Neįtikėtina seniausio pasaulyje paukščio istorija: manoma, kad gyvena per 70 m., išaugino bent 30 palikuonių

Seniausias žinomas laisvėje gyvenantis paukštis pasaulyje, pavadintas „Wisdom“ (Išmintis – „Delfi“) vardu, pastebėtas vėl sugrįžęs į koloniją vienoje iš Midvėjaus atolo smėlio salų, kurioje parėjo jau daugybę kartų. Tai tamsianugaris albatrosas. Šis paukštis, patelė, 2024 m. lapkričio 26 d. padėjo kiaušinį. Pirmąsias 2–3 savaites jį peri vien tik patinas. Belieka tikėtis, kad kiaušinis yra visavertis ir iš jo išsiris gyvybingas ir sveikas dar vienas jos jauniklis, rašoma pranešime spaudai.

Tai paukštis, kuris pirmą kartą paženklintas žiedu 1956 m., kai jis toje kolonijoje jau perėjo, t. y. kai buvo jau ne jaunesnis nei penkerių metų amžiaus. Ne jaunesnis tai tikrai, bet gal ir vyresnis. Jeigu vyresnis, tai kiek vyresnis – niekas nežino.

Gal tik metais, gal keleriais, o gal net keliolika ar dar daugiau metų. Kaip ten bebūtų, tai, kad jis dabar yra ne mažiau 74 metų amžiaus, nėra jokių abejonių.

Šią senolę (juk tai patelė) iš visų kolonijoje įsikūrusių jos gentainių galima atpažinti pagal jos žiedą. Dabartinis žiedas yra raudonas su įrašu Z333, o jis jau penktasis (ir gal dar ne paskutinis – kas žino!) per paukščio gyvenimą. Keturi ankstesni žiedai buvo sunešioti ir kiekvienas iš jų, kai gerokai sudildavo, būdavo pakeičiamas nauju.

Per savo gyvenimą besimaitindamas ir migruodamas šis individas nuskrido apie 5,5 mln. (taip taip, milijonų!) km. t. y. apytiksliai tiek, kiek susidarytų per septynis skrydžius iš Žemės į Mėnulį ir atgal.

Juk jauniklių auginimo laikotarpyje, kuris trunka apie 5 mėn., ir net kiaušinio perėjimo laikotarpyje kiaušinio nešildantis poros narys maitindamasis nuskrenda iki 1,5 tūkst. km atstumu nuo kolonijos. Fantastiškos ir protu beveik nesuvokiamos paukščio galimybių ribos!

Žinoma, kad nuo 1956 m. iki dabar ši patelė išperėjo ir išaugino ne mažiau 30 palikuonių (šie paukščiai kiekvieną kartą padeda ir peri tik po vieną kiaušinį).

Midvėjaus atolą sudaro koralinis rifas ir kelios nedidelės smėlio salos (visas plotas tik kiek didesnis nei 6 km²) Ramiajame vandenyne yra maždaug pusiaukelėje tarp Amerikos ir Azijos. Pagal geografinę padėti kilęs ir jo pavadinimas (angliškai Midway reiškia pusiaukelę). Atolas priklauso JAV ir turi užjūrio teritorijos statusą.

Čia yra didžiausia pasaulyje šios rūšies albatrosų kolonija, kurioje priskaičiuojama iki 450 tūkst. perinčių porų, o tai yra kiek daugiau nei 70% šių paukščių pasaulinės populiacijos. Šis atolas nuo 1996 m. turi Nacionalinį JAV laukinės gamtos apsaugos teritorijos (National Wildlife Refuge) ir Midvėjaus mūšio (1942 m.) Nacionalinio memorialo (National Memorial to the Battle of Midway) statusą.

Midvėjaus atolo salose iki 1993 m. buvo JAV karinė jūrų bazė. Siekiant sumažinti karo lėktuvų susidūrimus su čia įsikūrusiais albatrosais, vien tik 1954–1964 m. laikotarpyje ten sunaikinta 54 tūkst. šių paukščių. Karinė bazė veikė iki 1993 m.

Pirmą kartą šį paukštį sužiedavo amerikiečių ornitologas Chandler’is Robbins’as 1956 m. gruodžio 10 d. Jis mirė 2017 m. kovo 20 d. sulaukęs beveik 99 metų amžiaus.

Belieka palinkėti ir šiai tamsianugario albatroso patelei, kuri tapo atpažįstama nuo 1956 m. dėka to, kad ornitologo, kurį sąlyginai galima būtų pavadinti jos „krikštatėviu“, buvo sužieduota, gyventi ne trumpiau, nei gyveno jos „krikštatėvis“, rašo „Weekly News from BirdGuides“.

Albatrosai yra audrašauklinių būrio albatrosinių šeimos stambūs jūriniai paukščiai. Jų kūno masė iki 12 kg. Sparnai siauri, bet labai ilgi – atstumas tarp išskleistų sparnų galų siekia iki 4,5 m.

Perėjimui šie sparnuočiai įsikuria vandenynų salelėse, dažniausiai nedidelėse ir tik tame laikotarpyje jie „draugauja“ su sausuma. Ne veisimosi laikotarpyje jie savaitėmis ir mėnesiais klajoja nuskrisdami tūkstančius km virš jūrų bei vandenynų ir net nei trumpam nenusileisdami į sausumą. Virš vandens valandų valandas gali skraidyti net neplasnodami sparnais.

Tuomet jie sklando naudodamiesi oro srauto jėgomis, kurios susidaro virš vandens paviršiaus dėl jo bangavimo. Todėl, jeigu ilgesniam laikui kurioje nors vandenyno dalyje nusistovi ramesni, nevėjuoti orai, albatrosai iš tų vietų pasitraukia ten, kur pučia stipresni vėjai ir dėl to didesnis vandens paviršiaus bangavimas.

Minta tuo, ką sugeba pagauti vandenyje – dažniausiai žuvimis ir įvairiais bestuburiais. Yra 12 albatrosų rūšių.

Muziejuje rinkinyje albatrosų nėra, bet galima pamatyti jų giminaičius – šiaurinį fulmarą ir kregždinį audrašauklį.

Šiaurinis fulmaras gausiai paplitęs šiaurės jūrose aplink visą šiaurės ašigalį (cirkumpoliarinis paplitimas). Kregždinis aptinkamas Šiaurė Atlante ir Viduržemio jūroje, bet nėra gausus.

Tai vienas iš mažiausių šio būrio paukščių, jo kūno ilgis nesiekia nei 20 cm. Nepaisant mažo dydžio, šiems ir kitų rūšių audrašaukliams nebaisios jokios jūrų audros.