Man teko tiesiogiai prisidėti, rengiant Europos Parlamento (EP) nuomonę dėl vadinamosios Baltosios knygos apie Europos Sąjungos (ES) gynybą.
Kaip jau žinote, kitą savaitę, kovo 19 dieną, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas bei gynybos komisaras Andrius Kubilius pristatys White Paper (Baltąją knygą) apie tai, kaip Europa turi būti pasiruošusi pačioms ekstremaliausioms karinėms situacijoms.
Šis dokumentas bus nauja pradžia Europos istorijoje.
Ir nors ES buvo sukurta kaip taikos projektas, Briuselis niekada neturėjo gynybinės, tuo labiau – karinės funkcijos.
Saugumo funkciją atliko valstybės narės, kurių dauguma yra susivienijusios į NATO aljansą.
Jo esmė – tvirtas Europos ryšys su JAV ir šios šalies įsipareigojimai Europos saugumui.
Labai norėčiau ir tikiu, kad NATO išliks stipriausiu ir patikimiausiu saugumo garantu.
Tačiau gyvenimas verčia imtis pokyčių.
Europa privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus. To labai reikia ir NATO rengiamų gynybos planų įgyvendinimui, ir pačios Europos suvereniam veikimui karo atveju, jei to prireiktų.
Esame pažeidžiami ir dėl didžiulio atotrūkio tarp poreikio ir galimybių.
Agresyvi Rusija tai puikiai žino ir dėl to grėsmė mums laiko atžvilgiu yra didelė kaip niekada.
Turime didinti gynybos pajėgumus ir dėl to – svarbiausia dėl to, – kad privalome padėti Ukrainai, ginančiai ir visą Europą.
Europos ateitis priklauso nuo karo Ukrainoje baigties.
Tai jau supranta absoliuti dauguma EP narių.
Dar viena svarbi aplinkybė – pasaulyje gali susiklostyti taip, jog vien JAV resursų gali ir nepakakti.
Įsivaizduokim situaciją, jei vienu metu kyla du dideli kariniai konfliktai, kuriuose dalyvauja Rusija – čia, Europoje, ir Kinija – Pietryčių Azijoje.
JAV yra įsipareigojusi ne tik Europai, bet ir tokioms šalims, kaip Taivanas, Pietų Korėja, neseniai susikūrė panašus į NATO aljansas tame regione, į kurį įeina Australija, Naujoji Zelandija, Japonija.
Tokio scenarijaus atveju gyvybiškai reiktų pačios Europos pajėgumų, kad galėtume apsiginti.
Akivaizdu, kad mums, Europai, kyla problemų ir dėl priklausomybės nuo kitų šalių ginkluotės gamintojų.
Tiek Lietuva, tiek ir kitos šalys Europoje turi daugiau gaminti pačios, vystyti savo pramonę.
ES čia gali sukurti skatinimo priemones.
Taigi Europos Parlamentas taip pat įsitraukė į Europos Sąjungos gynybos strategijos kūrimo darbą.
Iš pradžių man ir mano padėjėjams reikėjo parengti mūsų politinės grupės nuostatų projektą, jį pristatyti kolegoms, sulaukti jų pasiūlymų, juos įvertinti, priimti arba ne.
Tuomet – atstovauti EPP derybose su kitomis frakcijomis.
Tos derybos užtrunka kelias valandas, nes tenka eiti per visus punktus, diskutuoti, kartais net aštriai.
Tada gimsta bendras pagrindinių frakcijų projektas, kol jis pasiekia plenarinių posėdžių salę.
Taigi trečiadienį, po svarstymų, derybų ir ginčų, EP balsavo dėl rezoliucijos apie ES gynybą.
Jos galutinį tekstą irgi įdėsiu į komentarus, kai tik bus suredaguota.
Beje, balsavimui buvo gautos net 108 pataisos!
Jas visas reikėjo išstudijuoti, suformuoti EPP frakcijos balsavimo nuostatas dėl kiekvienos.
Tam reikėjo diskusijos frakcijoje.
Ir pas mus, nors vyrauja aiškus bendras sutarimas dėl gynybos prioriteto, tačiau yra požiūrių skirtumų. Pavyzdžiui, EPP prancūzai nebalsavo dėl visos rezoliucijos plenariniame. Beje, kaip ir Marine Le Pen prancūzai.
Galutinis tekstas po balsavimo dėl visų pataisų plenarinėje, sakyčiau, neblogas. Pagrindinės nuostatos išliko. Ypač svarbu, kad pabrėžta Ukrainos svarba Europos saugumui.
Įrašėme rekomendaciją šalims narėms, kad karinei pagalbai Ukrainai būtų skiriama ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sudėlioti pasiūlymai dėl karinės pramonės vystymo, dėl bendro finansavimo šaltinių.
Vieno svarbaus EPP pasiūlymo nepavyko pasiekti.
Socialistų ir kitų kairiųjų balsais neliko nuostatos, kad visos šalys narės jau 2026 metais gynybai skirtų bent 3 proc. nuo BVP. Nejauku matyti, kai ispanai gynybai skiria tik 1,3 procento!
Deja, nedideliu skirtumu, bet laimėjo socialistų pasiūlymas jokio procentinio įsipareigojimo dokumente neminėti… Komentaruose, jei domėsitės, galėsiu duoti ir balsavimo rezultatus.
Sunki savaitė, tikrai, prisipažinsiu, man ji buvo sunki.
Tačiau iš kitos pusės, nuovargį pateisina aiškiai matomas bendras supratimas, jog saugumas ir gynyba tampa pagrindiniu visos Europos prioritetu.
Tai, kad daugybė parlamentarų taip aktyviai svarstė parengtą projektą, juo domėjosi, rodo naują erą mūsų istorijoje.
Džiaugiuosi galėdama prisidėti.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.