Jis tuojau pat prisėdo prie platformos X ir konkrečiai parašė, kad „už „Starlink“ paslaugą Ukrainai moka Lenkijos skaitmeninimo ministerija ir ji kainuoja maždaug 50 mln. dolerių per metus. Ar etiška grasinti agresijos aukai – atskiras klausimas, bet jei „SpaceX“ pasirodys nepatikima, būsime priversti ieškoti kitų teikėjų.“
R. Sikorskio žinutė sukėlė staigią reakciją iš už Atlanto. „Raminkis, žmogeli, – atrašė E. Muskas. – Moki mažą dalelę visos sumos. O pakaito „Starlink“ nėra.“
Į ginčą įsitraukė ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pareikšdamas, kad „be „Starlink“ Ukraina seniausiai būtų pralaimėjus šį karą, o rusai šiuo metu stovėtų prie Lenkijos sienos“.
Pirmadienį į peštynes įsikišo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas: jisai paragino JAV elgtis santūriau.
„Tikroji lyderystė remiasi pagarba partneriams ir sąjungininkams. Net tiems, kurie yra mažesnis ir silpnesni, – parašė jis X paskyroje. – Jokios arogancijos. Brangūs bičiuliai, susimąstykite.“
Tarp Lenkijos ir JAV įsiplieskęs žodžių karas yra precedento neturintis atvejis.
Kad ir kaip sukrėsta ir nusivylusi jaustųsi D. Tusko centro kairiųjų vyriausybė, girdėdama JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką Ukrainos adresu ir matydama jo palankumą Rusijai, Lenkija – ties fronto linija esanti šalis, puikiausiai žinanti, kad yra priklausoma nuo sąjungos su JAV, kad ir kas būtų Baltųjų rūmų šeimininkas.
Lenkija numato visų suaugusių vyrų karinį rengimą
Užuot atvirai kritikavusi JAV prezidentą, Lenkija stengiasi sutelkti dėmesį į savo pačios kovinius pajėgumus ir pasirengimą priešintis įvykus karui.
Kad taip yra, liudija D. Tusko kreipimasis į parlamentą praeitą penktadienį. Daugelio nuostabai ministras pirmininkas nurodė, kad šalyje iki metų pabaigos įsigalės nauja karinio mokymo programa, numatanti visų suaugusių Lenkijos vyrų karinį rengimą.
Ta programa, kaip sakė D. Tuskas, bus sudaryta pagal Šveicarijos modelį, paremtą palyginti trumpu, 21 savaitės trukmės, bazinių įgūdžių formavimu ir reguliariais mokymais. Pasak D. Tusko, rengimo kursas bus savanoriško apsisprendimo reikalas, o ne grįžimas prie visuotinai privalomos karinės tarnybos. Vėliau ministras pirmininkas patikslino, kad karinio rengimo programoje galėtų dalyvauti ir moterys.
D. Tuskas politikams paaiškino, kad vyriausybės tikslas – paruošti pusės milijono karių dydžio pajėgas (įskaitant rezervistus). Jis, kaip pats sakė, būtų linkęs rekomenduoti „pritarti Lenkijos nusiteikimui pasitraukti iš Otavos konvencijos ir galbūt Dublino konvencijos“, numatančių draudimus naudoti priešpėstines sausumos minas ir kasetinius šaudmenis atitinkamai.
Kiekvienas Lenkijos pilietis jau greitai turi gauti nuorodas, kaip elgtis, prasidėjus karui, pridūrė D. Tuskas ir pranešė apie jo ir Prancūzijos vyriausybių laukiančias diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio skėčio.
Lenkija kliaunasi NATO „gyvybės draudimu“
D. Tuskui netikėtai pritarė net Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, politinis varžovas. A. Duda beveik tuo pat metu pasiūlė keisti konstituciją, įtraukiant punktą dėl nuolatinių ne mažiau kaip 4 proc. BVP siekiančių išlaidų gynybai. Šiemet gynybos reikmėms Lenkija nusiteikusi išleisti 4,7 proc. BVP.
Nors tvirtas Lenkijos tikėjimas sąjunga su JAV, kaip saugumo pagrindu, kaip reikiant susvyravo, ir Lenkijos vyriausybė, ir opozicija dar turi viltį, kad JAV neapleis ištikimosios savo sąjungininkės.
„Mūsų požiūris į transatlantinius santykius ir NATO išlieka nekvestionuojamas“, – pasakė D. Tuskas kreipdamasis į parlamentą.
Šiam nusistatymui pritaria ir užsienio reikalų ministras R. Sikorskis. „Lenkija turi du gyvybės draudimo polisus: NATO su Amerika ir Europą“, – pasakė jis per parlamento debatus.
D. Tuskas, savo ruožtu, akcentavo, kad „kiekvienas atsakomybę jaučiantis politikas šiandieną turi siekti apsiginklavusios, savimi pasitikinčios ir pasitikėjimo vertos Europos“. Svarbiausia užduotis, Lenkijos manymu, – užtikrinti, kad tiedu polisai neišsiskirtų, papildytų vienas kitą.
J. Kaczynskis norėtų grįžti prie kilnių idealų
Vyriausybės ir opozicijos solidarumas būtų tikra vertybė šiandieninės krizės sąlygomis, juolab kad opozicinei konservatorių partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantys politikai palankiai vertina D. Trumpo MAGA (šūkio „Grąžinkime Amerikai didybę“ (angl. „Make America Great Again“) trumpinys) idėją ir atitinkamus veiksmus.
Deja, PiS prieštarauja D. Tuskui ir jo Pilietinei platformai ir tikisi JAV griežto kurso šalininkų palaikymo vykstančioje kovoje. PiS mano, kad jos tikslus pateisina neseniai Hadsono instituto (JAV idėjų kalvė) paskelbta ataskaita, kurioje teigiama, esą, dabartinė Lenkijos vyriausybė pasinaudojo nedemokratiniais metodais, siekdama atkurti teisinę valstybę.
Nors PiS lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui visų piliečių karinio rengimo idėja atrodo priimtina, vis dėlto jis nemano, kad ji pasiteisins, jei Lenkijoje ir toliau bus diegiamos kairuoliškos baime paremtos teorijos. Jo teigimu, būtina grįžti prie kilnių vertybių – riteriško etoso.
Padėtį dar labiau sunkina tirštėjančios antiukrainietiškos nuotaikos šalyje.
Lenkija nedemonstruoja priešiškumo JAV
Nors 200 metų tvėrę šilti Lenkijos jausmai JAV dabar bent kiek atvėso, idėjinio priešiškumo JAV ženklų Lenkijoje nematyti, nors apskirtai Vakarų Europoje jų pasitaiko.
Remiantis CBOS instituto vasarį atliktos apklausos rezultatais, 58 proc. lenkų mėgsta amerikiečius ir tik 10 proc. nurodė jų nemėgstantys.
Taigi, pagal Lenkijos reiškiamas simpatijas amerikiečiai nusileidžia tik italams, nors, kita vertus, palankumas jiems per metus sumažėjo septyniais procentais.
Šiek tiek mažiau nei 44 proc. apklaustųjų teigė maną, kad JAV gali palikti NATO. Tik 30 proc. netiki, kad tai įmanoma.
Europos gynybinio potencialo stiprinimas
Lenkija įsitraukė į visas pastarosiomis savaitėmis startavusias iniciatyvas, kurių tikslas – didinti Europos gynybinius pajėgumus, o D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, aktyviai dalyvavo neseniai Paryžiuje ir Londone vykusiose konferencijose.
Kreipdamasis į Lenkijos parlamentą jis kalbėjo apie lūžio tašką Europos Sąjungos strategijoje, kadangi nuo dabar Europos pinigai bus investuojami tiesiogiai į gynybą.
Lenkija labiausiai tikisi, kad bus palaikomas jos inicijuotas projektas „Rytinis skydas“, kuriuo siekiama padidinti sienų su Baltarusija ir Rusija saugumą. Kalbama ir apie bendrą oro erdvės gynybos sistemą.
Nepaisant skirtumų, būdingų Berlyno ir Varšuvos požiūriui į strateginį Europos suverenumą, D. Trumpo administracijos vykdomas agresyvus kursas gali paskatinti Vokietijos ir Lenkijos suartėjimą.
Pirmadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ netgi parašė, kad Lenkija ir Vokietija galėtų bendradarbiauti kurdamos branduolinę bombą. Toksai projektas, žurnalisto Jedrzejaus Bieleckio teigimu, galų gale suartintų Lenkiją ir Vokietiją.