Įveikė įspūdingą atstumą
„Pavasariui įsibėgėjant, iš žiemojimo vietų sugrįžta vis daugiau migruojančių paukščių. Vieni jau pasiekė savo lizdavietes, kiti dar tik keliauja, įveikdami didelius atstumus ir migracijos kelyje tykančius pavojus“, – rašė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.
Muziejaus ornitologai, vykdydami mokslinius aplinkosaugos tyrimus, daugiau nei dešimčiai dieninių plėšriųjų paukščių pritvirtino GPS–GSM siųstuvus, kurie renka vertingą informaciją apie paukščių migraciją ir leidžia sužinoti daug įdomaus.
Vienas iš muziejaus ornitologų stebimų paukščių – erelis žuvininkas, kurio lizdavietė yra Kaišiadorių rajone, jau sugrįžo namo.
„Prieš porą metų suaugusiam patinui pritvirtintas siųstuvas leido sekti dvi jo keliones į žiemojimo vietą tolimojoje Afrikoje ir atgal.
Šiemet patinas kelionę iš žiemojimo vietos Kamerūne pradėjo kovo 20 dieną ir, įveikęs beveik 7400 kilometrų, balandžio 10-ąją pirmasis iš visų sekamų plėšrūnų sugrįžo į lizdą“, – rašė ornitologai ir pridėjo, kad pernai šis sparnuotis parskrido keliomis dienomis anksčiau ir sėkmingai išaugino tris jauniklius su patele.
„Tikimės sėkmingo veisimosi ir šiemet“, – linkėjo jie.
Erelis žuvininkas yra Lietuvoje retai sutinkama plėšriųjų paukščių rūšis, ji įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Šių sparnuočių populiacija šalyje siekia vos 40–50 porų.
Minta vien žuvimi
Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad tai kosmopolitinė rūšis, veisimosi ar migracijos metu aptinkama beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Eurazijoje paplitusi nuo Škotijos, Pietų Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Šiaurės Rytų Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Baltarusijos per subarktinės ir vidutinių platumų klimato juostų Rusiją iki Kamčiatkos, Kurilų salų, Sachalino ir Japonijos.
Lietuvoje perinti dažniausiai aptinkama rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje dalyse. Didžiausia perinčių porų koncentracija yra Ignalinos, Zarasų ir Švenčionių r.
Tai vidutinio dydžio erelis, viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos pilkai rudos spalvos, kūno apačia balta.
Perėti pradeda trečiaisiais gyvenimo metais, ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė yra 32 metai.
Lietuvoje pasirodo kovo pabaigoje. Įsikuria dažniausiai spygliuočių masyvuose esančiose pelkėse ar ežerų pakrantėse. Lizdams vietas renkasi senuose paežerių medynuose, pelkių salose, pelkinių ežerų pakrantėse, pavieniuose senuose kirtavietėse augančiuose medžiuose.
Lizdai paprastai būna sukrauti aukščiausiame medyno medyje, pačioje lajos viršūnėje.
Veda vieną vadą per metus. Dėtyje – vienas–keturi rausvos ir rusvos spalvų dėmėmis išmarginti kiaušiniai. Peri apie 38 dienas. Lizde jaunikliai auga 52–64 dienas. Lizdus daugiausia jauniklių palieka liepos trečiąją dekadą. Sėkmingai perėjusi pora išaugina 1–4, vidutiniškai 2,6 jauniklio.
Įdomu tai, kad ereliai žuvininkai minta vien žuvimis, kurias gaudo vandens paviršiuje.