitos. „Daržovių ir vaisių augintojai kasmet dėl to susiduria su iššūkiais ir skaičiuoja prarastų maisto produktų kiekius. Jei derlius galėtų būti kad ir 40 tonų iš hektaro, ūkininkai dabar gauna tik 20 tonų. Visur galimi technologiniai sprendimai, o tas prarastas maistas juk galėtų būti parduotas pigiau ar dalis jo skirta atidavimui“, – sakė M. Maciulevičius.
V. P. Andriukaitis pastebėjo, kad daug maisto produktų iššvaistoma dėl per didelio vizualinių standartų taikymo. „Visi sergame perfekcionizmu. Parduotuvėse obuoliai ar pomidorai dažniausiai - tik standartinio dydžio, tačiau juk maistine prasme morka su trimis šaknimis ar nestandartinio dydžio obuolys savo savybių tikrai nepraranda ir yra tinkami vartoti. Tad kam juos išmesti?“, – klausė europarlamentaras.
Tam pritarė ir konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Andrius Palionis. Anot jo, būtina skatinti vartoti ir estetiškai mažiau patrauklias daržoves bei vaisius. Jo teigimu, maisto švaistymą mažintų ir trumpesnės tiekimo grandinės.
„Čia išloštume labai daug dalykų – tiek maisto švaistymo, tiek apsirūpinimo maistu. Trumpose grandinėse dalyvauja vietiniai ūkininkai, įsitrauktų ir vietos bendruomenės. Tai globalus klausimas, kuriam reikalingi sprendimai“, – sakė A. Palionis.
Anot V. P. Andriukaičio, perfekcionizmas ir perteklinis vartojimas yra du „nuodai“, kuriuos reikėtų eliminuoti. „Vien su nestandartiniais vaisiais ir daržovėmis problemos nesibaigia. Įvairios akcijos kaip „3 už 1 kainą“ žmones skatina įsigyti daugiau produktų nei jiems reikalinga, iškreipiamas vartojimas, o maistas dažnai būna iššvaistomas nesuvalgant viso nusipirkto kiekio“, – teigė europarlamentaras.
Pasak diskusijoje dalyvavusios Godos Aleksaitės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės, visuomenę būtina šviesti – juk daugiausia maisto iššvaistoma namų ūkiuose. Tačiau ji pabrėžė, kad ir verslas neturėtų įvairiomis priemonėmis skatinti perteklinio vartojimo.
Kita vertus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad akcijos padeda pigiau įsigyti prekių tiems, kurie jų kitu atveju, galbūt, negalėtų įpirkti. „Prekybininkai yra paskelbę maisto švaistymo mažinimo planus, kurių laikosi. Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, kuris jau dabar yra pasiekęs tokį prognozavimo lygį, kad dažniausiai užsiperkama prekių tiek, kiek galės parduoti. Tad ir maisto švaistymo nelieka, neskaitant tų atvejų, kai reikia utilizuoti pažeistas, kad ir temperatūrų skirtumų paveiktas prekes. O pagalba skurstantiems yra suteikiama parama ir kitais būdais“, – sakė R. Vainienė.
Visgi V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį į visoje ES atliktus tyrimus, kurie patvirtina, kad tokios akcijos prisideda prie maisto švaistymo. Todėl prekybininkai turėtų prisiimti atsakomybę ir vengti tokių akcijų.
Lietuvoje kas septintas stokoja maisto
Konferencijoje dalyvavęs „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sakė, kad 2024 m. buvo išgelbėta 6710 tonų maisto, kurio vertė sudarė beveik 13,5 mln. eurų.
„Lietuvoje yra ne tik maisto švaistymo problema, bet ir jo stokojančių žmonių skaičius, tad mūsų tikslas yra tolygiai jį išdalinti visoje Lietuvoje“, – sakė S. Gurevičius.
Anot jo, daugiausia išgelbėto ir paaukoto maisto gaunama iš mažmeninės prekybos, toliau rikiuojasi ūkininkai ir gamybos įmonės.
„Galėtų būti ir teisinės priemonės, skatinančios maisto atidavimą – taip būtų sumažinamas maisto švaistymas ir teikiama didesnė pagalba jo stokojantiems. Dabar „Maisto bankas“ dalina maistą tiems žmonėms, kurių pajamos mažesnės nei 420 eurų per mėnesį, tad padedame 232 tūkst. žmonių, nors Lietuvoje kas septintas stokoja maisto, t.y. beveik 450 tūkst. gyventojų. Galėtume padėti ir kitiems, tačiau mus stabdo ir maisto trūkumas, nors to maisto tikrai būtų iš kur gauti – Lietuvoje kasmet išmetama apie 400 tūkst. tonų maisto“, – sakė S. Gurevičius.
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, Lietuvoje kas penktas žmogus susiduria su skurdo rizika, o 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 20 proc. gyventojų, t.y. beveik tiek, kiek žmonių gyvena Vilniuje. Vidutinis skurdo rizikos lygis ES, remiantis Eurostat duomenimis, buvo 16,1 procento, tad Lietuva kartu su Latvija, Estija, Rumunija ir Bulgarija užima vienas paskutinių vietų.
„Paskutiniais metais infliacija buvo ženkli, o tai darė įtaką ir žmonių pasirinkimui – renkamasi ne tai, kas naudingiau sveikatai, o kas pigiau. Tad maisto gavimas, kuris dar yra tinkamas vartoti, tampa labai svarbus“, – sakė A. Adomavičienė.
2023 metais 11,1 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo galimybės maitintis pilnavertiškai ir bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, o 2024 metų duomenimis, 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui.
Visos ES valstybės narės ėmėsi priemonių, siekdamos sumažinti maisto švaistymą, daug dėmesio skiriama informavimui ir švietimui. „Pagal maisto nešvaistymo piramidę, jei negali suvartoti maisto, reikėtų jį gražinti į maisto grandinę – galbūt yra kam trūksta maisto, o gal atiduoti pašarams ar kompostui. Išmetimas turėtų būti paskutinis žingsnis ir tai neturėtų sudaryti daugiau nei 1 procento“, – akcentavo V. P. Andriukaitis.
Jo teigimu, maisto nešvaistymo ir pagalbos skurstantiems klausimus reikia spręsti operatyviai ir kompleksiškai visoje Europos Sąjungoje. ES iškėlė tikslą išmetamo maisto kiekį iki 2030 metų sumažinti 30 procentų, tad kiekviena šalis turi prie to prisidėti tiek priimamais sprendimais, tiek institucijų bendradarbiavimu, tiek visuomenės sąmoningumo skatinimu.
Parengė Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys
